Šveicarija
Bernas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Šveicarijos parlamentas balsavo prieš įstatymą, kuris būtų leidęs trečiosioms šalims perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintą ginkluotę. Nacionalinė Taryba Berne ketvirtadienį 98 balsais atmetė kaip „Lex Ukraine“ žinomą įstatymo projektą. Už balsavo 75 parlamentarai.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kilo diskusija dėl tradiciškai griežto Šveicarijos neutralumo. Nepaisant didžiulio Kyjivo ir jį remiančių valstybių spaudimo, Bernas nesutinka, kad Šveicarijoje gamintus ginklus turinčios šalys tiektų juos Ukrainai. Buvo atmesti atitinkami Vokietijos, Ispanijos ir Danijos prašymai, argumentuojant galiojančiu įstatymu, kuris draudžia ginklų perdavimą į karo teritorijas.
Šveicarijos Bundesratas išimties tvarka galėtų pritarti šalyje pagamintų ginklų reeksportui tik tada, jei JT Saugumo Taryba pasmerktų Rusijos karą Ukrainoje. Kadangi Rusija Taryboje turi veto teisę, šis scenarijus neįmanomas.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Ciurichas, kovo 1 d. (dpa-ELTA). Šveicarijos gyventojų nuomonė prieštaringu klausimu dėl šveicariškos amunicijos siuntimo į Ukrainą išsiskyrė: 50 proc. apklaustųjų tam pritaria, o 46 proc. – ne, rodo nauja apklausa.
Apklausa, kurią užsakė žiniasklaidos grupė „Tamedia“, pasirodė trečiadienį, prieš parlamento debatus dėl to, ar turėtų būti keičiamas įstatymas, kad būtų galima tiekti šaudmenis.
Šveicarijos vyriausybė uždraudė Vokietijai ir kitoms valstybėms perduoti šveicariškus šaudmenis Ukrainai, motyvuodama neutralia šalies pozicija. Tai įrašyta ir Šveicarijos karinės technikos tiekimo sutartyse.
Tačiau žmonėms dėl tokios pozicijos kyla abejonių, Rusijai jau metus vykdant plataus masto karą Ukrainoje. Be to, kitos šalys, siekiančios paremti Kyjivą, leidžia suprasti, kad, jei pozicija nesikeis, ateityje jos gali pirkti šaudmenis iš kitų šalių.
Tai paskatino du parlamento komitetus siūlyti keisti įstatymą ir buvo pateikta nemažai pasiūlymų. Tačiau prieš bet kokius pakeitimus gali būti rengiamas referendumas, o tai reikštų, kad bet kokių licencijų šaudmenų perdavimui galima tikėtis ne anksčiau kaip 2024 metais.
Apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 27 tūkst. respondentų, tokiam perdavimui ypač nepritarė jaunesni žmonės. Už tai balsavo tik 36 proc. jaunesnių nei 35 metų amžiaus asmenų, o tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų šis skaičius išaugo iki 66 procentų.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Bernas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Šveicarija nepriims pacientų iš karo Ukrainoje gydymui šalies ligoninėse, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė. Ji tai motyvavo savo kariniu neutralumu ir tuo, kad būtų sunku tarp sužeistųjų atskirti civilius nuo karių.
Laikraštis „Tages Anzeiger“ teigė, kad kai kurie Šveicarijos kantonai buvo pasirengę teigiamai atsakyti į NATO Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centro, kuris tarptautiniu mastu organizuoja medicininę evakuaciją iš Ukrainos, prašymą.
Neutralioji Šveicarija nėra NATO narė.
Federalinė vyriausybė išnagrinėjo tarptautinį prašymą, tačiau vis tiek galiausiai nusprendė nepriimti karo sužeistųjų.
„Po to, kai tapo žinoma apie prašymą, su atitinkamais departamentais ir federalinėmis tarnybomis buvo išsiaiškinta, ar Šveicarija galėtų priimti pacientus ir šiuo atveju“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Šveicarija paprastai teikia geresnę ir veiksmingesnę paramą bei humanitarinę pagalbą vietoje, negu kai pacientai atgabenami į Šveicariją. – sakoma jame. – Be to, kilo kliūčių pagal neutralumo įstatymą, priimant karo pacientus, ir buvo sunku tarp jų atskirti civilius nuo karių“.
