Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Generalinei prokuratūrai konstatavus, kad 2020 m. tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tinkamai neišnagrinėjo pranešėjo informacijos apie galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad parlamente šiems klausimams analizuoti turėtų būti sukurta specialioji tyrimo komisija. Be to, politiko manymu, pastaroji turėtų bendradarbiauti su Žvalgybos kontrolierių įstaiga, kuri galėtų padėti tiriant VSD veiksmus.
„Generalinė prokuratūra konstatavo, kad to meto – 2020 m. pavasario – NSGK atlikta parlamentinė kontrolė neatsako į visus klausimus. Pranešėjas nebuvo tinkamai apklaustas, nebuvo apklausti kiti pranešėjo pateiktoje informacijoje įvardinti asmenys. Todėl atsakymai į klausimus yra reikalingi – klausimai lieka“, – trečiadienį Seime po susitikimo su Generalinės prokuratūros atstovais žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Turime apsispręsti, kaip tą daryti. Kadangi tai yra platesnio paveikslo dalis, turėkime galvoje pranešėjo istoriją, turime įvairių klausimų, susijusių su rinkimų kampanijos finansavimu, su įvairiomis interesų grupėmis – manau, kad tikslinga eiti tokiu keliu: žinau, kad bręsta iniciatyva (…) specialiai Seimo tyrimo komisijai“, – teigė jis, referuodamas į opozicijoje dirbančio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako iniciatyvą burti parlamentinio tyrimo komisiją.
L. Kasčiūnas nurodė, kad tokią V. Bako iniciatyvą rems. Tačiau NSGK pirmininkas pastebėjo, kad pranešėjo istorijos klausimai liečia ne tik VSD, bet ir 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos finansavimą, galimus ryšius su interesų grupėmis. Todėl, tęsė jis, klausimus dėl VSD veiksmų galėtų tirti Žvalgybos kontrolerius – taip, pasak jo, nepolitizuojant nei tyrimo klausimo, nei pačios ombudsmeno institucijos.
„Kadangi paveikslas tyrimo platus, reikia vertinti (…), koks čia galėtų būti Žvalgybos kontrolieriaus vaidmuo. Žvalgybos kontrolierius yra nepriklausoma institucija, kuri pati apsisprendžia tirti ar netirti“, – aiškino NSGK pirmininkas.
„Jeigu bus sukurta specialioji komisija, labai tikėtina ir, mano požiūriu, būtų labai sveika ir naudinga, kad kontrolierius susėstų su ta komisija (…) ir bendradarbiautų“, – svarstė jis.
„Galimas variantas, kad tiesiog ombudsmenas padėtų komisijai tirti tą VSD dalį – vykdant apklausas ir panašiai. Nepolitizuojant institucijos“, – pabrėžė Seimo narys.
NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) nekomentuoja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako iniciatyvos dėl parlamentinės tyrimo komisijos, skirtos ištirti departamento veiklą 2019 m. prezidento rinkiminės kampanijos metu. Visgi, VSD nurodo, kad yra pasirengę atsakyti į visus parlamentarams kylančius klausimus. „Seimo narių politinių iniciatyvų nekomentuojame“, – nurodoma VSD komentare Eltai.
„VSD, kaip ir iki šiol, pasirengęs pateikti atsakymus į visus jam keliamus klausimus įstatymo nustatyta tvarka“, – pažymi departamentas.
Kaip pranešta anksčiau, V. Bakas parengė nutarimo projektą, kuriuo siūlo parlamentui sudaryti specialią tyrimo komisiją, skirtą VSD veiklai įvertinti. Politikas Eltai teigė šią savaitę rinksiąs parašus šiai iniciatyvai.
Parlamentinis tyrimas dėl VSD veiklos bręsta nuo pavasario
Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui. VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Visgi, nepaisant dėmesio istorijai ir valdančiųjų gretose paruoštų klausimų tiek VSD, tiek prezidentui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), iki šiol parlamentinis tyrimas nebuvo pradėtas.
Generalinei prokuratūrai nustačius, kad 2019 m. tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui V. Bakui adresuotas aukšto rango žvalgybos pareigūno – pranešėjo – kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas, klausimas dėl tyrimo grąžintas į komitetą. Vasaros pradžioje NSGK ir Generalinė prokuratūra apsikeitė aktualiais duomenimis, siekiant įvertinti, ar pranešėjo istorijoje dar liko neatsakytų klausimų. Visgi, tada NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė manąs, jog „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statutas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Departamento vadovas Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Šauktukai
Rusijos teismams už akių priimant sprendimus dėl Lietuvos teisėjų, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė sako, kad šalies teisėtvarkos pareigūnai nesijaučia saugūs.
Taip jos kalbėjo po trečiadienį Seime surengto Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, skirto aptarti Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų saugumą.
„Kaip Teisėjų taryba, jaučiame susirūpinimą keliais lygiais. Visų pirma – dėl savo žmonių ir žymiai daugiau nei tie trys teisėjai, kurie jau yra realiame pavojuje, nes jau yra išduoti arešto orderiai“, – po susitikimo su parlamentarais žurnalistams sakė S. Rudėnaitė.
„Prokurorai negali jaustis saugūs, nes jie žino, kad yra persekiojami“, – pažymėjo N. Grunskienė.
Institucijų vadovės pažymėjo, kad klausimai dėl saugumo kyla ne tik Sausio 13-osios bylą tyrusiems pareigūnams.
„Negali jaustis saugūs ir tie prokurorai, kurie tiria Ukrainos karo nusikaltimus“, – sakė Generalinė prokurorė.
„Yra ir daugiau žmonių. Jų gyvenimas tampa labai suvaržytas. Dėl to mes stengiamės jiems ir moralinės, ir politinės, ir kitokios paramos ieškoti“, – aiškino Teisėjų tarybos pirmininkė, pažymėdama, kad teikiant paramą siekiama užtikrinti efektyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
S. Rudėnaitė akcentavo, kad Rusijos teismų priiminėjami sprendimai liečia ne tik konkrečius teisėjus ar prokurorus – tai, pasak jos, yra grėsmė ir visai valstybei.
„Tokie Rusijos veiksmai – bandymas bauginti, bandymas paralyžiuoti, įsikišti į teisminės sistemos veiklą. Bet tai iš esmės yra grėsmė ir valstybei“, – pabrėžė ji. Todėl, tęsė S. Rudėnaitė, valstybė turi užtikrinti visokeriopą apsaugą savo pareigūnams. „Ateityje turime savo žmonėms duoti kaip galima daugiau garantijų“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.
Klausiama apie priemones, kurios buvo aptartos uždarame NSGK posėdyje, S. Rudėnaitė teigė, kad tik laikas parodys, ar tokia pagalba yra užtekina. Tačiau teisininkė patikino, kad kolegoms galės perduoti žinią, jog jų saugumu yra rūpinamasi. „Džiaugiuosi, kad buvo suoranizuotas šis susitikimas“, – žurnalistams teigė S. Rudėnaitė. „Jaučiuosi ramesnė ir galėčiau savo kolegoms tą žinią perduoti – kad jie iš tikrųjų nėra palikti ir jų saugumu yra rūpinamasi“, – apibendrino ji.
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienį Seimo NSGK diskutavo dėl Sausio 13-osios byloje sprendimus priėmusių prokurorų ir teisėjų saugumo užtikrinimo. Iniciatyva aptartį šį klausimą uždarame posėdyje kilo po to, kai rugpjūtį Maskvos Basmannyj rajono teismas priėmė sprendimą už akių suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius nuosprendį byloje dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniuje.
NSGK nariai paragino Užsienio reikalų ministeriją plėsti ratą teisėjų ir prokurorų, kuriems gali būti išduodami diplomatiniai pasai. Taip pat siūloma stiprinti individualų darbą tiek su dirbančiais ar jau į pensiją išėjusiais pareigūnais, efektyvinti greitojo reagavimo mechanizmus.
