Europos Sąjunga ketvirtadienį pratęsė Rusijai dėl veiksmų Rytų Ukrainoje taikomas sankcijas dar šešiems mėnesiams, pastarąjį sprendimą bloko šalių lyderiai priėmė praėjusią savaitę.
Pirmą kartą sankcijos buvo pritaikytos 2014 m. liepą, dėl Rusijos įvykdytos Krymo, priklausančio Ukrainai, aneksijos ir Maskvos paramos prorusiškiems separatistams šalies rytuose.
Šios sankcijos nuo to laiko atnaujinamos kas šešis mėnesius. Ketvirtadienį jas pratęsus, sankcijos dabar galios iki 2020 m. liepos 31 d.
ES sankcijų švelninimą siejo su pažanga vedant Minsko susitarimą, kuriuo raginama įgyvendinti besąlygiškas paliaubas, abiems pusėms nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje patraukiant sunkiąją ginkluotę. Tai turėjo būti įgyvendinta iki 2015 m. pabaigos.
„Kadangi tai nebuvo įgyvendinta, sankcijos išlieka“, – pareiškime rašė ES atstovai.
Kiek anksčiau šį mėnesį taip vadinamo Normandijos formato viršūnių susitikimo, kuriam tarpininkavo Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel, metu, pirmą kartą susitiko Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis.
Jie susitarė iki metų pabaigos Rytų Ukrainoje įgyvendinti visišką ugnies nutraukimą.
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame viršūnių susitikime, E. Macronui ir A. Merkel pristačius Normandijos formato susitikimo Paryžiuje rezultatus, Europos šalių lyderiai nusprendė sankcijas pratęsti.
ES sankcijos yra nukreiptos prieš Rusijos finansų, energetikos ir gynybos sektorius, dėl jų Rusijos bankai negali dalyvauti ES rinkose, ribojamas ES importas.
Imtasi ir atskirų priemonių, kuriomis ribojama įmonių ir paskirų asmenų aneksuotose Krymo ir Sevastopolio teritorijose veikla.
Prognozės – pačios įvairiausios. Viena iš tokių turėtų rūpėti ir Lietuvai – ruoškimės karui. Ji išdėstyta žinomo Ukrainos politikos ir ekonomikos eksperto Andrejaus Golovačiovo straipsnyje „Normandiškasis viršūnių susitikimas buvo pirmasis ir paskutinis, dalyvaujant Zelenskiui. Po metų vėl prasidės didelio masto karo veiksmai Donbase.“, 2019 m. gruodžio 10 d. Tegul pasvarsto Respublikos Prezidentas, ar leistina mažinti mūsų kariuomenės finansavimą.
Susitikimas Paryžiuje, kaip ir tikėtasi, baigėsi niekuo. Šalys apsikeitė bendrais, neįpareigojančiais pareiškimais, sutarė tartis toliau, o Zelenskis pažadėjo Konstitucijoje įgyvendinti Steinmeierio formulę, nors pačioje formulėje nėra kompromiso, kuris jo pažadą paverčia tiesiog profanacija. Drąsiausia pasirodė tradiciškai konservatoriška A. Merkel, kuri teigė, kad Minsko susitarimai „nebuvo griežta dogma ir šalys galėjo jiems suteikti daugiau elastingumo“. Šviežia, bet nevaisinga.
Šiuo atžvilgiu iškyla įdomus klausimas: „Ar visi aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai žinojo, kad susitikime nebus jokios pažangos?“
Atsakymas: Žinoma, kad jie tai žinojo! Netgi rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui, visos šalys jau suprato, kad lūžių nebus. Be to, visi dalyviai puikiai supranta, kad Minsko susitarimai ir Steinmeierio formulė yra mirę dokumentai, kurie nepadės išspręsti konflikto Donbaso mieste. Trumpas, grynai protokolinis Putino ir Zelenskio susitikimas tik patvirtina šią išvadą.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Tada kokia buvo aukščiausiojo lygio susitikimo prasmė?
