NSGK tyrimas

Aktualijos

zurnalistas_zmogus
Žurnalistas – taip pat žmogus. Slaptai.lt nuotr.

Įgyvendindama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas Vyriausybė ėmėsi žiniasklaidos skaidrinimo. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, deklaruoti savo turtą ir pajamas turės ne tik žiniasklaidos priemonių savininkai, bet ir patys žurnalistai.

„Norime apsaugoti žurnalistus nuo kaltinimų ir spekuliatyvios informacijos. Todėl reikia, kad turtą ir pajamas deklaruotų ne tik žiniasklaidos savininkai, įmonių vadovai, bet ir patys žurnalistai“, – trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Siūloma, kad žurnalistai apie galimą interesų konfliktą praneštų tiesioginiams savo vadovams.

„Susikurtų savireguliacijos mechanizmas, nes žurnalistas turėtų pranešti vyriausiajam redaktoriui, kad negali rašyti viena ar kita tema“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

Premjeras pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės turės žymėti reklamą, jeigu tai susiję su verslu. „Taip pat turi būti viešinama, jeigu žiniasklaidos priemonė priklauso verslo grupei. Jei rodomas reportažas, informacija turi būti pažymėta, kad tai tiesiogiai susiję su vienokiu ar kitokiu verslu – statybų, tabako ir kita“, – sakė premjeras.

S. Skvernelis taip pat priminė, kad svarbus pataisų klausimas išlieka partijų finansavimas. Taip pat numatytas ir Lobizmo įstatymo keitimas, pasak premjero, jame turi būti daugiau aiškumo bei skaidrumo.

zurnalistai_2
Žurnalistinis plakatas. Slaptai.lt nuotr.

„NSGK tyrimo išvados pirmiausia susijusios su partijų finansavimo klausimu. Yra daug siūlymų dėl institucijos, kuri galėtų vykdyti priežiūrą ir nustatytų atsakomybę asmenims, kurie bando neteisėtai finansuoti partijas“, – dėstė premjeras.

Naujus pasiūlymus, inicijuotus NSGK tyrimo, Vyriausybė Seimui pateiks dar rudens sesijoje. „Esame apsibrėžę maksimaliai trumpus terminus – rugsėjo mėnesį turėtų būti pateikti dokumentai Vyriausybei. Po to vyks diskusija su suinteresuotais asmenimis – ji tikrai nebus lengva. Mes Seimui žadame projektus arba įstatymų paketus, kuriuos reikia pateikti rudens sesijoje“, – teigė S. Skvernelis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas parlamentinis tyrimas sulaukė viso Seimo pritarimo. Birželio 5 d. NSGK išvadoms pritarė 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. NSGK tyrime nurodoma, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams.

Taip pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms. Tyrimą baigusiam NSGK pavesta atlikti ir parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.30; 07:20

Aktualijos

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad grupės Seimo narių kreipimasis į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį nėra su juo derintas ir jis šio kreipimosi nėra pasirašęs. Politikas taip pat įsitikinęs, kad Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus.

„Pirmiausia ten nėra mano parašo, tie klausimai, jų pateikimas VSD vadovui niekaip nėra derintas. Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus. (…) Labai dažnai visos frakcijos – opozicinės ir esančios pozicijoje – tą daro, pareigūnai ateina į Seimą ir atsako į klausimus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jis mano, kad ir šiuo atveju VSD vadovas pateiks kažkokius atsakymus. R. Karbauskis taip pat mano, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti planuojamos sudaryti Seimo komisijos tyrimo objektas.

„Jeigu Seimas sudarys komisiją ir toliau tirs politinę korupciją, aš manau, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti tiriami. Bet tada bus visai kita tyrimo apimtis ir aprėptis, ir galbūt atsakymus galės gauti tie, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Jie galės matyti atsakymus tuos, kuriuos negalėtų matyti Seimas, nes Seime VSD vadovas negalės pasakyti informacijos, kuriai leidimo neturi visi Seimo nariai“, – sakė R. Karbauskis.