Žygiuoja Lietuvos šauliai. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujamo komiteto patarėjai prisideda prie daugiau kaip metus nepatvirtinamo pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo plano kūrimo. Taip, pasak politiko, siekiama, kad Vyriausybę pasiektų kokybiškas ir aukščiausius standartus atitinkantis dokumentas.
„Dabar įsijungė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, mano komiteto patarėjai. Tikimės, kad pasieksime tokį lygį, kad Vyriausybėje jam bus pritarta pagal visus kokybės parametrus“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Nereikia plano vardan plano. Reikia turėti planą, kuris būtų veiksmingas, efektyvus, orientuotas į tikslą, orientuotas į rezultatą. Tokį planą ir kuriame“, – nurodė jis.
Pilietinio pasipriešinimo strategiją Seimas patvirtino dar pernai. Tačiau dokumento įgyvendinimo planas stringa. Pavasarį NSGK kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) aptarė susiklosčiusią situaciją. Klausimas dėl strategijos įgyvendinimo keltas ir prieš porą savaičių vykusiame komiteto posėdyje. Tada krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad Vyriausybės kanceliarijai buvo teikti keli plano variantai, tačiau sulaukta pastabų.
„Planą mes esame parengę. Kadangi Vyriausybės kanceliarijoje netiko du variantai, mes dabar dar rengsime trečią variantą“, – prieš porą savaičių NSGK posėdyje sakė A. Anušauskas.
Pirmadienį klausiamas, kodėl nuspręsta įsitraukti į plano kūrimą, L. Kasčiūnas pažymėjo, kad tai nereiškia, jog Seimo komitetas nėra patenkintas KAM ekspertų darbu.
„Kai įsijungia NSGK, reikalai pradeda judėti greičiau“, – patikino komiteto pirmininkas. Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad Seimas Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją priėmė praėjusių metų gegužę.
Dokumente numatyta organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams, mokyklų mokytojams, 11-12 klasių moksleiviams, alternatyvią krašto apsaugos tarnybą vykdantiems asmenims, 18 metų amžiaus ir vyresniems Lietuvos šaulių sąjungos nariams.
Strategijoje numatoma stiprinti piliečių švietimą ir informavimą apie šiuolaikines grėsmes, nacionalinį saugumą, galimybes prisidėti prie šalies gynybos. Siekiama stiprinti ir jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą, tobulinti pedagogų rengimą, skatinti piliečių dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir istorinės atminties puoselėjime.
Visgi, strategijos įgyvendinimo planas dar nėra paruoštas – jį turėtų patvirtini Ministrų kabinetas.
Nacionalinis saugumas
Vilnius, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pirmadienį su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė komiteto veiklos prioritetus artėjančiai Seimo rudens sesijai. Pagrindiniai jų, anot L. Kasčiūno, pilietinio pasipriešinimo kursų plėtra ir sugrįžimas prie diskusijos dėl visuotinio šaukimo.
„Pirmas dalykas – pilietinio pasipriešinimo kursų plėtra visuomenei, kad žmonės, kurie kelia klausimą, koks yra jų vaidmuo Lietuvos gynyboje, rastų tą atsakymą (…) Šioje vietoje prezidentas visada rėmė visuotinės gynybos principą, tai radome tikrai bendrą kalbą“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tam reikia valios priešintis, valios gintis, tam reikia įgūdžių ir vietos gynybos planuose. Pristačiau savo viziją, kaip tą galima būtų daryti – kalbu apie įstatymo pataisas, kad ginklų savininkai turėtų pilietinio pasipriešinimo kursus, kad valstybės tarnautojai turėtų praeiti pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursus ir po to jau būtų integruoti į visus gynybinius ir mobilizacinius planus“, – teigė NSGK pirmininkas.
Taip pat, anot L. Kasčiūno, susitikime su prezidentu jis kalbėjo ir apie visuotinio šaukimo idėją.
„Tiesą sakant, pritariu prezidento minčiai ir mūsų politinė jėga yra toje pačioje linijoje, kad, kalbant apie tai, kaip pabėgti nuo tos (karo tarnybos – ELTA) loterijos ir pereidinėti prie visuotinio šaukimo. Pavyzdžiui, iškart po mokyklos jauni žmonės galėtų atiduoti pareigą tėvynei ir tuomet galvoti jau arba apie kario, arba apie savo asmeninę ateitį“, – kalbėjo parlamentaras.
„Iš Krašto apsaugos ministerijos ateis šaukimo modelio reforma ir šioje vietoje turbūt galiu pasakyti, kad tai bus labai rimta diskusija, ar nereikėtų įteisinti visuotinio šaukimo. Apsitarėme, kaip tai atrodytų. Diskusija šioje vietoje bus reikalinga – tai faktas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, su prezidentu buvo aptarta ir komendatūrų šalyje plėtra, siekiant įtraukti visuomenę į pilietinį pasipriešinimą.
„Savivaldybėse veiktų komandos, vadovaujamos kariuomenės vado, užtikrinant paramą kariuomenei tiek kovojant su diversinėm grupėm, tiek saugant infrastruktūrą, strateginius objektus, valdant gyventojų srautus ir visa kita“, – sako L. Kasčiūnas.
„Čia proveržis yra, bet norisi didesnio. Pavyzdžiui, mano vienas iš pasiūlymų yra kitais metais padaryti masines, visuotines Lietuvos pratybas – Lietuva išeina į užnugarį. Žmonės – ar tai būtų rezerve esantys kariai, ar komendantiniai šauliai, ar ginkluoti asmenys, pavyzdžiui medžiotojai, norintys taip pat turėti savo vaidmenį, turėtų pratybas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Seimo rudens sesija trunka nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos. Esant poreikiui, Seimo sesija gali būti pratęsiama.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai neslepia kritikos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Pasak kai kurių komiteto narių, savo komentaru po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio ministras ne tik atskleidė kai kurias neviešinamomis turėjusias likti posėdžio detales, bet ir sumažino Lietuvos derybinę galią tankų įsigijimo procese.
A. Anušauskas pirmadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė, kad artimiausiu metu Lietuva pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
„Kad turime absoliučiai neprofesionalų politiką, mes įsitikinome jau kelis kartus. Jis nesuvokia, ką galima kalbėti viešai. Nederina veiksmų nei su NSGK, nei su Prezidentūra, net su Valstybės saugumo tarybos tam tikrais pareigūnais. Tam tikra informacija, kurią mes gauname – tai yra paslaptys. O jis nesuvokia, ką galima komunikuoti viešai“, – Eltai sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Anot opozicijai priklausančio parlamentaro, A. Anušausko pademonstruota nekompetencija valstybei ne pirmą kartą kelia problemų.
„Šitoks neatsakingas jo išėjimas vėl sukiršino mūsų sąjungininkus. (…) Juk net versle yra komercinės paslaptys – o čia – išeiname iš derybų ir vienas (derybininkas – ELTA) pradeda kalbėti viešai. Tai yra baisus, baisus nekompetencijos pavyzdys, kuris ne tik kenkia mūsų reputacijai, bet ir kiršina su sąjungininkais – kad neva vykdome kažkokius užkulisinius susitarimus“, – teigė D. Gaižauskas.
„Čia gal didybės manija pirmam pasakyti kažkokią skambią frazę (…). Tai yra labai bloga pozicija“, – situaciją komentavo parlamentaras.
S. Skvernelis: jei kalbiesi su keliais pardavėjais, turi daugiau derybinės galios
Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ir NSGK narys Saulius Skvernelis sako, kad dėl ministro pasisakymų Lietuvos derybinė galia krenta. Todėl, pažymi parlamentaras, tikėtina, kad už tankus Lietuvai gali tekti mokėti daugiau.