Ministerija pabrėžė, kad Šveicarija, teikdama humanitarinę pagalbą, remia per karą sužeistų žmonių reabilitacijos priemones. Pasak jos, pagrindinėms Lvivo, Sumų ir Černihivo ligoninėms buvo suteikta gydymo įranga ir organizuoti fizioterapeutų mokymai.
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24-ąją, Šveicarija nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų Maskvai, taip pažeisdama tradicinę Alpių šalies neutralumo nuostatą.
Šveicarija nuo seno laikosi ginkluoto neutralumo pozicijos, o šios Europos šalies, neturinčios išėjimo į jūrą, vyrams tarnyba kariuomenėje yra privaloma.
Praėjusį mėnesį Šveicarija tvirtino, kad, laikydamasi griežto karinio neutralumo, neleis per trečiąsias šalis į Ukrainą gabenti šveicariškos ginkluotės.
„Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seime praėjusį antradienį svarstant lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą, abejonių parlamentarams sukėlė valdančiųjų sprendimas šį klausimą į darbotvarkę įtraukti likus mažiau nei dienai iki plenarinio posėdžio – pirmadienio vakarą. Šį sprendimą nevienareikšmiškai vertina ir politologai, svarstantys ar toks noras kuo greičiau balsuoti dėl Partnerystės projekto kilo iš pagrindinių iniciatorių Laisvės partijos ar didžiausios parlamentinės frakcijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD).
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad šis balsavimas nebuvo valdančiosios koalicijos pralaimėjimas, tačiau labiau Laisvės partijos nesėkmė. Būtent pastaroji partija, politologo nuomone, neįvertino proceso sudėtingumo bei išskirtinio pasirengimo poreikio.
„Man susidarė vaizdas, kad daugiau skubėjo Laisvės partija, negu kad koalicijos partneriai norėjo išspręsti šitą klausimą. Tai ko gero ne pralaimėjimas, tai nesėkmė. Matėsi, kad valdantieji bendrai, ne tik konservatoriai, bet ir Laisvės partija pirmoje eilėje norėjo šitą klausimą išspręsti vienu smūgiu. Deja, be išankstinio pasirengimo, be diskusijų šis klausimas vis dėl to įstrigo“, – Eltai kalbėjo L. Bielinis.
Tuo tarpu Klaipėdos universiteto (KU) politologas Saulius Šiliauskas taip pat stebėjosi tokiu valdančiųjų sprendimu, tačiau svarstė, kad tai greičiausiai buvo visų koalicijoje esančių projekto iniciatorių taktinis sprendimas, kurį lėmė noras Partnerystės klausimą galutinai išspręsti dar šioje pavasario sesijoje.
„Taip staigiai, šiomis dienomis, o ne kokio ten birželio mėnesio bėgyje pateikti pirmąją stadiją ko gero, kažin ar buvo Laisvės partijos taktinis sprendimas. Kad balsuoti čia ir dabar, ko gero buvo kažkokie konjunktūriniai paskaičiavimai vadovybės, kuri tai iniciavo, buvo apskaičiavimas priimti pateikimo stadijoje itin greitai“, – mano S. Šiliauskas. Didysis šeimos gynimo maršas 2021. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi KU politologas neatmeta, kad būtent konservatoriai buvo suinteresuoti kuo greičiau išspręsti šį klausimą. S. Šiliausko nuomone, visuomenėje kylantis pasipriešinimas, dar vienas planuotas „Šeimų maršas“ birželio mėnesį, jiems būtų pakenkę kur kas labiau, nei Laisvės partijai.
„TS-LKD ko gero pabandė išlaviruoti matydami įtampą ir ko gero pirminis jų apskaičiavimas buvo kaip nors prigesinti šitą „Šeimos maršo“ pratęsimą birželio viduryje, kadangi maršo organizatoriai maždaug buvo apskaičiavę, kad maždaug tomis dienomis bus pateikimo stadija“, – sakė S. Šiliauskas.
