Premjerė I. Šimonytė įteikė nominaciją „Už gyvenimo nuopelnus“ kino operatoriui A. Mikutėnui. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Šeštadienio vakarą paaiškėjo pirmųjų Nacionalinių Lietuvos kino apdovanojimų laureatai. Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyko Valdovų rūmų kieme, buvo išdalinta net 20 prizų. Šalies kino meno kūrėjai buvo įvertinti už 2019 ir 2020 metų nuopelnus bei kūrybą.
 
Šiais metais pirmą kartą vykusiuose apdovanojimuose legendinis Lietuvos kino operatorius Algimantas Mikutėnas gavo vieną reikšmingiausių įvertinimų – prizą už viso gyvenimo nuopelnus. Garbingą apdovanojimą jam įteikė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
 
Premjerė pabrėžė, kad talentingų Lietuvos kino kūrėjų darbai įdomūs bei unikalūs, jie kviečia į pasaulį pažvelgti skirtingais žvilgsniais, išryškina reikšmingas detales, kurios dažnai pasimeta kasdienybėje.
 
„Būtent šiomis savybėmis tikrai pasižymi šios nominacijos už visus gyvenimo nuopelnus laureatas. Savo misiją jis apibūdino kaip norą kurti vizualų grožį ir sėkmingai bei nuosekliai visą savo gyvenimą ją vykdė. Šį vakarą noriu pasveikinti vieną iškiliausių Lietuvos kino operatorių, 2020 metų Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatą ir neeilinę Lietuvos kino pasaulio asmenybę, įsiliejusią ir į europinio kino istoriją, – Algimantą Mikutėną. Jo kamera prisimena tokius kino filmus kaip „Mano mažytė žmona“, „Mėnulio Lietuva“, „Elektroninė senelė“, „Dievų miškas“, „Nuodėmės užkalbėjimas“, „Kažkas atsitiko“ ir daugelio kitų nuo Lietuvos kino istorijos neatsiejamų vaidybinių ir dokumentinių filmų kadrus. Nuoširdžiai linkiu visiems kino kūrėjams kuo daugiau ryžto ir nenuilstamo kūrybiškumo“, – sakė Vyriausybės vadovė.
 
Valdovų rūmų kieme vykusios šventės metu renginio vedėja, aktorė Aistė Diržiūtė dažnai kartojo Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ pavadinimą. Apdovanojimuose nominuotas 12-oje kategorijų, šis filmas gavo net 9 prizus. „Nova Lituania“ tapo geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu, o jo režisierius Karolis Kaupinis geriausiu režisieriumi ir scenarijaus autoriumi. „Nova Lituania“ aktoriai Eglė Gabrėnaitė ir Vaidotas Martinaitis buvo pripažinti geriausiais antraplaniais aktoriais, filmo operatorius Simonas Glinskis apdovanotas už geriausią operatoriaus darbą, o geriausio dailininko apdovanojimas skirtas į Amžinybę iškeliavusiam Audriui Dumikui. Laureatų gretas papildė ir už geriausią kostiumų dailininko darbą įvertinta Monika Vėbraitė ir prizą už geriausią grimo dailininko darbą gavusi Jurgita Globytė, abi kūrėjos taip pat atstovavo filmui „Nova Lituania“.
 
Net trimis prizais apdovanojimuose džiaugėsi ir dokumentinio filmo „Animus Animalis (Istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ komanda. Filmas pelnė geriausio ilgametražio dokumentinio filmo apdovanojimą. Už geriausią kompozitoriaus darbą įvertintas filmo kompozitorių Gedimino Jakubkos ir Mindaugo Urbaičio duetas, o Metų geriausio montažo režisieriumi tapo Mindaugas Žukauskas.
 
Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose buvo paskelbtas ir Publikos simpatijų prizo laimėtojas – juo tapo Marijos Kavtaradzės drama „Išgyventi vasarą“. Tai – vienintelė apdovanojimų nominacija, kurios nugalėtoją lėmė tik LRT.lt portale balsavusios publikos balsai. Dėl žiūrovų simpatijų šiame balsavime varžėsi net 23 filmai.
 
