Norvegijos ginkluotosios pajėgos
Oslas, sausio 25 d. (ELTA). Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainos armijai tankų, praneša NRK.
„Dabar tankai tapo labai reikalingi. Norvegija ir vyriausybė remia tankų perdavimą Ukrainai. Norvegija turi prisidėti“, – sakė ministras.
Jis nepatikslino, kiek tankų ir kada pasieks Ukrainą, bet užsiminė, kad Norvegija turi vokiškų tankų „Leopard 2A4“.
„Tai turi būti paremta Ukrainos karių mokymu ir finansavimu. Apskritai mes turime kuo aktyviau remti Ukrainą gynybinėje kovoje“, – pridūrė B. A. Gramas.
Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad Jungtinės Valstijos nusiųs Ukrainai 31 kovinį tanką „M1 Abrams“.
Anksčiau trečiadienį Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis perduos Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“ ir duos atitinkamą leidimą šalims partnerėms, norinčioms nusiųsti Kyjivui šių mašinų.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį susitiks su į Lietuvą atvyksiančiu Norvegijos gynybos ministru Bjørnu Arildu Gramu.
Susitikime ministrai aptars Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione, kitus klausimus, kurie bus keliami NATO viršūnių susitikime Madride.
Norvegijos gynybos ministras taip pat aplankys NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Rukloje tarnaujančius Norvegijos karius.
Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta įvairiose srityse – gynybos politikos planavimo, mokymų. Šalys bendradarbiauja daugiašaliuose formatuose: Šiaurės-Baltijos šalių (Nordic-Baltic), Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės Jungtinių ekspedicijų pajėgų (JEF), prisidedančiuose prie bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimo.
Norvegija teikia paramą Lietuvai stiprinant kariuomenę. Dvišalis karinis bendradarbiavimas su Norvegija suintensyvėjo Krašto apsaugos ministerijai pradėjus vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS (angl. Norwegian Advanced Surface to Air Missile System) komponentų ir raketų įsigijimą iš Norvegijos. Taip pat Norvegija Lietuvai yra perdavusi trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų RBS-70, kurias šiuo metu naudoja Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas. Lietuvos kariuomenė iš Norvegijos yra įsigijusi laivų Karinėms jūrų pajėgoms, vykdyti kt. bendri projektai.
Norvegijos kariai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, skiria karius ir karinę techniką Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Šių metų vasarį Norvegijos Vyriausybė priėmė sprendimą į NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje skirti papildomą mechanizuotą pėstininkų būrį su papildomais paramos elementais. Atvykus pastiprinimui, Rukloje tarnauja apie 200 karių iš Norvegijos.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis susitiko su Norvegijos gynybos ministru. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Norvegijos gynybos ministru Franku Bakke-Jensenu, su kuriuo aptarė dvišalį Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą stiprinant gynybos pajėgumus ir didinant pajėgų sąveikumą.
Anot pranešimo, tarp kitų aptartų klausimų – šalių siekiai artėjančiame NATO viršūnių susitikime, NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, saugumo situacija regione ir auganti Rusijos grėsmė.
„Tiek Lietuva, tiek Norvegija yra nedidelės šalys, abi turinčios sienas su Rusija, tačiau mūsų valstybių istorija susiklostė skirtingai, todėl Lietuvos patirtis kovojant su Rusijos keliama grėsme yra labai vertinga“, – sakė Norvegijos gynybos ministras.
R. Karoblis, pristatydamas Rusijos keliamas grėsmes, pabrėžė, kad saugumo situacija negerėja. „Rusija ir toliau siekia didinti įtaką regione, todėl būtinas oro gynybos stiprinimas bei tolimesnis NATO atgrasymo priemonių užtikrinimas, įskaitant NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą regione, kurio kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja ir Norvegijos kariai“, – pažymėjo R. Karoblis.
Pasak Norvegijos gynybos ministro F. Bakke-Jenseno, tarptautinis bendradarbiavimas prasideda nuo kaimynų, ir tai yra geras būdas užtikrinti stabilumą regione. „NATO priešakinių pajėgų batalionas yra puikus kolektyvinės gynybos pavyzdys“, – pažymėjo jis.
Kalbėdami apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą, Lietuvos ir Norvegijos ministrai sutarė, kad svarbiausia – užtikrinti greitą NATO vadovavimo struktūros pertvarką, tarpusavio sąveikumo gerinimą ir karinio mobilumo supaprastinimą.
Trečiadienį R. Karoblis Krašto apsaugos ministerijoje priims Lietuvoje viešinčią Norvegijos karališkąją porą – kronprincą Haakoną ir kronprincesę Mette-Marit, kurie susitiks su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje tarnaujančiais Norvegijos kariais, jos vadu pulkininku leitenantu Wolfu Rudigeriu Otto’u ir NATO Pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadu pulkininku leitenantu Jakobu Sogardu Larsenu.
Vėliau Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministrai vyks į Generolo S. Žukausko poligoną Pabradėje, kur susitiks su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir į ją integruotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe bei joje tarnaujančiais Norvegijos kariais. 2017 metais Norvegija prie NATO kovinės grupės prisidėjo atsiųsdama į Lietuvą apie 200 karių su įvairia karine technika ir ginkluote. Pirmajam šių metų pusmečiui Norvegija yra skyrusi per 40 karių.