Politikas nemano, kad prie klausimų VSD vadovui galėjo prisidėti žurnalistas Tomas Dapkus. „Aš pažįstu Seimo narius, kurie pasirašė, tai yra, man atrodo, mūsų frakcijos nariai. Kiek aš žinau, jie niekaip nebendrauja su jūsų minimu žurnalistu. Ir aš abejoju, kaip galėtų jo suformuoti klausimai atsirasti jų pateiktame rašte. Aš manau, kad tie klausimai gimę yra iš NSGK tyrimo ir apklausų“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat užtikrino, kad bus įgyvendintos ir NSGK atlikto parlamentinio tyrimo rekomendacijos.

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, grupė Seimo narių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių D. Jauniškį, prašydami atsakyti į klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti detales, vis dar nežinomas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, Seimo „valstiečiams“ iškilo ir naujų rimtų klausimų, pvz., juose minima ir Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

Kreipimosi iniciatorius Seimo narys Mindaugas Puidokas sako, kad Seimo rudens sesijos pradžioje planuojama pakviesti VSD direktorių D. Jauniškį ir kartu aiškintis svarbiausias detales, nuo kurių priklauso ne tik šalies saugumas, bet ir teisės aktų, valstybės valdymo kokybė ir interesų atsigręžimas į žmogų.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.08.01; 07:00

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako laukianti iš politikų konkrečių pasiūlymų, po to, kai Seimas antradienį pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvadoms. D. Grybauskaitė pabrėžia, kad jei politikai nesiims konkrečių veiksmų, tai iš rezonansą sukėlusios istorijos liks tik „lūkesčių šukės“.

„Labai svarbu, kad po šio tyrimo tikrai matytume konkrečius darbus – tai yra konkrečius teisinius pasiūlymus, kaip užkardyti, kaip taisyti kai kuriuos įstatymus, kaip, galbūt, sugriežtinti kai kuriuos dalykus, nes jei bus tik sukelti lūkesčiai ir nebus jokių rezultatų, tai išties matysime tik lūkesčių šukes“, – LRT radijui kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Labai tikiuosi, kad be politinės nuomonės išreikštos Seime, matysime ir konkrečius pasiūlymus“, – vylėsi šalies vadovė.

Prezidentė pabrėžė anksčiau išsakytą poziciją, kad NSGK tyrimas yra politinis, o ne teisinis procesas ir jokių teisinių pasekmių neturi.

Kartu prezidentė pasidžiaugė Lietuvos teisėsaugos darbu ir tuo, kad politinės korupcijos byla, kurioje kaltinimai neteisėta veikla yra pareikšti „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai bei kai kuriems politikams, jau ketvirtadienį bus svarstoma teisme.

„Procesai, kurie vyko per paskutinius keletą metų yra rezonansiniai, bet mūsų teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pastangomis jau net trys didelės politinės korupcinės bylos nukeliavo į teismą ir tai yra sveikintinas rezultatas“, – sakė D. Grybauskaitė.

Antradienį už Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pateiktą nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms, balsavo 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. 

NSGK savo tyrime nurodo, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams ir pateikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms.

Tarp NSGK išvadose pateikiamų siūlymų yra civilinio turto konfiskavimo įstatymas, užuominos apie licencijų žiniasklaidai griežtinimą bei visuomenės informavimo priemonių koncentracijos mažinimą.

Taip pat keliama iniciatyva atlyginti valstybei žalą, kurią padarė neteisėtą įtaką naudojusios verslo įmonės. NSGK pasiūlymuose yra raginimas atsisakyti į NSGK atlikto parlamentinio tyrimo akiratį patekusių įmonių paslaugų valstybei strategiškai svarbiuose objektuose.

Tarp NSGK pasiūlymų yra iniciatyvos pasiūlyti priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu, ir pateikti pasiūlymus, užtikrinančius politinės reklamos skaidrumą.

Atkreipiamas dėmesys į būtinybę koreguoti lobistinės veiklos įstatymą, tobulinti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo tvarką bei iš naujo įvertinti, ar kuriant LEO LT nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.06.07; 03:00