Nedelsdami atmeskime tokius naivius paaiškinimus, kaip:
– Merkel ir Macronas norėjo padėti Zelenskiui užmegzti tiesioginius ryšius su Putinu. Na ir kas? Zelenskis sutinka prisijungti LDNR (Lugansko Donecko liaudies respubliką) konfederacijos teisėmis ir tokiu būdu sukelti galingo separatizmo bangą Vakarų Ukrainoje ar net gauti pilietinį karą? Naivu taip manyti. O Putinas nesutinka su kitomis LDNR grąžinimo sąlygomis.
V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
– Visi dalyviai norėjo geriau pažinti Zelenskį ir, kaip sakoma, iš pirmų lūpų sužinoti apie jo poziciją LDNR klausimu. Taip pat naivus paaiškinimas. Visi supranta, kad Zelenskis neturi pažiūrų, jis nėra misijos žmogus. Zelenskis yra laikina, atsitiktinai praeinanti figūra, kuri tiesiog manevruoja tarp visų, kad kuo ilgiau išliktų valdžioje. Visos partijos taip pat supranta, kad po metų Zelenskio reitingas nebus didesnis kaip 20 proc., ir politiškai jis taps bejėgis.
– Spauskime spaudimo nepatyrusį Zelenskį ir priverskime jį laikytis Minsko susitarimų ir Steinmeierio formulės, atsižvelgiant į tai, kad Zelenskis dabar turi daugumą parlamente. Tai naivu. Kol Ukrainą kontroliuoja JAV, nei Vokietija, nei Prancūzija ir net Rusija (šalis agresorė, remiantis Ukrainos įstatymu, kuris buvo priimtas 2014 m. vasario 20 d.) nesugebės priversti Ukrainos ką nors daryti pagal savo norus. Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse JAV Valstybės departamento pareigūnų atvykimas į Kijevą buvo labai iškalbingas.
– Macronas ir Merkel yra naivūs keistuoliai, kurie nesupranta, kas vyksta. Tai yra paaiškinimas idiotams.
Kokia tad buvo susitikimo esmė, jei visos šalys iš anksto žinojo, kad dėl nieko neįmanoma susitarti?
V. Zelenskis, A.Merkel, E.Macronas ir V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Atsakymas akivaizdus: „Išlošti laiko“.
Naudinga pasinaudoti analogija su 1938 m. Miuncheno susitarimu. Tiek Daladieras, tiek Chamberlainas puikiai suprato, kad karas su Hitleriu yra neišvengiamas, ir, atiduodami Sudetus Vokietijos aneksijai, abu tiesiog bandė nusipirkti laiko savo šalims karui pasiruošti.
Tas pats Daladieras, grįžęs į Paryžių ir sutikęs besilinksminančias prancūzų, kurie buvo tikri, kad jis atnešė jiems taiką, minias, pasakė sūnui: „Naivūs, jie nesupranta, kad karas su Hitleriu yra neišvengiamas ir jis bus ne vėliau kaip po metų “. Taip ir atsitiko!
O Chamberlainas, šokiravęs Londoną specialiu susitarimu su Hitleriu, iškilmingai paskelbė: „Aš atnešiau jums taiką“. Ir jis pradėjo … tuoj pat ruoštis karui. Jis buvo priverstas pasirašyti Miuncheno susitarimą, kad gautų laiko, nes 1938 m. rugsėjo mėnesį Anglija nebuvo pasirengusi karui.
Tačiau kodėl laiko prireikė Merkel, Macronui, Putinui ir Zelenskiui?
Labai trumpai:
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Merkel: Baigti „Nord Stream -2“ statybą ir išeiti iš priklausomybės nuo Rusijos dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Tuo pat metu Vokietija vadovaujasi prielaida, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos (JAV + Lenkija) yra neišvengiamas.