„Jei aš iš anksto pasakau, kad noriu to daikto, tai pardavėjas tikrai kels daikto kainą ir jį teks parduoti jam palankesnėmis sąlygomis. Bet jei tu kalbiesi su keliais pardavėjais dėl to paties daikto, daugiau derybinės galios turi, vienareikšmiškai“, – Eltai teigė S. Skvernelis, pridurdamas, kad ministro veiksmus turėtų įvertinti premjerė.
„Ministras turi savo vadovą, tai yra ministrė pirmininkė. Nei Lopata, nei Skvernelis, nei Kasčiūnas ministrui nurodyti gali, nei stabdyti, nei raginti. Tam yra ministrė pirmininkė ir Vyriausybė“, – sakė S. Skvernelis.
A. Mazuronis: dabar derybinė pozicija – nulinė
Komiteto kolegų pozicijai, kad A. Anušausko pareiškimai gali mažinti Lietuvos derybinę galią, pritaria ir „darbietis“ Andrius Mazuronis. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
„Tai čia nulinė derybinė pozicija. (…) Man atrodo, čia pagrindinis ministro motyvas yra pirmam išeiti į viešumą su gera žinia. Ministro vergavimas reitingams, man atrodo, kad jau ne pirmą kartą kiša koją konstruktyviems sprendimams ir elementariai logikai“, – neslėpė A. Mazuronis.
Be to, politiko teigimu, arba A. Anušauskas, arba I. Šimonytė valstybės planuojamus pirkimus gynybos srityje turėtų pristatyti ir NSGK. Mat pastaruoju atveju, anot parlamentaro, komiteto nariai apie VGT sprendimus patys sužinojo iš žiniasklaidos.
„Būtų labai gerai, kad ateitų į NSGK ar tai krašto apsaugos ministras, ar tai Ministrė Pirmininkė, galbūt su Užsienio reikalų komitetu kažkokiam jungtiniame posėdyje, galėtų pristatyti klausimą ir kas ten darosi, kodėl tokie sprendimai priiminėjami. (…) Juk mes negalime tokių dalykų sužinoti iš televizijos. Po to patys atrodome juokingai“, – teigė A. Mazuronis.
A. Anušauskas: buvo vertinami potencialūs gamintojai
Antradienį A. Anušauskas Facebook paskyroje atsakė į jam keliamus klausimus. Jis teigė, kad planuojant Lietuvos kariuomenės tankų įsigijimus buvo renkamasi iš trijų potencialių tokios technikos gamintojų – vertinti vokiški „Leopard“, amerikietiški „Abrams“ ir korėjietiški „Black Panther“ tankai.
Todėl politikas atmeta valdančiosios koalicijos kolegos Raimundo Lopatos kritiką, esą nutarta pasirašyti ketinimų protokolą Vokietijos tankų „Leopard“ gamintojais be jokio konkurso ar politinio patarimo.
Nepaisydamas ir kritikos dėl viešų pareiškimų apie ketinimų protokolus ir tai, kad jo pareiškimai gali kenkti šalies derybinei galiai su kitais ginkluotės tiekėjais, A. Anušauskas išdėstė savo argumentus, kodėl „Leopard“ Lietuvai yra geriausia iš svarstytų alternatyvų. Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
Politiko teigimu, Lietuvos kariuomenėje vokiški tankai būtų geriausiai pritaikomi, mat, pasak jo, šalies kariai jau turi ir naudojasi įvairiomis vokiškos ginkluotės sistemomis.
„Šiuo metu Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas: PzH2000 artileriją, PKM Boxer („Vilkas“), kovinius evakuatorius BPz2. „Leopard” tankai būtų geriausiai suderinami su šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine technika, nes būtent jie geriausiai atitinka Lietuvos operacinę aplinką, gamtines ir geografines sąlygas“, – teigė A. Anušauskas.
Anot ministro, „Leopard“ tankai leistų užtikrinti ir tinkamą sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalyje veikiančios NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės, kuriai vadovauja Vokietija.
„Lietuvos kariuomenės aprūpinimas „Leopard“ tankais užtikrintų aukštą sąveiką ir suderinamumą su šiuo NATO vienetu, o ateityje ir su Lietuvoje nuolat dislokuota Vokietijos brigada“, – tvirtino jis.
Slaptieji sąrašai. Top secret
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Paaiškėjus, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu galimai nutekinti duomenys yra susiję su įsilaužimu į šalies sistemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, jog už tai atsakingos institucijos turės padaryti namų darbus. Politiko teigimu, jeigu kai kurios institucijos tinkamai neužtikrina, kad kibernetinės grėsmės būtų užkardytos, tai yra šių įstaigų ir jų vadovų atsakomybė.
„Reikia, jog tos institucijos, kurių aš negaliu kol kas įvardinti, kad jos pasidarytų namų darbus, įsivertintų, ką ne taip darė ir kokių kibernetinės saugos kriterijų jos nesilaikė arba neatitiko. Jos turi pasidaryti namų darbus ir tas skyles užkamšyti. Tai yra esminis dalykas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Politikas pabrėžia, kad kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje yra aukštas. Visgi, anot jo, greičiausiai ne visos institucijos tinkamai atlieka namų darbus, kad tokio tipo grėsmės būtų užkardytos.
„Mes dėl kibernetinės saugos dirbame jau kelis metus. Ir kai kurie sąjungininkai mus laiko kaip pavyzdinę valstybę, kuri supranta problematiką ir ta kryptimi juda. Tai sistemiškai mes, teisės aktų prasme, esame labai gerai susitvarkę, bet, be abejo, ne visi, matyt, padaro visus namų darbus, kuriuos reikia padaryti. Tai yra tų atskirų institucijų atsakomybė ir jų vadovų atsakomybės klausimas“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
„Tačiau labai svarbu bus išsiaiškinti ir pasižiūrėti, kokia klaida tai buvo: ar buvo įsiveržta į sistemą, ar tai buvo kažkokia žmogiška klaida. To mes kol kas negalime pasakyti, kai bus tyrimo rezultatai, bus aiškiau“, – pridūrė jis. Šnipas, kuris mane išdūrė. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) ketvirtadienį patvirtino, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu galimai nutekinti duomenys apie renginio saugumo detales yra susiję su įsilaužimu į šalies institucijų sistemas.
Paviešintoje informacijoje nurodomi konkretūs viešbučiai, kuriuose esą apsistojo įvairių valstybių lyderiai, valstybių delegacijos, minimi delegacijų atvykimo į oro uostus laikai, taip pat apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų esą turėtų ginklų tipai, pavadinimai, kiti duomenys.
Policija dėl galimai nutekintos slaptos informacijos pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo Seimui mesti iššūkį botų fermoms, kriminalizuojant manipuliavimą interneto platforma.
„Yra idėja mesti iššūkį botų fermoms. Norime jas kriminalizuoti, todėl siūlome įstatymų pataisas (…). Tai yra tada, kai naudojama prieš mūsų valstybę, jos Konstituciją, veikiama prieš Lietuvą. Apie komercinius tikslus mes čia nekalbame. Kalbame tik tada, kai žinome, kai matome, kai yra akivaizdūs įrodymai, kad dirbtinai sukurtos paskyros yra mobilizuojamos tam, kad sukelti tam tikrą socialinį efektą socialiniuose tinkluose visiškai ne autentiškų žmonių“, – ketvirtadienį iš Seimo tribūnos sakė L. Kasčiūnas, pristatydamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus.
Pasak jo, ne vieną kartą yra įrodyta, kad daug yra tokių atvejų, ypač Ukrainoje. „Įsivaizduokite, ateina srautas netikrų paskyrų, žmonės pradeda komentuoti, pradeda neva generuoti peržiūras ir tai iškelia tą neva tai naujieną ar puslapį kaip tokį vertą dėmesio. O iš tikrųjų ten yra tuščias reikalas, tame puslapyje ar naujienoje yra propaganda prieš Lietuvos valstybę, prieš demokratinę jos santvarką. Įstatymų pataisos būtų mums labai stiprus žingsnis diskusijose su Facebook“,- sakė L. Kasčiūnas.