Visus kitus nominuotus filmus apdovanojimuose rinko vertinimo komisija, kurią sudarė 8 kino srities profesionalai iš Lietuvoje veikiančių kino kūrėjus vienijančių organizacijų: asociacijos „ASIFA Lietuva“, Autorinio kino aljanso, Lietuvos aktorių gildijos, Lietuvos animacijos asociacijos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Lietuvos kino operatorių asociacijos, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos bei Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino kritikų gildijos. Vėliau iš paskelbtų nominantų sąrašų geriausiuosius rinko balsavimo teisę turintys kino industrijos atstovai slaptu balsavimu, elektroniniu būdu, tam specialiai sukurtoje platformoje. Balsavimo sąrašus sudarė ir balsuoti teisę suteikė Lietuvoje veikiančios kino kūrėjus vienijančios organizacijos. Balsavimą prižiūrėjo tarptautinė audito, apskaitos ir verslo konsultacijų įmonė „Grant Thornton Baltic“.
 
Pagrindinį apdovanojimų prizą pavadinimu „Aš – Tu“ sukūrė Nacionalinio Lietuvos kino apdovanojimo meninės idėjos projekto konkursą laimėjęs grafikos dizaineris, dėstytojas Marius Žalneravičius.
 
Lauktą kino šventę tiesiogiai transliavo LRT televizija.
 
Nacionalinius Lietuvos kino apdovanojimus rengia Lietuvos kino centras kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, bendradarbiaujant su autorių teisių administravimo asociacijomis LATGA bei AGATA.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.30; 08:35

Teodoro Narbuto stotelė. Slaptai.lt foto

Ketvirtadienį kino centre „Forum Cinemas Vingis“ po ilgo laiko vėl buvo ištiestas raudonas kilimas – į išankstinę filmo „Nova Lituania“ premjerą rinkosi svečiai. Pirmą kartą istorijoje lietuviško filmo premjera vyko visose šio kino centro salėse vienu metu. Debiutinį Karolio Kaupinio filmą šalies žiūrovai kino teatruose galės žiūrėti jau nuo šio penktadienio, birželio 26-osios, sakoma „M-films“ pranešime.
 
„Kine man labiausiai patinka tas jausmas, kai po filmo jauti, kad žodžiai – tuščias reikalas. Kai pasižiūri filmą, bandai jį atpasakoti žodžiais, o jų neužtenka, nes tai – kažkas daugiau. Šiame filme kalbama daug, bet jei jį pažiūrėjus liks kažkas, kam žodžių neužtenka, tada mums bus pavykę“, – pristatydamas filmą sakė „Nova Lituania“ režisierius ir scenarijaus autorius K. Kaupinis.
 
„Nova Lituania“ nukelia į 1938-ųjų Kauną: šalis švenčia nepriklausomybės 20-metį, o Europoje kibirkščiuoja karo grėsmė. Geografijos profesorius Feliksas Gruodis nerimauja dėl valstybės ateities ir sugalvoja beprotišką planą. Jis pasiūlo Vyriausybei sukurti atsarginę Lietuvą… Afrikos žemyne – čia galėtų persikelti šalies gyventojai. Filme vaizduojamo profesoriaus prototipas – Kazys Pakštas, geografas ir mokslininkas, tarpukariu išgarsėjęs su atsarginės Lietuvos idėja. Tačiau tai nėra istorinis filmas, tai – istorija, kuri galėjo būti.
Nors daugelis profesoriaus idėjas laiko beprotiškomis ir isteriškomis, filme juo patiki vienintelis žmogus – politika kiek nusivylęs šalies ministras pirmininkas Jonas Servus. Galiausiai premjeras jau skaičiuoja, kiek laivų reikėtų lietuviams persikelti į Afriką: „2 milijonai 800 tūkstančių žmonių. Sakykim, į vieną laivą telpa 500 žmonių. Vadinasi, mums reikės 5 600 laivų. Sakykim, kelionė trunka savaitę pirmyn ir savaitę atgal. Čia bus daugiau nei ketveri metai visos Lietuvos iškėlimui!“
Vilniuje įvyko išankstinė filmo „Nova Lituania“ premjera. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Išankstinėje filmo premjeroje organizatoriai taip pat siekė atkreipti Vyriausybės dėmesį į išskirtinį kino teatrų reguliavimą pasibaigus karantinui. Šalia raudonojo kilimo stovėjo stendas su užrašu „Nediskriminuokite kino teatrų. Naktiniame klube, autobuse gali būti be kaukės, o kino teatre – ne. Jaučiame atsakomybę, bet norime lygių teisių“. „Labai norėtųsi aiškių ir visiems vienodų žaidimo taisyklių, tad palaikome kino teatrus, jiems padėdami kelti klausimus, į kuriuos jie vis dar negauna atsakymų iš Vyriausybės“, – pranešime cituojama „Nova Lituania“ prodiuserė Marija Razgutė.
 