Po nesėkmingo balsavimo Seime įtampa dėl Partnerystės įstatymo niekur nedingo
KU politologas mano, kad praėjus nesėkmingam balsavimui įtampa dėl šio klausimo tiek visuomenėje, tiek tarp valdančiųjų išlieka, kadangi pats klausimas liko neišspręstas.
Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Aistros tarsi ir prigeso, bet ne taip, kaip tikėjosi prigesinti valdančioji TS-LKD. Jie matomai tikėjosi pritarus pirmai stadijai, tai buvo optimistinis ketinimas, priimti šį klausimą šioje sesijoje“, – teigė S. Šiliauskas.
Visgi L. Bielinis mano, kad ilgai užsitęsusi diskusija šiuo klausimu gali išvarginti pačius konservatorius, o priėmus šį įstatymą klausimas būtų uždarytas tiek sutarimo nerandančių konservatorių liberaliajame bei krikdemiškajame flanguose, tiek valdančiojoje koalicijoje apskritai.
„Priėmus būtų mažau diskusijų, nes savotiškai viskas yra išspręsta ir būtų pereita prie kitų klausimų, o dabartinėje situacijoje mes dar ilgai girdėsime daug visokiausių nesutarimų, priekaištų ir įtampa didės (…) diskusijos vyks, „guma tempsis“ ilgai, o tai reiškia, kad ir diskusija ir konfrontaciniai kalbėjimai iš abiejų pusių tęsis ilgiau. Aš manyčiau, kad tai savotiškai vargins valdančiuosius ir ypač konservatorius“, – mano VDU politologas.
TS-LKD nori išlaikyti europietiškos partijos įvaizdį, tačiau Vakaruose Partnerystė priimta visiškai kitame kontekste
Visgi L. Bielinis nemano, kad Partnerystės įstatymas buvo svarbus tik Laisvės partijai. Pasak jo, TS-LKD bando sukurti vakarietiškos konservatyvios partijos įvaizdį, todėl jie taip pat greičiausiai buvo suinteresuoti išspręsti šį klausimą.
„Didžiausias rūpestis buvo Laisvės partijos pusėje, bet konservatoriai savotiškai suinteresuoti, nes tame europiniame trende jie norėjo išlikti ir kažkokiu aspektu šitą klausimą taip pat reikėjo išspręsti“, – mano VDU politologas. Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tačiau S. Šiliauskas pabrėžia, kad Europos valstybėse, kurios lyčiai neutralios Partnerystės ar netgi santuokos įstatymus priėmė prieš 15 ar 20 metų, vyravo visiškai kitoks ideologinis kontekstas. Pasak jo, šiuo metu tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje vis mažesnio populiarumo ir palaikymo susilaukia liberaliosios demokratijos idėjos, todėl ir Partnerystės įstatymą palaikyti Lietuvos konservatoriams tampa vis sudėtingiau.
„Kontekstas dabar yra truputi kitoks. Netgi priiminėjant panašius įstatymus kitose šalyse, visiškai kitoks, žymiai palankesnis liberaliajai demokratijai filosofinis, pasaulėžiūrinis kontekstas, negu jis yra dabar, praėjus 15-20 metų. Požiūris į liberalios demokratijos idėjas visiškai kitoks“, – tvirtina S. Šiliauskas, kartu pažymėdamas, kad šiuo klausimu susiskaldžiusi TS-LKD gali tapti kur kas mažiau patraukliu koalicijos partneriu kitoms dešiniųjų koalicijoje esančioms partijoms.
„Klausimas, kiek šita partija, kaip tokia susiskaldžiusi, gali toliau būti vertinama, kaip patikimas derybų partneris“, – svarstė KU politologas.
ELTA primena, kad Seime antradienį jau pateikimo stadijoje atmestas ir grąžintas tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantis lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Iniciatyvą palaikė 63 parlamentarai, 58 balsavo prieš ir 7 susilaikė.