Seimo opozicijos atstovai, pateikdami klausimus projekto autoriui, reiškė susirūpinimą, ar siūlomos priemonės nebus taikomos prieš opoziciją.
„Svarbus projektas, tačiau mano klausimas, o ką mes su vietinėmis fermomis darysime, kurios nukreiptos prieš opoziciją?“,- teiravosi Seimo narys Artūras Skardžius.
„Jau dabar žinome, kad Lietuvoje yra viena partija, viena tiesa ir visi kiti, kurie kalba ne taip, yra „vatnikai“. Gal šio įstatymo projekto tikslas irgi yra išrūšiuoti, kurie gerai kalba, kurie blogai?“- svarstė parlamentaras Valius Ąžuolas. Internetinė erdvė. Slaptai.lt nuotr.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užtikrino, kad siūlomos pataisos neliečia vidinių politinių diskusijų, kur reiškiami skirtingi požiūriai.
„Mes kalbame apie tai, kai yra veikimas prieš mūsų valstybę ir tai liečia mus visus. (…) Kalbame apie veikimą prieš Lietuvą, konstitucinę santvarką, prieš fundamentalius dalykus. Mūsų vidiniai debatai, jūsų meilė mums, nemeilė mums, ne apie tai čia kalba. Ir toliau galėsite mylėti ir nemylėti“,- tvirtino L. Kasčiūnas.
Parlamentaras Vytautas Bakas svarstė, ar tai nėra perteklinis pasiūlymas, nes Baudžiamajame kodekse yra keli straipsniai, kurie numato atsakomybę už veiksmus, kurie nukreipti prieš Lietuvos konstitucinę santvarką. Gal reikėtų paraginti prokuratūrą taikyti šiuos straipsnius?“, – svarstė V. Bakas.
L. Kasčiūno teigimu, siūlomas yra visiškai naujas teisinis reguliavimas. Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektais siūloma kriminalizuoti manipuliavimą interneto platforma, kai turinio matomumo ir prieinamumo didinimas yra nukreiptas prieš Lietuvos valstybę. Už tai siūloma bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Kritika. Interneto erdvėje
Manipuliavimas interneto platforma, pagal projektą, tai „interneto platformos paskyrų turinio sklaidos didinimo būdas, kuriuo siekiama, naudojant automatizuotai tvarkomas ar automatiškai kontroliuojamas interneto platformos paskyras ar jų grupes, dirbtiniu būdu padidinti paskyrų turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų, sekėjų ir (arba) prenumeratorių skaičių tam, kad interneto platformos algoritmai šiam turiniui suteiktų pirmenybę ir tokiu būdu jis taptų pasiekiamas dideliam interneto platformos vartotojų ratui“.
Jeigu Seimas pritartų, Žurnalistų etikos inspektorius, Lietuvos radijo ir televizijos komisija turėtų teisę pareikalauti per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintas draudžiamo turinio peržiūras ar komentarus ar panaikinti galimybę šį turinį pasiekti.
L. Kasčiūno inicijuoti įstatymų pakeitimai sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Už balsavo 104 Seimas nariai, niekas nebuvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė. Projektus svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Kultūros, Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Seimo plenarinėje salėje jie turėtų atsirasti birželio 20 d.
Pinigai. Slaptai.lt foto
Seimas skubos tvarka nutarė svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno antradienį parlamentui pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas, siūlančias įteisinti naują žvalgybos pareigūnų apmokėjimo sistemą.
“Būsiu labai koncentruotas ir konceptualus. Šiuo metu svarstomas valstybės tarnybos pertvarkos įstatymų paketas, aš siūlau prijungti dar prie jo mūsų žvalgybos tarnybas. Kitaip tariant, kad tie algų koeficientai, kurie planuojami pirmajame etape nuo liepos 1 d., galiotų ir jiems”,- lakoniškai projektą iš Seimo tribūnos antradienį pristatė L. Kasčiūnas.
Toks tempas patiko vakariniam plenariniam posėdžiui pirmininkavusiam Seimo vicepirmininkui Andriui Mazuroniui. “Tikrai vienas konceptualiausių pristatymų, kokius yra tekę matyti,- pastebėjo A. Mazuronis.
Jeigu Seimas pritartų, žvalgybos pareigūnams būtų taikoma tokia pat apmokėjimo tvarka, kaip valstybės tarnyboje. Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudarytų pareiginė alga ir priemokos, būtų atsisakyta priedų už tarnybos stažą, kario laipsnį ir tarnybinį rangą.
Žvalgybos pareigūnams siūloma mokėti priemokas už pavadavimą, už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.
Žvalgybos institucijos vadovas nustatytų žvalgybos pareigūnų apmokėjimo sistemą. Žvalgybos pareigūno alga būtų nustatoma pagal pareiginės algos koeficientą.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento vadovams siūloma suteikti teisę tvirtinti didžiausio leistino žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų pareigybių skaičių.
Žvalgybos įstatymo pataisos įveikė pateikimo stadiją. Už jas balsavo 90 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5.Parlamentarai šį projektą svarstys skubos tvarka, gegužės 16 d.
Nacionalinis saugumas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įregistravo patobulintas Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma numatyti galimybę formuoti rezervą iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnų.
Seimo NSGK narių parengtas projektas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas būtų savanoriškais pagrindais sudaromas iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų. Įstatymo pataisos numato, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas formuojamas ir asmenys į šį rezervą įtraukiami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Seimo NSGK nariai projekto svarstymo metu siūlė spręsti dėl rezervo narių amžiaus ribos, įvertinant žmogaus sveikatą, fizinį pasirengimą.
Jei Seimas pritartų, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariais galėtų būti buvę Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus, ne vyresni kaip 65 metų amžiaus, savanoriškais pagrindais jų rašytiniu prašymu Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka įtraukti į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą.
Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai dalyvautų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybose, mokymuose.
Seimo NSGK nariai ragino pagalvoti ir apie socialines garantijas į rezervą įtrauktų asmenų, jeigu užduoties vykdymo metu įvyktų nelaimė. Patobulintame įstatymo projekte siūloma numatyti socialines garantijas Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nario žūties (mirties), sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo Vadovybės apsaugos tarnybos organizuojamų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybų ar mokymų metu atvejais. Tokiais atvejais jiems būtų mokamos kompensacijos.
Buvusį Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūną įtraukus į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą, jo atleidimo iš Vadovybės apsaugos tarnybos dieną turėtas tarnybinis rangas taptų garbės atsargos tarnybiniu rangu nuo šio asmens įtraukimo į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą dienos.
Planuojama, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai galėtų būti laikinai pasitelkiami Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų atitiktį. Tokiais atvejais jie galėtų būti laikinai skiriami į pareigūno pareigas, sudarant su jais terminuotas pareigūnų tarnybos sutartis, arba su jais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
Siūloma, kad Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Kitą savaitę planuojama jas svarstyti Seimo plenariniame posėdyje.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo NSGK narių duomenimis, šiuo metu rezervą galėtų sudaryti apie 120 buvusių pareigūnų, o ilgalaikėje perspektyvoje apie 200–400.
Šiuo metu Vadovybės apsaugos įstatymas nenumato tarnybos rezervo formavimo.
Laikau savo pilietine pareiga pasidalinti įžvalgomis, kilusiomis dėl vadinamojo ,,pranešėjo“ skandalo. Nes man teko vadovauti 2006-2007 m.m. Seimo pavedimu NSGK vykdytam parlamentiniam tyrimui, kuris tikrai tapo istoriniu, nes jo atgarsius girdime net šiandien. Tai yra todėl, kad mūsų valstybės specialios tarnybos išvis buvo pavirtę vos ne grupės draugų privačiomis informacijos rinkėjomis ir tiekėjomis.
