Neringa tapo Kultūros sostine. Donato Bielkausko nuotr.

Savaitgalį „Kultūros sala“ Neringa įspūdingai atidarė Lietuvos kultūros sostinės metus.
 
Spektaklis-kelionė „Laikas nė(e)rimui“ kvietė kurorto gyventojus ir svečius nusiauti kasdienius rūpesčius ir leistis į kelionę drauge su Kuršių nerija keliaujančiu kultūros karavanu. Parnidžio kopos papėdėje, ant trijų Nidos molų ir marių vandenyje vykęs reginys, kaip ir žadėjo organizatoriai, įvyko be didelių scenų, garso, šviesų.
 
Spektaklį žiūrovai stebėjo keliaudami pakrante, o tekstai – istoriniai faktai, dokumentika, pasakojimai, supinti į libretą – skambėjo per ausines.
 
Renginyje viešėjęs kultūros ministras Simonas Kairys pažymėjo, kad dažniausiai apie Neringą kalbama kaip apie gamtos vertybę. „Tačiau kai čia atvyksti, norisi ne kalbėti, o kiekviena savo kūno ląstele sugerti tai, ką Neringa turi – pradedant gamta, baigiant kultūra“, – sakė ministras.
 
„Vienąkart tapus kultūros sostine, ja tampi amžinai. Taip žingsnis po žingsnio mes visi tapsime viena kultūros Lietuva. Kultūros sostinės titulas suteikiamas ne tik už gražias akis, bet svarbiausia – už degančias akis. Tikiu, jog šią galimybę Neringa išnaudos visu šimtu procentų. Noriu palinkėti, kad tiek, kiek Neringoje yra gamtos, tiek būtų ir kultūros“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
 
„Kviečiu visus Neringai neabejingus Lietuvos ir pasaulio žmones šiemet aplankyti „Kultūros salą“, pamatyti įspūdingų, kamerinių, tik kultūros sostinei sukurtų renginių, o mėgaujantis gamta susipažinti ir su aukščiausio lygio kultūros žmonių sukurtais projektais. Kviečiame ir laukiame“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
  
Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį „Laikas nė(e)rimui“ organizavo Šeiko šokio teatras.
 
„Norime pakviesti į šią vietą pažvelgti ne tik kaip į banalią atostogų vietą. Tad ir formatą pasirinkome pakankamai atsargų. Kuršių nerija yra unikali, todėl ir atidaryme siekiame išvengti patoso ir klišių“, – apie sumanymą kalbėjo renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.
 
Spektaklio-kelionės scenografiją sukūrė Sigutė Šimkūnaitė, kostiumus – Sandra Straukaitė, garso dizainą – Kristijonas Lučinskas kartu su muzikos bendraautoriais Benu Šarka, Donatu Bielkausku, Vladimiru Konstantinovu, Karina Novikova, Larionu Dyakovu, teksto autorė – Sondra Simana.
 
Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys-spektaklis, pasak kūrėjų, suaustas iš kultūrinių ir buitinių patyrimų, mitologinių ir archeologinių naratyvų, šio krašto tradicijų ir nūdienos aktualijų, rūke išnyrančio kraštovaizdžio, žmonių santykių, ironijos šešėlio, siekiant patalpinti žiūrovą į smėlio laikrodį.
 
Spektaklio-kelionės atlikėjai – jungtinės profesionalų ir vietinių Neringos meno kolektyvų pajėgos: Šeiko šokio teatras, Taško teatras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“, tautinių šokių kolektyvas „Kalnapušė“, Benas Šarka ir kiti.
„Jausmas, lyg dalyvautum rituale, jungiančiame žmogiškąjį pradą su gamta ir net mitais,“ – apie Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį „Laikas nė(e)rimui“ kalbėjo Šeiko šokio teatro šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė.
 
Lietuvos kultūros sostinės metais Neringa žada įgyvendinti plačią specialiųjų projektų ir auditorijos pamėgtų tradicinių renginių programą, kurią papildo naujos kūrybinės iniciatyvos – iš viso daugiau kaip 100 įvykių, dovanojančių įvairias kultūrines patirtis.
 
Projektą „Kultūros sala Neringa“ sudaro keturios programos: UNESCO ir pasaulis, Bendruomenė ir kraštovaizdis, Kūrybinės rezidencijos, Paveldas ir istorija. Jas jungianti ašis – išmanioji kultūra.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.14; 13:09

Paminklas M. L. Rėzai Juodkrantėje. Neringos savivaldybės nuotr.
Rimutė Rimantienė, archeologė. Asmeninio albumo nuotr.

Dvyliktoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija šeštadienį bus įteikta archeologei habil. dr. Rimutei Rimantienei už Kuršių nerijai ir Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką mokslinę tiriamąją ir kultūros puoselėjimo veiklą.
 
Pasak Liudviko Rėzos kultūros centro pranešimo, dėl viruso pandemijos premijos teikimo ceremonija iš Juodkrantės evangelikų-liuteronų bažnyčios nusikels į virtualią erdvę. Padėkos žodį iš savo namų Vilniuje tars premijos laureatė habil. dr. R. Rimantienė, 2020 metais sulaukusi 100 metų jubiliejaus. Iškilią mokslininkę sveikins Neringos meras Darius Jasaitis, kalbės Rimantienės mokinys prof. dr. Adomas Butrimas, neringiškiai – istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė.
 
Į Nidą ieškoti senųjų gyventojų palikimo R. Rimantienė išsiruošė 1973 m. po sėkmingų kasinėjimų ir atradimų Šventojoje. 1973–1978 m.
 
Nidoje vykusių archeologinių kasinėjimų, vadovaujamų R. Rimantienės, metu ištirtas daugiau kaip 4600 kv. m plotas, rasta gausybė radinių, tarp jų – vien keramikos objektų per 100 tūkst. vienetų (jie saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje, keletas pavyzdžių yra nuolatinėje Neringos istorijos muziejaus ekspozicijoje). Apibendrindama kasinėjimų medžiagą, 1989 m. R. Rimantienė parengė monografiją „Nida – senųjų baltų gyvenvietė“, o 2016 m. išleido papildytą monografiją anglų kalba „Nida: A Bay Coast Culture Settlement on the Curonian Lagoon“. Jose galima pažinti vėlyvojo neolito gyventojų materialiąją ir dvasinę kultūrą. 1999 m. lietuvių ir vokiečių kalbomis išėjo knyga „Kuršių nerija archeologo žvilgsniu“, o 2000-ųjų vasarą R. Rimantienė dar kartą sugrįžo į Nidą ir su Vilniaus dailės akademijos studentais atkūrinėjo senosios Nidos keramikos gamybos tradiciją.
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kaip teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Dalia Ostrauskienė, R. Rimantienės atlikti Nidos senovės gyvenvietės moksliniai tyrimai yra aktualūs ne tik archeologams, geologams, etnologams, bet ir visiems, besidomintiems seniausia mūsų krašto, ypač baltų kilmės, istorija. Jos mokslinis įdirbis padeda spręsti bendraeuropines archeologijos mokslo problemas, susijusias su Baltijos regiono apgyvendinimo pradžia, senųjų europietiškų kultūrų gyvenimo būdo, meno, ritualų reikšme, taip pat indoeuropietiškų kultūrų migracija ir baltų kultūros formavimusi.
 
2008 m. Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija įteikiama kasmet per M. L. Rėzos gimtadienį, sausio 9-ąją, už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą, bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse, už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.
 
M. L. Rėza (1776–1840) yra gimęs Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.09; 00:30

Nidoje penktadienio vakarą buvo sulaikyti du ginkluoti Rusijos pasieniečiai, neteisėtai kirtę valstybės sieną.
 
Kaip LRT radijui sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, pažeidimas užfiksuotas apie 23 valandą, kai Lietuvos pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemas užfiksavo netoli sienos prožektoriaus žiburius. Pasieniečiai nuvyko į įvykio vietą ir sulaikė 2 asmenis, kurie, kaip paaiškėjo, yra Rusijos pasieniečiai. Jie aiškino kirtę sieną netyčia. Lietuvos pasieniečiai pristatė rusus į pasienio užkardą ir pradėjo procesinius veiksmus. Pažeidėjai Rusijai buvo perduoti apie 14 valandą Lietuvos laiku.
 
ELTA primena, kad penktadienį, kaip pranešė VSAT, Lietuvoje lankėsi Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Pasienio tarnybos įgaliotinis Lietuvos-Rusijos valstybių sienai Nikolajus Pančenko ir Kaliningrado srities pasieniečių delegacija. Nidoje šie pareigūnai susitiko su VSAT atstovais, vadovaujamais tarnybos įgaliotinio Lietuvos-Rusijos valstybių sienai Pagėgių pasienio rinktinės vado Rimanto Timinskio.
 
Abiejų šalių pasieniečiai aptarė padėtį prie Lietuvos ir Rusijos sienos, jos apsaugą bei bendradarbiavimo priemones.
 
Incidentas Nidoje įvyko tik pasibaigus Lietuvos ir Rusijos pasieniečių susitikimui.
 