Filmas „Nova Lituania“ pripažintas geriausiu filmu Atėnų ir Rygos kino festivaliuose, pelnė specialų „Cineuropa“ apdovanojimą Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“, o režisierius K. Kaupinis buvo paskelbtas geriausiu režisieriumi Vokietijoje vykusiame „goEast“ kino festivalyje. Filme vaidina Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė.
 
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.26; 07:00

K. Kaupinio „Nova Lituania“ pripažintas geriausiu filmu Atėnuose. Organizatorių nuotr.
Rugsėjo 18-29 dienomis vykęs Tarptautinis Atėnų kino festivalis šeštadienio vakarą paskelbė nugalėtojus.
 
Lietuvos vardas nuskambėjo skelbiant pagrindinio festivalio prizo laimėtoją – Karolio Kaupinio filmui „Nova Lituania“ įteiktas festivalio geriausio filmo apdovanojimas.
 
Pagal pranešimą, „Nova Lituania“ kartu su kitais vienuolika filmų iš viso pasaulio varžėsi pagrindinėje festivalio tarptautinėje konkursinėje programoje, kuri Atėnuose skirta pirmiesiems bei antriesiems režisierių filmams. Pasak paties festivalio organizatorių, ši konkursinė programa padeda atrasti labiausiai geidžiamus rytojaus talentus.
 
Šiųmetėje programoje greta „Nova Lituania“ buvo rodomi tokie filmai kaip islandų pretendentas „Oskarams“ „A White White Day” (rež. Hlynuras Palmasonas), ne vieną prizą kituose festivaliuose pelnęs Pietų Korėjos filmas „House of Hummingbird” (rež. Bora Kim) ar šiemet Meksiką garsinantis filmas „Chambermaid” (rež. Lila Aviles).
 
Pagrindinį festivalio Grand Prix lietuviškam kino filmui paskyrė penkių asmenų žiuri komisija. Ją šiemet sudarė Berlinalės kino festivalio, Forum programos sudarytoja Birgit Kohler (Vokietija), scenaristė ir prodiuserė Hannah Patterson (JK), aktorė Michele Valley (Graikija), žurnalistas bei kino kritikas Humberto Moureira (Šveicarija) bei žiuri prezidentas – scenaristas ir režisierius Whittas Stillmanas (JAV).
 
Paskutiniuosius pokario metus vaizduojanti „Nova Lituania“ seka Lietuvos geografijos profesoriaus pastangas įtikinti šalies vyriausybę kuo greičiau sukurti atsarginę valstybę užjūryje ir taip gelbėti šalį nuo artėjančios pražūties. Ore tvyrančią katastrofos nuojautą jaučia tik pagrindinis herojus, kol jo svajone apie galimą rojų žemėje patiki dar vienas žmogus – tuometis šalies premjeras.
 
Kadras iš K. Kaupinio „Nova Lituania“. Organizatorių nuotr.
Įsimintinus vaidmenis filme sukūrė Aleksandras Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė, Julius Žalakevičius, Paulius Pinigis ir kiti. Taip pat filmo operatorius Simonas Glinskis ir dailininkas Audrius Dumikas festivalyje buvo ne kartą išskirti paminint jų išskirtinį darbą ir dėmesį traukiantį, originalų filmo vizualą.
 
Pirmasis ilgametražis K. Kaupinio filmas jau buvo pripažintas geriausiu lietuvišku kino projektu tarptautinio industrijos renginio „Meeting Point – Vilnius“ metu. Ketverius metus kurtas filmas buvo pradėtas plėtoti tarptautinių scenarijaus dirbtuvių „Less is More“ metu. Dėl išlikusių autentiškos tarpukario architektūros bei vidaus interjerų didžioji dalis filmo scenų nufilmuotos Kaune. 
 
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Creative Europe MEDIA bei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filmą prodiuserė – Marija Razgutė („M-films“), koprodiuseris – Martynas Mickėnas („Kino studija“).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 07:11