Deja, bet besikeičiant jų vadovams padėtis be abejo po truputį gerėjo, bet iki pilnos tvarkos tikrai dar toloka. Taip yra todėl, kad Lietuvoje daug politinių intrigų siekiant naudos sau ar savo grupuotei. O valstybės reikalai lieka šone. Privalome pripažinti, kad skaidrios morališkai stiprios šiuolaikinius valstybės nacionalinio saugumo interesus atitinkančios sistemos, deja, nė viena politinė valdžia nesukūrė. Beje, nelabai stengėsi. Kaip iliustracija gali pasitarnauti gan eskaluojama Žvalgybos kontrolieriaus institucija. Jos būtinybė buvo pabrėžta (2007 m.) mūsų tyrimo išvadose. Kartu su komiteto darbuotojais buvau paruošęs įstatymo projekto matmenis. Pasirodo, kad tai taptų tikrove, prireikė nei daug nei mažai, o visų 17 metų ir tai dar jos funkcionuojančios neturime. Nors gerai, kad ji išvis atsirado. Šis pavyzdys tik patvirtina, kaip aplaidžiai vertinama valstybės saugumo situaciją plačiąja prasme.
Algimantas Matulevičius. Valstybės valdymo užkulisiai. Slaptai.lt foto
Mūsų parlamentinis tyrimas prasidėjo po garbingo VSD saugumo karininko ir Lietuvos diplomato Vytauto Pociūno žūties ir ją lydėjusios šmeižto lavinos. Beje, ji pylėsi iš pačių VSD tuomečių vadovų ir jiems artimų žiniasklaidos veikėjų. Mums teko veikti gan priešiškoje viešoje atmosferoje. Mus pastoviai puldinėjo. Prieš mus buvo nuteiktas LR Prezidentas Valdas Adamkus, kuris net atsisakė susitikti su komitetu. Vietoj to jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad jie pabandytų mus ,,sutramdyti“. Pradžioje nesupratome, kas čia vyksta, kodėl taip trukdoma atlikti savo pareigą valstybei. Tik kai drąsūs ir Priesaikai ištikimi VSD karininkai pradėjo liudyti apie valstybėje veikiančią antikonstitucinę grupuotę, kurią vėliau jau žurnalistai pavadino ,,valstybininkų“ klanu, mes supratome, kas vyksta. Supratome ir pasibaisėjome tuo didžiuliu valstybės užvaldymo mąsto. Taip vadinamas ,,valstybininkų“ klanas veikė kaip aštuonkojis. Jie buvo visur ne tik pilnai, kaip savo kieme, tvarkėsi VSD, bet Prezidentūroje bei Seime, Vyriausybėje, eilėje ministerijų. Ir kas ypač pavojinga ir mums pasirodė baisu, jie kontroliavo didelę dalį teisėsaugos bei žiniasklaidos. Tai iš tikrųjų buvo ,,valstybė valstybėje“, kaip dabar madinga vadinti, tai buvo ,,giluminė valdžia“, kuri realiai įtakoja daugumą svarbiausių procesų, vykstančių šalyje.
Jie taip pat buvo suaugę su Lietuvos verslo oligarchais. Ir kas gali paneigti, kad jie išoriškai demonstruodami lyg tai savo pro-vakarietišką orientaciją, deja, bet kartais veikė rafinuotai priešiškai. Vytauto Pociūno žūtis, kuri neišaiškinta iki šiol. O jį po mirties šmeižę net nepasmerkti. Vis tik kelią labai baisią tiesą į viešumą, kurią sunkiai kas galėtų paneigti, jog tai buvo naudinga būtent šiam ,,valstybininkų“ klanui. Parašiau šias eilutes ir susimasčiau, ar ir pats neiškrisiu pro langą. Nes morališkai ir politiškai jie man kaip NSGK pirmininkui, nuo kurio asmeniško apsisprendimo labai daug priklausė, ką sužinos visuomenė, jau atkeršijo. Aš jų nepaklausiau dėl dviejų stambių prašymų, kuriuos per mano pažįstamus jie man siuntė. Tai neviešinti NSGK surinktos tyrimo medžiagos, bei neatleisti iš VSD generalinio direktoriaus pareigų KGB rezervo leitenanto Arvydo Pociaus. Suprantama, tai buvo tik minimumas, o pirminiai jų norai buvo išvis šį tyrimą nukreipti jiems naudinga linkme. Man buvo žadėta asmeninė sėkmė politikoje ir patikinta, kad po kelių mėnesių jie A.Pocių išsiūs į kurią nors šalį ambasadoriumi. Ir visi bus patenkinti. Jiems žūt būt reikėjo išsaugoti įtaką VSD, nes joje buvo sutelkti valstybės resursai, kurie deja dirbo jiems, o ne valstybei.
Dalis medžiagos apie tyrimą (ne visa buvo išviešinta) yra pateikta mano knygoje ,,Valstybės valdymo užkulisiai“ ir internete esančiame mano brolio Vytauto dokumentiniame filme ,,Tyrimas sudrebinęs klaną‘‘. Net praėjus tiek laiko dalis ten pateiktų faktų yra aktualūs ir šiandien. Be to, matosi jų veikimo schemos, kurios nelabai pakitę. Kai aš jų nepaklausiau ir likau ištikimas savo principams ir priesaikai – jie kirto visomis savo galiomis. Išvystė didžiulę šmeižto kompaniją. Tampė po teismus. Žinau, kad rimtai svarstė net fizinio susidorojimo variantą. O vėliau padarė viską, kad aš dingčiau iš aktyvios politikos. Tačiau tai tik pavyzdys, ką jie gali ir kaip susidoroja su tais kas jų neklauso.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Skaitytojas sakys – tai buvo seniai. Deja, taip, bet ne visi figūrantai iš šios grupuotės dingo. Nors mums pasiekus, irgi per atkaklią kovą, A.Pociaus pakeitimo ir po to daliai jų praradus dalinę įtaką VSD jie sugebėjo persigrupuoti ir vėl susiburti. Taip personalijų dalis pasikeitė, bet įtaka išliko. Suprantama, dalis iš jų kitų veikėjų buvo nustumti į užribį ir dėl to nepatenkinti. Apie vieną tada bene pagrindinį veikėją buvo viešai pranešta, kad jis aktyviai patarinėdamas URMo ministrui Gabrieliui Landsbergiui siekė gauti leidimą dirbti su slapta informacija, tačiau VSD atsakė neigiamai. Abejoju, ar jis ramiai su tuo susitaikė? Be to, pastarieji įvykiai apie taip vadinamą ,,pranešėją“ tai tik patvirtina, kad dėl įtakos VSD intrigos nerimsta.
Tik keletas jau aprašytos istorijos štrichų. 2019 m. pavasarį pačiame Prezidento rinkimų įkarštyje, pas tuometį Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovą, jis gi NSGK pirmininkas (kaip patogu) ateina ,,pranešėjas“, kuris papasakoja apie lyg tai neleistinus VSD vadovo Dariaus Jauniškio veiksmus. Tarp kitko tada buvo neaišku, ar nukreiptus prieš Gintaną Nausėdą, ar jam naudingus, kaip dabar bandoma pateikti. O didžiausi konkurentai Ingrinda Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Viešai nutylima gan svarbi detalė. ,,Pranešėjas“ norėjo, kad jo pateikta informacija būtų svarstoma NSGK, tai yra jis siekė nors dalinio viešumo. O, kad tą patikrinimą inicijavo pats G.Nausėda, atrodo gerokai pritemta, nes kas tuo metu jis buvo. Tik kandidatas. O štai kilęs viešas skandalas galėjo nuo jo dalį rinkėjų ir nupūsti. Tačiau po to praėjo jau trys metai. Patį informacijos rinkimo faktą tyrė STT, Seimo NSGK ir nieko nerado. O štai ,,pranešėjas“ lyg niekur nieko gauna iš VSD solidžią išeitinę kompensaciją bei pakankamai gerą darbą sveikatos ministerijoje. Palyginimui prisiminkime mums liudijusius VSD karininkus Kąstytį Braziulį ir Vytautą Damulį, kurie ne tik kad buvo apšmeižti iš Seimo tribūnos A.Pociaus, bet tampomi po teismus ir net susiradę darbo persekiojami, kad negalėtų ramiai dirbti. Kaip sakė Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, „…išvadas galite pasidaryti patys…“ Tik tos išvados – ne dabartinio ,,pranešėjo“ naudai. Nes jo įdarbinimas ir palankus daugumos žiniasklaidos vertinimas, kad a priori tik jis vienas teisus, atvirkščiai kelia abejones.