Macronas: Prancūzijoje prasidėjo gerovės valstybės žlugimas, ir Macronas supranta, kad per ateinančius 2–3 metus jis bus priverstas spręsti tik vidines problemas ir kovoti už savo politinį išgyvenimą.
Putinas: Baigti statyti Nord Stream-2, okupuoti Azovo jūrą, visiškai kontroliuoti Baltarusiją, militarizuoti Krymą, neutralizuoti Moldovą ir skaldyti toliau Europos Sąjungą. Tikslas: pasirengimas blico karui su Ukraina (JAV) ir „Novorosijos“ suformavimas pagal jo rezultatus.
Zelenskis (JAV): Laiko išlošimas reformoms ir pasiruošimui karui.
Po Paryžiuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo visos šalys leido sau laikinai atsipalaiduoti kitiems metams, kurių metu visi pareikš savo ištikimybę neveikiantiems Minsko susitarimams ir Steinmeier formulei.
Cinizmas? Žinoma! Bet visa tarptautinė diplomatija pastatyta ant cinizmo ir veidmainystės. Tokios yra žaidimo taisyklės.
Po metų vėl prasidės didelio masto karo veiksmai Donbase.
Kaip ir prognozavau, dabartinis „Normandijos“ viršūnių susitikimas buvo pirmasis ir paskutinis, kuriame dalyvavo Zelenskis.
Šiaip pritardamas autoriaus minčių eigai, suabejočiau dėl JAV vaidmens Ukrainos ir Rusijos konflikte, vien dėl jo paties išsakyto tvirtinimo, kad „visa tarptautinė diplomatija pastatyta ant cinizmo ir veidmainystės.“
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos sostinėje Paryžiuje prasidėjo vadinamojo „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimas dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko Eliziejaus rūmuose. Kaip skelbia „Deutsche Welle“, tai pirmas per trejus metus susitikimas Normandijos formatu dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kuris pirmą kartą asmeniškai susitiks su V. Putinu, pagrindine savo prezidentavimo užduotimi laiko karinio konflikto Donbase užbaigimą. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per 5,5 metų trunkantį konfliktą žuvo 13 tūkst. žmonių, maždaug du mln. ukrainiečių buvo priversti persikelti. Konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos karių kilo 2014 metais.
Derybos Normandijos formatu prasidėjo 2014 metais, jomis buvo siekiama rasti konflikto Rytų Ukrainoje sprendimą, tačiau vėliau derybos nutrūko ir nebuvo rengiamos daugiau nei trejus metus. Šių metų gegužę Ukrainos prezidentu tapęs V. Zelenskis išreiškė norą atnaujinti derybas Normandijos formatu.
Ankstesnės politinės patirties neturėjęs V. Zelenskis teigė, kad taikos derybos su Rusija – svarbiausia jo užduotis ir liepą pakvietė V. Putiną į tiesiogines derybas dėl konflikto.
„Aptarkime, kam priklauso Krymas, ir ko nėra Donbaso regione“, – tuo metu sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Rusijos prezidentą.
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kiek vėliau po to buvo imtasi veiksmų, padėjusių sumažinti dvišalę įtampą ir atvedusių iki „Normandijos ketverto“ susitikimo. Rugsėjį Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais, o praėjusį mėnesį Rusija grąžino Ukrainai tris prieš metus užgrobtus jos laivus.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Netrukus po Rusijos įvykdytos aneksijos Rytų Ukrainoje kilo karinis konfliktas. Ukrainos vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų balandžio kovoja su Rusijos remiamais separatistais. NATO ir Vakarų šalių žvalgybos ekspertai kaltina Rusiją padedant separatistams Rytų Ukrainoje ir siunčiant jiems sunkiąją ginkluotę ir karius. V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį susitikę Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai bandys rasti užsitęsusio konflikto Rytų Ukrainoje sprendimą. Pirmiausiai rengiami atskiri dvišaliai V. Zelenskio ir V. Putino susitikimai su A. Merkel ir E. Macronu. Po to įvyks bendras visų keturių lyderių susitikimas, po jo bus surengta spaudos konferencija, o galiausiai įvyks pirmasis akis į akį V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas.