Lietuvos siena su Rusija, kuri kartu yra ir Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos siena, iš viso yra 297,12 kilometro ilgio, iš kurių 22,23 kilometro eina teritorine jūra. Trečdalis sienos eina Nemunu. Didžiąją dalį sienos su Rusija saugo VSAT Pagėgių pasienio rinktinė, dalį ruožo apsaugos užtikrina Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.25; 20:34
klaipeda_7

2018 m. balandžio mėn. 11 d. Kopenhagoje įvyko tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Aplinkosauginio švietimo fondo (Foundation for Environmental Education, FEE) vykdomos Mėlynosios vėliavos programos tarybos posėdis, kuriame buvo įvertinti paplūdimiai ir prieplaukos, pretendavę gauti Mėlynosios vėliavos apdovanojimą 2018 m. vasaros sezonui.

Visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ yra tikrasis FEE narys ir atstovauja Lietuvą šioje tarptautinėje organizacijoje. Lietuvos žaliųjų judėjimo teikimu Tarptautinė Mėlynosios vėliavos taryba nusprendė Mėlynosios vėliavos apdovanojimą suteikti 5 Lietuvos pajūrio paplūdimiams: Neringos savivaldybės Nidos ir Juodkrantės centriniams paplūdimiams, Palangos m. savivaldybės Birutės parko bei Klaipėdos m. savivaldybės I-osios Smiltynės ir II-osios Melnragės paplūdimiams.

Klaipėdos m. savivaldybė pernai atnaujino savo dalyvavimą Mėlynosios vėliavos programoje, iškeldama Mėlynąją vėliavą I-osios Smiltynės paplūdimyje. Džiugu, kad šiemet klaipėdiečiai ir jų svečiai išvys garbingą vėliavą plevėsuojant ir II-ajame Melnragės paplūdimyje.

Tam, kad paplūdimys būtų apdovanotas Mėlynąja vėliava, paplūdimio vanduo turi būti geros kokybės, savivaldybėje ir paplūdimyje turi būti vykdomas visuomenės aplinkosauginis švietimas, specialiai paplūdimyje įrengtuose stenduose pateikiama informacija apie vandens kokybę, gamtines vertybes, poilsiautojų elgesį paplūdimyje ir pan. Paplūdimyje taip pat turi būti užtikrinami tarptautiniai saugumo ir teikiamų paslaugų reikalavimai (iš viso paplūdimiams taikomi 33 tarptautiniai reikalavimai).

Nuoširdžiai sveikiname Neringos, Klaipėdos ir Palangos miestų savivaldybes su pasiektais laimėjimais ir linkime sėkmės siekiant tarptautinio pripažinimo kitiems jų teritorijose esantiems paplūdimiams.

Oficialiai Mėlynosios vėliavos programa pradėta įgyvendinti 1987 m. Šiandien Mėlynoji vėliava yra tapusi plačiai žinomu ir atpažįstamu paplūdimio (prieplaukos) kokybės ženklu. Kiekvienais metais, virš 4000 paplūdimių ir prieplaukų daugiau nei 40-yje pasaulio šalių įvertinami Mėlynosios vėliavos apdovanojimu.

Lietuvoje programa įgyvendinama nuo 2000 m. Mėlynosios vėliavos programą koordinuoja Aplinkosauginio švietimo fondas (angl. Foundation for Environmental Education – FEE), nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų tinklas. Šiuo metu FEE vienija nevyriausybines organizacijas daugiau nei 70-yje pasaulio valstybių. Pagrindinis FEE tikslas – aplinkosauginis švietimas ir visuomenės ekologinės savimonės kėlimas. FEE vykdo penkias tarptautines programas: „Mėlynosios vėliavos”, „Gamtosauginių mokyklų”, „Miškų pažinimo”, „Jaunųjų aplinkos reporterių” ir „Žaliojo rakto“.

2000 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijų teikimu, visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ tapo Aplinkosauginio švietimo fondo nariu ir koordinuoja Aplinkosauginio švietimo fondo programas Lietuvoje: „Mėlynosios vėliavos“, „Gamtosauginių mokyklų“ ir „Žaliojo rakto“. Gamtosauginių mokyklų programoje dalyvauja 91 Lietuvos švietimo įstaiga 36-iose savivaldybėse. Žaliojo rakto programos sertifikatais įvertinti 5 viešbučiai: Radisson Blu Hotel Lietuva, Radisson Blu Royal Astorija Vilnius, Radisson Blu Hotel Klaipėda, Park Inn by Radisson Kaunas, SPA Vilnius Druskininkai.

Lietuvos žaliųjų judėjimo koordinuojamos tarptautinės programos programos į aplinkosauginio švietimo veiklą įtraukia dešimtis tūkstančių įvairaus amžiaus Lietuvos piliečių.

Lietuvos žaliųjų judėjimo informacija

2018.04.28; 20:00