Tačiau mane patį asmeniškai ir mano kolegas, kurie supranta nacionalinio saugumo svarbą mūsų valstybei šioje itin nepalankioje geopolitinėje situacijoje, neramina svarbesni šios istorijos aspektai. O būtent pats dabartinio širšalo, virstančio rimtu politiniu skandalu, viešinimo metodas. Iš karto pradedant nuo knygos pavadinimo ir jos viešo pateikimo, nežinau atsitiktinai ar specialiai, užkoduotas naratyvas ,,pranešėjas“ ir ,,Prezidentas“ susiejami kartu. Nors kaip minėjau, veiksmo pradžia kai ponas Gitanas Nausėda buvo tik kuklus kandidatas. Kas tada galėjo garantuoti, kad jis būtinai bus LR Prezidentu, ypač įvertinant nesilpnus jo konkurentus. Kaip ir logiškas klausimas, kokias galias jis turėjo, kad jam paliepus VSD vadovai pultų vykdyti jo paliepimus. Tačiau rimčiau į tai įsigilinus, pradedi suprasti, kad tai yra ženkliai gilesni valstybės saugumo, jos politinio stabilumo reikalai. Tokias prielaidas sustiprina ir viešai pasirodę svarstymai apie net galimą Prezidento apkaltą. Logiškas tokiais atvejais klausimas, o kam tai naudinga? Kažkodėl tie svarstytojai apie apkaltą nė mur mur nepasakė ir neparašė, kodėl buvęs Darbo partijos įkūrėjas ir dabartinis jos Garbės pirmininkas, bei Lietuvos atstovas Europos parlamente Viktoras Uspaskichas nebalsavo, kad Rusija – valstybė remianti terorizmą. Bei jo nekritikavo dėl jo turimo verslo Rusijoje. O štai politinį skandalą padeda įžiebti. Ir tai daroma tada, kai vyksta karas Ukrainoje ir niekas nežino jo baigties, nors labai tikime Ukrainos pergale. Kai po kelių mėnesių Lietuvoje vyks NATO viršūnių samitas, kurio netolimoje ateityje tikrai pas mus nebus. Štai šių geopolitinės svarbos įvykių fone pučiamas didžiulis politinis skandalas valstybėje. Kur pagrindinės ietys nukreiptos į Valstybės vadovą bei VSD. Kam tai naudinga, bendratautiečiai? Negi jau esame visiškai abejingi savo valstybės reikalais. Juk tai ir mūsų reikalai. Supraskime, jeigu mūsų rinkti politikai šito nesugeba suprasti, kas gali pasitikėti tokia valstybe, kuri esant tokiai situacijai iš niekur nieko, be jokių rimtų argumentų pradeda sau leisti tokią prašmatnybę, kaip specialių intrigų ir skandalų kūrimas.
Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
Teisūs tie apžvalgininkai, kad vyksta dalies nustumtų ,,valstybininkų“ ir jų vietą užėmusių bei vėl įtaką prarandančių asmenų ir grupių kova. Šios grupuotės, kaip taisyklė, siekia tų pačių asmeninių tikslų kiek galima daugiau turėti įtakos kiek nors svarbesniems procesams, vykstantiems valstybėje. Tuo net abejoti nereikia. Kas šiandieną turi daugiausia pačios jautriausios ir net pikantiškos informacijos, jeigu ne VSD. Štai ciniški veikėjai ir braunasi prie jos. Jie nesirenka nei priemonių, nei laiko. Jiems juk ne mes svarbūs. Jiems svarbūs tik jie ir jų klanas. O tam, kad sustiprintų savo galias, jiems bet kokios priemonės tinka. Ir dar nesuklyskite, kad tai tik priešrinkiminė kitų metų kovų pradžia. Tai tik dalelė tiesos. Tikslai ženkliai bjauresni ir pavojingesni mums visiems. Su tokiais dalykais juokauti negalima. Juos būtina net neįsibėgėjusius gesinti visomis įmanomomis priemonėmis. Gaila, kad po mūsų tyrimo laiku nebuvo padaryta reikiamų išvadų.Todėl tai tesiasi toliau. Gal pagaliau susipras dabar.
Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirmininko pvaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas
Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) ketvirtadienį visuomenei pristatys 2023 metų nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaitą.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.
Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) susipažino su ataskaita, o antradienį dokumentas buvo pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSKG). Pasak šalies vadovo patarėjo Kęstučio Budrio, praėjusieji metai įrodė žvalgybos struktūrų svarbą ir kritinį vaidmenį nacionalinio saugumo srityje.
Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis. Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
VSD ženklas
Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) lankysis Valstybės saugumo departamente (VSD), kur susipažins ir įvertins pastarųjų metų žvalgybos parengtą nacionalinių grėsmių ataskaitą.
„Šią savaitę bus viešas grėsmių pristatymas. Pagal įstatymą, prieš tai turi būti padaryti pristatymai ir komitetui“, – Eltai teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, su ataskaita susipažinęs dar pirmadienį Prezidentūroje vykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu.
„Toks rutininis dalykas, kur bus pristatyta ataskaita. Vertinsime“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad VSD kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.
Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) susipažino su 2022 m. ataskaita. Pasak šalies vadovo patarėjo Kęstučio Budrio, praėjusieji metai įrodė žvalgybos struktūrų svarbą ir kritinį vaidmenį nacionalinio saugumo srityje.
„Iš tikrųjų, visi nariai sutarė, kad 2022 m. buvo ypatingi metai žvalgybos institucijoms dėl to, kad jie buvo intensyvūs dėl vykstančio karo. Žvalgybos institucijos atliko savo misiją įspėti apie gresiančius karinius veiksmus ir taip pat užpildo tiek kasdienius, tiek kassavaitinius sprendimų priėmėjų poreikius“, – žvalgybos veiklos vertinimą apibendrino jis.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi prieš kelis metus viešojoje rezonavusios istorijos dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
Apie tokią iniciatyvą Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausiantis politikas užsiminė reaguodamas į žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ keliamą klausimą, kas galėjo paprašyti VSD 2018–2019 metais rinkti informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
ELTA primena, kad 2020-ųjų pradžioje parlamentaras Vytautas Bakas kreipėsi į Seimo valdybą dėl galimai VSD vykdyto neteisėto kišimosi į rinkimų procesus bei neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. Tokius įtarimus V. Bakui sukėlė informacija, kurią jam, kaip NSGK pirmininkui, 2019 m. balandį perdavė vienas žvalgybos pareigūnas. Šio pareigūno, kuriam buvo suteiktas pranešėjo statusas, liudijimai, tuomet tvirtino V. Bakas, yra pakankami inicijuoti parlamentinį tyrimą. Politikas akcentavo, kad remiantis pranešėjo informacija, VSD medžiagą galėjo rinkti neteisėtai. Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi tuomet parlamento valdyba tokios iniciatyvos nesiėmė, situaciją aiškintis pradėjo NSGK. Tačiau ir Komitetas konstatavo, kad VSD tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką veikė teisėtai. Komitetas tik pažymėjo, kad reikėtų atsisakyti žodinių pavedimų pareigūnams tikrinti asmenis.
