Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad žmonių pasitikėjimas teismais yra ypač žemas ir, pasak jo, tai nesusiję su Seimo nario Vytauto Bako teiginiais, kritikuojančiais teismų sistemą. Premjeras pažymi, kad parlamentarai turi teisę pasisakyti visais gyvenimo klausimais.

,,Pati visuomenė vertina, kas vyksta mūsų teismuose, tokio žemo pasitikėjimo teismais neturėjome niekada. O tai susiję ne su kokiu politikų vertinimu, jie turi teisę pasisakyti visais gyvenimo klausimais“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, teismų sistemoje tikrai reikalingos reformos. 

,,Problema, kalbant apie teismų sistemos skaidrumą, veiklos efektyvumą, atvirumą visuomenei – faktas, ir tie pokyčiai bus reikalingi, bet tikrai nesiečiau su konkrečiomis bylomis“, – teigė premjeras.

Paklaustas, ar V. Bakas kritikavo teismų sistemą vien dėl jam nepalankaus teismo sprendimo, premjeras tai paneigė.

,,Jis kalbėjo po konkretaus teismo sprendimo, galbūt nesiejo su konkrečia byla, bet vietos ir laiko atžvilgiu išsakytas komentaras galėjo tokias prielaidas padaryti – tai, kad yra siejama su konkrečiu sprendimu“, – teigė premjeras.

Antradienį Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako teiginių, reaguojant į paskelbtą teismo sprendimą, prašydama savo kompetencijos ribose įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų VSD pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu, kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.

V. Bakas stebėjosi tokiu Teisėjų tarybos sprendimu ir teigė, kad savo žodžių neišsižada. Pasak jo, kiekvienas žmogus turi teisę skųsti teismų sprendimus, kritikuoti teismų ar bet kokios kitos valdžios įstaigos veiklą.

,,Galiu tik pakartoti, kad, mano nuomone, teismai šiandien išgyvena pasitikėjimo krizę, yra nepajėgūs spręsti bylų, kuriose įtariamieji kaltinami sunkiais korupciniais nusikaltimais. Dėl to reikalingi esminiai pokyčiai teismų veikloje, reformos, tiek rengiant, tiek atrenkant teisėjus, tobulinant savivaldą. Tam, kad būtų atkurtas pasitikėjimas teismų sistema, reikalingas viso Seimo, Vyriausybės ir Prezidento institucijos sutarimas, nes pačioje teismų sistemoje neužtikrinama stabdžių-atsvarų sistema. Priešingai, teismų nepriklausomumas naudojamas kaip būdas persekioti tuos, kurie reiškia kritiką“, – antradienį savo feisbuko paskyroje sureagavo V. Bakas.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nutarė, kad vis dėlto atliks tyrimą dėl V. Bako teiginių apie teismus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.25; 09:08

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako teiginių, reaguojant į paskelbtą teismo sprendimą, prašydama savo kompetencijos ribose įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, o šiuo metu – ir kandidato į Lietuvos prezidentus štabo vadovas, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Pasak Teisėjų tarybos, teismo autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas teismais yra kertinis teisinės demokratinės valstybės pamatas, kuris privalo būti gerbiamas ir stiprinamas, todėl netoleruotinos situacijos, kai aukšto rango valstybės politikas, kuris turi tiesioginės įtakos formuojant įstatymų leidžiamosios valdžios poziciją itin svarbiais valstybės saugumo ir su juo susijusiais klausimais, prisidedantis prie kandidato į prezidentus programinių nuostatų, taip pat susijusių ir su teisminės valdžios formavimu, rodo tokią nepagarbą teismų sprendimams, įvardydamas teismus kaip nepajėgius vykdyti savo konstitucinės priedermės. 

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 07:06