NPD

Politinės intrigos

Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.

Artėjant rudeniui, viešojoje erdvėje grįžo aktyvios diskusijos dėl to, koks turėtų būti minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo 2023 m. Susidariusi nelengva ekonominė situacija, aukšta infliacija, verčia ekonomistus, politikus, darbuotojų atstovus pergalvoti, ar birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos banko (LB) pasiūlytas MMA didinimas nuo 730 iki 867,67 euro, yra tinkamas.
 
Prezidentūra, profesinių sąjungų atstovai siūlo likti bent prie LB pasiūlyto dydžio, tuo tarpu Vyriausybės narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, ekonomistai bei verslo atstovai išskiria, kad toks MMA didinimas gali būti keliantis pernelyg daug rizikų šalies finansiniam stabilumui.
 
Ekonomistas N. Mačiulis mano, kad MMA pakėlus 15–19 proc. kiltų rizika, jog padidės nedarbo lygis ir sumažės darbo vietų skaičius
 
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) kėlimo klausimo išlieka didelis neapibrėžtumas, kuomet skiriasi verslo ir darbuotojų lūkesčiai. Pasak jo, drastiškai pakėlus MMA, kiltų rizika, kad išaugs nedarbo lygis.
Jis tvirtino, kad didelis MMA kėlimas būtų meškos paslauga atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje ir pasaulyje.
 
Prezidentūra MMA ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) siūlo didinti ir laikytis LB pasiūlymo
 
Tuo tarpu prezidento patarėja Irena Segalovičienė siūlo didinti gyventojų, visų pirma uždirbančių mažiausiai, pajamas, auginant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), vaiko pinigus.
 
Be to, anot patarėjos, reikia toliau laikytis numatytų planų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), perskaičiuoti socialines išmokas, o visoms priemonėms finansuoti valstybė dar turi daug laisvės skolintis.
 
Pasak Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos ekonomikos ir socialinės politikos klausimais teigia, kad su tuo, jog „infliacija ryja pajamų augimą“, susiduria jau ne tik turintys mažiausias pajamas, bet ir dalis vidurinės klasės šeimų. Patarėja mano, kad reikėtų siekti NPD priartinti prie MMA, kuri siekia 773 eurus.
 
Taip pat ji akcentavo, kad derėtų laikytis tikslo nuo 2023 m. MMA didinti 19 proc. (iki 867,67 euro), ką birželį siūlė Lietuvos bankas.
 
A. Armonaitė pasiūlė kitokį MMA ir NPD dydį, G. Skaistė idėją sukritikavo
 
Vyriausybės narių pozicija dėl MMA ir NPD dydžių taip pat nesutampa. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę tvirtino, kad MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti iki 800 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) iki 740 eurų.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą.
 
Ministrė tvirtino, kad Lietuvos banko skaičiavimai ir siūlymas didinti MMA iki 867,67 euro yra ambicingas ir suprantamas, atsižvelgiant į tai, kad žmonėms reikės susimokėti išaugusias sąskaitas už elektrą ir laukia sudėtingesnis šildymo sezonas. Tačiau, ji teigė nenorinti, kad diskusija dėl žmonių pajamų suktųsi tik apie minimalią algą, kai Lietuvoje jau yra sustiprėjusi vidurinė klasė, kuri dirba nuo ryto iki vakaro ir kuriai taip pat yra nelengva.
 
Tačiau, tokį siūlymą sukritikavo Finansų ministrė Gintarė Skaistė, tikinusi, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas ir, pasak jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.
 
Verslo konfederacija A. Armonaitės siūlymą vadina racionaliu, LPSK tikina, kad LB pasiūlytas MMA dydis yra minimali riba
 
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė taip pat įvertino A. Armonaitės MMA siūlymą. Pasak jos, vien esantis nesutarimas tarp ekonomikos ir inovacijų bei finansų ministrės nuomonių yra nesolidus, o MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.
 
Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis aiškina, kad A. Armonaitės pasiūlymas būtų racionalus, atsižvelgiant į šiuo metu esančią situaciją. Pasak jo, MMA neabejotinai turi kilti, tačiau reikėtų iš naujo persvarstyti MMA dydį, nes Lietuvos banko pasiūlytas MMA, Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, šokiravo visus.
 
LVK vadovas taip pat sako, kad Vyriausybė turėtų pasidalinti naštą ir kalbėti apie spartesnį NPD didinimą. Pasak jo, trišalėje taryboje buvo sutarta su profesinėmis sąjungomis, kad siekis yra, jog MMA ir NPD dydis sutaptų ir tai garantuotų didesnes pajamas mažiausiai uždirbantiems.
 
Vis tik LPSK vadovė pabrėžė, kad svarbiausia yra, jog darbuotojams mokestinė našta mažėtų, ypatingai mažiausiai uždirbantiems, tačiau labai tikimasi drąsių ir ryžtingų iš Vyriausybės, apmokestinant kapitalą.
 