Vokietija ir Prancūzija laikomos šalimis tarpininkėmis.
Ilgai lauktas viršūnių susitikimas Ukrainos krizei sureguliuoti gruodžio 9 dieną vyks Paryžiuje.
Į susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, penktadienį pranešė Eliziejaus rūmai. E. Macrono biuras kalbėjo apie „reikšmingą pažangą“ siekiant taikos Rytų Ukrainoje.
Eliziejaus rūmų duomenimis, Paryžius siekia naujų impulsų įgyvendinant Minsko susitarimus, kad Rytų Ukrainoje būtų pasiekta taika. E. Macronas apie Ukrainos viršūnių susitikimą paskelbė jau po dvišalių pokalbių su V. Putinu G7 viršūnių susitikime rugpjūčio pabaigoje Bjarice, tačiau tada datos neįvardijo.
Praėjusią savaitę Ukrainos vyriausybiniai daliniai ir prorusiški separatistai pradėjo pajėgų išvedimą iš vienos teritorijos Rytų Ukrainoje. Tai buvo viena Maskvos sąlygų viršūnių susitikimui.
Pastarąjį kartą Ukrainos pokalbiai Normandijos formatu 2016 metais vyko Berlyne. Tada juose be A. Merkel ir V. Putino dalyvavo tuometinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka bei tuometis Prancūzijos vadovas Francois‘as Hollande. Tada buvo susitarta dėl naujo taikos proceso tvarkaraščio, kuris Donbaso konflikto regione numatė ir ginkluotą policijos misiją.
Tačiau nuo tada diplomatinės pastangos vis strigo.
Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų prorusiški separatistai kaunasi su Ukrainos vyriausybiniais daliniais. Vokietija ir Prancūzija penkerius metus mėgina tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos. Gegužės pabaigoje prie Ukrainos vairo stojus V. Zelenskiui, vėl įsižiebė viltis, kad konflikto sprendimas pajudės į priekį.
Nuo konflikto Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metų pavasarį žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. Kijevas ir Vakarų šalių vyriausybės kaltina Maskvą separatistus remiant ginklais. Maskva tai neigia.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su siūlymu surengti susitikimą Minske, kuriame, be judviejų, dalyvautų JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai.
„Noriu kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą Vladimirą Putiną. Reikia pasikalbėti? Reikia. Aptarkime, kieno Krymas ir ko nėra Donbase. Pokalbiui kompaniją siūlau tokią: jūs, aš, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas“, – savo feisbuko paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, puiki susitikimo vieta būtų Baltarusijos sostinė Minskas.
„Manau, Aliaksandras Lukašenka su malonumu priims mus Minske. Nekeičiame ir neatsisakome jokių diplomatinių formatų. Siūlome pasikalbėti“, – užbaigė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
V. Zelenskio kreipimasis sekė po to, kai buvo paskelbta apie iniciatyvą liepos 12 d. surengti teletiltą tarp Ukrainos kanalo „NewsOne“ ir Kremliaus ruporo „Rossija 1“. Ši iniciatyva sukėlė itin neigiamą Ukrainos reakciją.
Iškart po V. Zelenskio kreipimosi „NewsOne“ paskelbė atšaukiantis planuotą teletiltą dėl esą žurnalistams kilusio pavojaus ir grasinimų TV kanalui.
Tuo tarpu Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad Maskva kol kas nėra pasirengusi atsakyti į V. Zelenskio pasiūlymą susitikti, tačiau jį būtinai svarstys.
Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
„Aš kol kas nesu pasirengęs atsakyti, tai yra absoliučiai naujas formatas. Reikia suprasti, ar yra kokios nors tokio susitikimo perspektyvos, reikia suprasti, kas per formatas yra siūlomas. Tai yra nauja iniciatyva. Žinoma, ji bus apsvarstyta, bet kol kas negaliu pristatyti kokios nors (V. Putino) reakcijos“, – tvirtino D. Peskovas.
Pasak jo, daugiausia klausimų kelia JAV dalyvavimas tokiame susitikime.
„JAV nedalyvauja Normandijos formato derybose, kas bus su Minsko susitarimais, kuriuos pasirašė Normandijos formato dalyviai, bet ten nėra JAV atstovų parašų“, – sakė V. Putino atstovas.
Donaldas Trampas tvirtina, kad JAV ir sąjuningininkių ryšiai nesugriaunami. EPA – ELTA nuotr.
Ceremonijoje, skirtoje paminėti 75-ąsias sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metines, kalbėdamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad ryšys tarp Amerikos ir jos sąjungininkių, „užmegztas Antrojo pasaulinio karo mūšio įkarštyje“, yra nesugriaunamas.
D. Trumpas kalbėjo JAV karių kapinėse Normandijoje. Prezidentas pradėjo pagerbdamas apie 60 JAV karo veteranų, atvykusių dalyvauti minėjimo ceremonijoje Normandijoje.
„Jūs esate šios tautos pasididžiavimas, ir mes dėkojame jums iš visos širdies“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad Normandijoje kovoję JAV kariai „kovėsi ne dėl kontrolės ir dominavimo, bet kovojo už laisvę, demokratiją ir savivaldą“.
„Tie, kurie čia kovojo, iškovojo ateitį mūsų tautai, išlikimą mūsų civilizacijai, ir parodė mums, kaip mylėti, branginti ir ginti mūsų gyvenimo būdą šimtmečiams į priekį. Telaimina Dievas mūsų puikius veteranus, telaimina Dievas mūsų sąjungininkes ir „D dienos“ didvyrius, ir telaimina Ameriką“, – teigė JAV vadovas.
Ketvirtadienį Normandijoje minimos 75-osios sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo metinės, čia šią dieną rengiami įvairūs renginiai. 1944 m. birželio 6 d. prasidėjo sąjungininkų pajėgų išsilaipinimas Prancūzijos Normandijos pakrantėje. Tai buvo didžiausias įsiveržimas iš jūros į sausumą, istorijoje vadinamas „D dienos“ vardu.
Tą dieną Normandijoje išsilaipino daugiau kaip 150 tūkst. JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kanados, Lenkijos ir kitų šalių karių. Išsilaipinimas Normandijoje pakeitė Antrojo pasaulinio karo eigą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė esanti sunerimusi dėl nuolatinių Ukrainos paliaubų tarp vyriausybės ir Rusijos remiamų separatistų pažeidimų.
„Kiekvieną naktį matome paliaubų pažeidimus ir kiekvieną dieną yra aukų“, – A. Merkel sakė Italijos Asyžiaus mieste, kur Vokietijos vadovė susilaukė apdovanojimo už pastangas skleidžiant taiką.
„Ukraina kelia nerimą šalims „Normandijos formate“, kuris jungia Vokietiją, Prancūziją, Rusiją ir Ukrainą. Siekiame, kad Minsko paliaubų susitarimas būtų gerbiamas“, – teigė ji.
Konfliktas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014-aisiais, po masinių protestų nuvertus Kijevo valdžią. Nepaisant nuolatinių pastangų įgyvendinti paliaubas tarp kariaujančių šalių, konflikte per daugiau nei ketverius metus žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
A. Merkel Asyžiuje šeštadienį buvo įteiktas Pranciškonų vienuolių apdovanojimas už „jos darbą taikant žmones bei skatinant taikią žmonių koegzistenciją“.
Tarp ankstesnių šio apdovanojimo laureatų yra popiežius Jonas Paulius II, motina Teresė ir Michailas Gorbačiovas.