Praėjus 3 metams po rezonansą kėlusios istorijos, R. Lopata teigia, kad grįžti prie klausimų, kuriuos iškėlė knygoje minimas pranešėjas, reikėtų pavasario sesijoje.
„Kaip ir priklauso pagal įstatymus jis užsiregistravo slaptu pranešėju ir norėjo, kad būtų pradėtas parlamentinis tyrimas. Tačiau buvusios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai (išskyrus V. Baką) bei kiti politikai šią iniciatyvą sužlugdė. Pats gi pranešėjas po netrukus įgyvendintos VSD reorganizacijos atsidūrė gatvėje“, – feisbuke rašė parlamentaras.
„Aš, kaip Seimo NSGK narys manau, kad būtini šie žingsniai, atkuriant teisingumą Pranešėjui ir VSD vadovybei. LR Seimo pavasario sesijos pradžioje turi būti sudaryta parlamentinio tyrimo komisija ir pradėtas tyrimas“, – teigė R. Lopata.
Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat, tęsė R. Lopata, turėtų būti dar kartą įvertinti visi politikai, kurie naudojosi VSD „paslaugomis“ savo politiniams ar asmeniniams interesams tenkinti. Tarp tokių parlamentaras išskyrė partijai „Vardan Lietuvos“ priklausantį Algirdą Stončaitį.
„Politikai, kurie naudojosi VSD „paslaugomis“ savo politiniams ar asmeniniams interesams tenkinti, taip pat turėtų būti įvertinti LR Seimo parlamentinės komisijos. A. Stončaitis galėtų jau dabar atsisakyti Seimo nario mandato“, – savo socialinio tinklo įraše teigė R. Lopata.
„Turi būti įvertinta STT ir Generalinės prokuratūros vadovų, leidusių susidaryti tokiai situacijai ir negynusio Pranėšėjo, veiksmai, kad tai negalėtų pasikartoti ateityje“, – rašė parlamentaras.
Jo teigimu, epizodų, aprašytų knygoje, apie kuriuos liudija pranešėjas, yra ir daugiau ir jie visi turi būti įvertinti „ypač atidžiai“.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSKG) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Berlyne aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje klausimą. Politikas pabrėžia, kad derybos sėkmingai tęsiasi ir, pasak jo, dabar reikės mažiau kalbėti – daugiau dirbti.
„Pirmiausia reikia fiksuoti, kas jau yra padaryta. Vokiečiai yra priskyrę mums brigadą, iš esmės tik išimtinai Lietuvos gynybai, ne kažkokioms papildomoms funkcijoms, bet tik gynybai. Taip pat yra įkūrę ir labai greitai padarė vadavietės elementą Lietuvoje, kas irgi be galo yra svarbu… Taip pat yra numatytas labai intensyvus pratybų scenarijus, turėsime ir šiais, ir kitais metais pratybas bent dviejų vokiečių batalionų, tai rimti dalykai jau yra suplanuoti“, – apie padarytus darbus Eltai teigė NSGK pirmininkas kartu pridurdamas, kad atėjo laikas pradėti daryti kitus namų darbus.
„Dabar, natūralu, kad reikia žiūrėti į priekį, įgyvendinti tai, kas sutarta. Ir jau kokį mėnesį kalbu, kad reikia pradėti žingsnis po žingsnio strategiją, daryti namų darbus – tai didžiausias tenka vaidmuo Krašto apsaugos ministerijai. Reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, suplanuoti sandėliavimą, apgyvendinimą, vokiečiai irgi turi investuoti į Bundesverą, todėl noras, kad mūsų darbai susisinchronizuotų su Bundesvero stiprėjimu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politikas teigia savo ruožtu sieksiantis raginti tolimesnius darbus, kad Lietuva judėtų link savo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.
„Praktiniai dalykai turi būti pradėti, reikia mažiau kalbėti – daugiau dirbti. Tai tikrai garantuoju, kad NSGK, kiek leidžia galimybės, tikrai prisidės, ne tik raginsime, bet ir kaip parlamentinė kontrolė skatinsime darbus ir judėsime ta kryptimi“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Vizito Berlyne metu NSKG pirmininkas brigados dislokavimą Lietuvoje aptarė su Bundestago gynybos komiteto pirmininke Agnes Strack Zimmerman, gynybos sekretore Siemtje Moeller, gynybos ministerijos Valstybės sekretor Siemtje Möller bei užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Tobias Lindner.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Renginio metu ekspertai aptars karo Ukrainoje patirtis ir tai, kaip ukrainiečių praktikos gali būti pritaikytos Lietuvoje.
„Bus pasidalinta patirtimi organizuojant ir koordinuojant Ukrainos pilietinę rezistenciją bei Lietuvos pasirengimas rezistencijai, taip pat pristatyta Rezistencijos veiklos koncepcija ir jos pritaikymo Baltijos šalyse svarba“, – rašoma konferencijos programoje. Jonas Ohmanas. Slaptai.lt nuotr.
NSGK tikina, kad politinių partijų susitarime dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos numatyta stiprinti lietuvių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Taip, pasak jų, perėmus Rusijos karo Ukrainoje pamokas, būtų tinkamai pasirengta atsakyti į įvairaus pobūdžio grėsmes ir veikti pagal visus galimus gynybos scenarijus.
Konferencijoje kalbės NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, NATO atstovai, organizacijos „Mėlyna ir geltona“ įkūrėjas Jonas Ohman.
Facebook.com puslapyje. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kartu socialinių tinklų ekspertais ir visuomenininkais diskutuos dėl Ukrainą palaikančių asmenų paskyrų ir įrašų blokavimo „Facebook“ tinkle.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog šį parlamentinės kontrolės klausimą komitetas nutarė aptarti po to, kai socialiniuose tinkluose, pasak jo, dėl neaiškių priežasčių buvo pradėti blokuoti ir iš platformos šalinami vartotojai, atvirai remiantys prieš Kremliaus okupantus kovojančią Ukrainą. Anot jo, šias algoritmų spragas yra būtina išspręsti, mat socialinėje erdvėje Kyjivą remiantys žmonės „kovoja informaciniame kare Ukrainos pusėje“.
„(Aptarsime – ELTA), kaip algoritmai veikia, kokie komentarai ir kokie pasisakymai yra šalinami, kodėl taip vyksta, kodėl tokie algoritmai „Facebook“ yra susiformavę, kokios priežastys ir ką darome toliau, kaip sprendžiame šitą problemą“, – žurnalistams posėdžio klausimus vardijo L. Kasčiūnas.
„Matyt, turėsime aiškų planą, ką mes toliau darysime, nes jau kontaktai su „Facebook“ atstovais yra. Susitikimai planuojami. Aiškinsimės, kokia pozicija bus išsakoma, kokie šansai yra susitarti“, – pridūrė jis.
Konservatorius neatmetė, jog komitetas dėl socialinių tinklų politikos gali kreiptis ir į Europos Komisiją, mat su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuvoje gyvenantys „Facebook“ vartotojai.
„Aptarsime visus įmanomus scenarijus. Be jokios abejonės Europos Komisijos balsas čia irgi būtų svarbus“, – nurodė jis.
„Tai yra ne tik Lietuvos problema. Dar globaliau žiūrint, tai yra rimto informacinio karo problema, kai „Facebook“, gali būti, kad kai kuriais atvejais būna netiesos pusėje. Kitaip tariant, ne Ukrainos, ne jos teritorinio vientisumo pusėje“, – problemos mastą iliustravo parlamentaras.
Anot NSGK pirmininko, dalyvauti posėdyje pakviesti ir Susisiekimo ministerijos atstovai, socialinių tinklų specialistai bei visuomenininkai, susidūrę su aptariama problema.