Rudenį turėtų būti priimtas galutinis sprendimas dėl MMA dydžio nuo 2023 m., bet kol kas bendro sutarimo viešojoje erdvėje nematoma.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.08.29; 06:03
Ekonomika ir finansai

Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.
Ekonomistai sutinka, kad neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas ištrauktų gyventojus iš absoliutaus skurdo ir mažintų pajamų nelygybę.
 
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, abejonių, kad NPD didinimas yra bene viena efektyviausių priemonių mažinti skurdą, net nekyla, nes mažesni mokesčiai mažiausiai uždirbantiems darbuotojams mažina ir absoliutinį skurdą.
 
„Mes vis dar turime tokią absurdišką situaciją, kai asmuo, dirbdamas pilnu etatu ir gaudamas šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, gali būti ir skurde priklausomai nuo to, kiek vaikų augina. Šią problemą, be abejonės, reikia kiek įmanoma greičiau spręsti“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
 
Jo manymu, viena iš sprendimo priemonių yra minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, bet jam didėti yra tam tikros ribos, tad geriausia priemonė šioje vietoje yra NPD didinimas.
 
„Čia vienu šūviu galima pasiekti tikrai daug tikslų. NPD didinimas ir ištraukia iš absoliutaus skurdo gyventojus, ir mažina pajamų nelygybę bei santykinį skurdą. Šalutinis teigiamas efektas – vis didesnei daliai darbuotojų, kurie dalį atlyginimo gauna vokeliuose, sumažėja paskatos dirbti ir gauti pajamas nelegaliai“, – sakė N. Mačiulis.
 
Ekonomisto manymu, labiausiai dėl NPD didinimo sustabdymo nukentėtų tie dirbantieji, kurie uždirba mažiau negu vidutinį darbo užmokestį.
 
„Jautriausios šiuo atveju yra tos šeimos, kur abu šeimos nariai uždirba mažiau nei vidutinį darbo užmokestį ir ypač jei jie dar turi vaikų. Be abejonės, šiems asmenims kiekvienas euras dėl NPD didėjimo yra svarbus“, – Eltai sakė N. Mačiulis.
 
Su nuomone, kad NPD didinimas svariai prisidėtų mažinant skurdą, sutinka ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, didinant NPD didinamos ir dirbančių gyventojų pajamos, taip dalį dirbančiųjų tiesiogiai iškeliant virš santykinės skurdo ribos.
 
„Kitas labai svarbus dalykas – tai skatintų bent jau formalų įsidarbinimą. Mažesnė mokesčių našta sudaro menkesnes paskatas tuos mokesčius slėpti, ypatingai tiems, kurie mažai uždirba. Kadangi mokamos, didžiąja dalimi, socialinio draudimo įmokos, kurios žmogui pakankamai suprantamas dalykas, (…) atsiranda didesnė paskata oficialiai įsilieti į darbo rinką“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto manymu, NPD didinimas taip pat yra labai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą.
 
„NPD didinimas yra tikrai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą, nes mažiau apmokestinami tie, kurie mažiau uždirba. Turint omeny tai, kad bendras mokesčių naštos dydis Lietuvoje yra didesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis, o mes norime turėti dar ir progresyvumą, tikslingiau būtų mažinti mažiau uždirbančių mokesčių naštą, o ne didinti daugiau uždirbančių“, – sakė Ž. Mauricas.
 
Pasak jo, labiau didinant daugiau uždirbančių mokesčių naštą gali būti perlenkiama lazda.
 
ELTA primena, kad Seimo nariai po pateikimo rugsėjo 24 d. pritarė kelių parlamentarų siūlymui lėčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Teikiamomis pataisomis siūloma apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų ir 2020 metais siūlyti taikyti 350 eurų NPD, o 2021 metais – 400 eurų NPD. Atitinkamas korekcijas siūloma taikyti ir dėl individualaus NPD taikymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 06:40
Aktualijos

Ekonomikos augimas leidžia Seimui jau artimiausiu metu priimti principinį sprendimą, kuris taptų žingsniu link socialiai atsakingos politikos, padėtų sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį – įsitikinęs Seimo narys Naglis Puteikis, kurio pasiūlymą nustatyti, jog minimalios algos dydžio pajamos nebūtų apmokestinamos, Seimas svarstys lapkričio 24 d. kartu su Finansų ministerijos parengtu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo projektu.

Vyriausybė siūlo nustatyti, kad mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) yra 200 Eur, tačiau toks sprendimas, kaip nurodo Naglis Puteikis, būtų ydingas dėl kelių priežasčių.

Continue reading „Seimo narys Naglis Puteikis: „Lapkričio 24-ąją Seimas spręs, ar nori toliau apmokestinti skurstančiuosius”” →