Svarbus klausimas
Iš Krašto apsaugos viceministro pareigų pasitraukiantis Vilius Semeška sako, kad saugumo tarnybos turėtų įvertinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių patikimumą. Taip jis įvertino viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie jo ankstesnius pasisakymus uždarame NSGK posėdyje.
Šią savaitę portalas DELFI rašė, kad dvišalei vokiečių ir lietuvių darbo grupei dėl brigados dislokavimo vadovavęs V. Semeška uždarame posėdyje, kuriame dalyvavo ir Prezidentūros, Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos ir parlamento atstovai, užsiminė dvejojantis, ar Gitano Nausėdos ir Olafo Scholzo komunikate tikrai yra žodžiai apie brigadą „in place“ (angl. „vietoje“). Taip pat jis neva pasvarstė, ar nevertėtų galvoti apie naują, galbūt tikslesnį dokumentą. Apie tokią buvusio viceministro poziciją uždarame posėdyje DELFI patvirtino bent trys šaltiniai.
„Šiandien, teisybę pasakius, mane labai nustebino viena informacija iš vieno portalo, kad šaltiniai iš NSGK praneša (jiems – ELTA). Žinote, kad NSGK vyko ir vyksta uždari posėdžiai rūsyje. Jeigu šaltiniai praneša iš NSGK uždaro posėdžio, kuris yra slaptas – čia jau yra klausimas dėl tam tikrų narių patikimumo. Aš tikiuosi, kad šita informacija bus įvertinta ir tam tikrų tarnybų“, – penktadienį KAM surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė V. Semeška.
„Jeigu iš NSGK uždaro, slapto posėdžio yra šaltiniai, kurie informuoja trečiuosius asmenis – čia tikrai yra grėsmė“, – patikino jis.
Mobilusis telefonas – puiki pokalbių pasiklausymo priemonė
DELFI teigė, jog kilusios įtampos dėl Vokietijos brigados galėjo tapti priežastimi V. Semeškai trauktis iš pareigų. Visgi, jis dar kartą patikino, kad turi kitokių ateities planų. Tačiau kokių – neįvardijo.
„Buvo labai intensyvūs 2 metai. Pakrovęs baterijas, manau, kad neužilgo išgirsite apie mano kitus planus“, – nurodė jis.
Vis dėlto, paklaustas, ar Vilnius ir Berlynas valstybės vadovų susitarimą interpretuoja skirtingai, V. Semeška neslėpė, jog komunikatą šalys skaito kitaip. Tačiau politikas tiki, kad dvišalės derybos bus sėkmingos.
„Skaitome tą komunikatą – t. y., pranešimą spaudai, kuris yra išleistas nepasirašytas – skirtingai. Lietuva skaito vienaip, Vokietija – šiek tiek kitaip. Bet Vokietija yra mūsų strateginė partnerė, kuri čia investuoja šimtus milijonų eurų. Aš net neabejoju šitų derybų sėkme“, – kalbėjo politikas.
„Kuo mes mažiau apie tai šnekame, tuo mes geresnį rezultatą turėsime. Tai, vis dėlto, nacionalinio saugumo klausimai“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Ekonomikos ir bankininkystės išsilavinimą turintis V. Semeška prieš tapdamas viceministru ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje frakcijos referentu. Jis turi patirties ir privačiame sektoriuje: yra vadovavęs kelioms tarptautinėms bendrovėms, buvo valdybos nariu ir pirmininku.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija renkasi į uždarą posėdį, kurio metu parlamentarai aptars Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą dėl komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio. Į saugumo tarnybas pasikreipęs pirmininko pavaduotojas, konservatorius Bronislovas Matelis teigia, kad gauti VSD atsakymai parlamentarų neįtikino – pasak politiko, į dalį klausimų liko neatsakyta, todėl norisi išgirsti detalesnius paaiškinimus.
„Į kai kuriuos klausimus VSD arba iš viso neatsakė, o kai kuriais atvejais, manome, kad šiek tiek gudravo, sakykime, atsakė tik tai, kas VSD patogu. Mes norime, kad būtų pateikta išsamesnė informacija“, – Eltai sakė B. Matelis, nurodydamas, kad posėdyje turėtų dalyvauti ir VSD atstovai.
„Mums reikia išsiaiškinti, ar mūsų pirmininkas yra pažeidžiamas, ar ne. Jeigu ne – išsiaiškinsime visą pilną informaciją ir viskas. Dirbsime toliau. O jeigu gausim kažkokios kitokios informacijos, visa komisija turės spręsti, ką toliau daryti“, – aiškino jis.
B. Matelis pažymėjo, kad komisijos nariai susipažino ir su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvada, kuri, anot konservatoriaus, šioje istorijoje yra „labai įdomi“.
„Mes turime klausimų (STT atstovams – ELTA), kad papasakotų, kaip jie tą informaciją, kurią pateikė VSD, gavo, kas ten atsispindi, kas ten yra svarbu ir nesvarbu. Norime paklausti, nes kažkaip VSD atsakė, kad jam nereikėjo tikrintis poligrafu. Bet iš kitų šaltinių mes gauname visai priešingą informaciją“, – akcentavo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekdami išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
Prieš savaitę VSD pateikė išvadą, kurioje teigiama, kad Komisijos pirmininkas turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir neprivalėjo tikrintis poligrafu, tačiau valdančiųjų atstovų toks atsakymas neįtikino. Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kad po institucijų išaiškinimų konservatoriams vis dar kyla klausimų dėl A. Stončaičio atvejo. Pasak politiko, VSD ir policijos departamentas atsakė taip, kad ir ypač kvailiems būtų aišku, kad šioje istorijoje padėtas taškas.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Pirmadienio popietę Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinete susitiko parlamentinių frakcijų seniūnai.
Parlamentarai diskutavo, kokių veiksmų reikėtų imtis dėl demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio.
Politikai sutarė sulaukti atsakymų iš tarnybų, į kurias kreipėsi tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tiek Antikorupcijos komisija – ir tik įvertinus gautus atsakymus imtis tolimesnių veiksmų.
„Susitikome su frakcijų seniūnais tam, kad apsikeistume nuomonėmis dėl situacijos Antikorupcijos komisijoje“, – pirmadienį po susitikimo su frakcijų seniūnais žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamentarams abejonės dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko reputacijos kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Paklausta, ar imsis papildomų veiksmų ir prašys saugumo tarnybų įvertinti A. Stončaičiui suteiktą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, parlamento vadovė tvirtino, kad galėtų pasinaudoti tokia galimybe, tačiau kol kas nežada to daryti. Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žinodama, kad yra ne vienas kreipimasis į tarnybas – tame tarpe, ir iš NSGK pirmininko, tiek į VSD, tiek ir į kitas tarnybas, aš norėčiau sulaukti atsakymų ir tuomet, jau įvertinus atsakymus spręsiu, ar reikalingi tolimesni veiksmai“, – situaciją aiškino Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiuo metu A. Stončaičiui pasitraukti iš vadovaujamos komisijos pareigų „būtų racionalus sprendimas“.
„Kol yra rimtas šešėlis – o, visgi, Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija yra tokia, kad tokių šešėlių neturėtų būti. Vienas iš sprendimų galėtų būti jam laikinai nusišalinti. Žinoma, tai jau yra sprendimas paties pirmininko ir jį deleguojančios frakcijos, iš dalies ir visos opozicijos, kadangi Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija, pagal tradiciją, yra priklausanti opozicijai“, – sakė ji.
Susitikime su V. Čmilyte-Nielsen dalyvavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė, liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, „laisviečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius. Opoziciją atstovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, demokratų frakcijos lyderis Lukas Savickas, socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė. Lietuvos regionų frakcijos atstovai susitikime nedalyvavo.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims.
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekiant išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
