Danija. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, rugpjūčio 25 d. (AFP-ELTA). Danijos vyriausybė planuoja uždrausti Korano deginimą, penktadienį pareiškė teisingumo ministras po to, kai eilė islamo šventosios knygos išniekinimo atvejų Skandinavijos šalyje sukėlė musulmonų šalių pyktį.
 
Vyriausybė pateiks įstatymo projektą, kuriuo bus „uždrausta netinkamai elgtis su religinei bendruomenei svarbiais religiniais objektais“, žurnalistams sakė teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas, pridurdamas, kad teisės aktas nukreiptas ypač prieš Korano deginimą ir išniekinimą viešose vietose.
 
Ministro teigimu, Korano deginimas yra „iš pagrindų paniekinantis ir nepagarbus veiksmas“, kuris „kenkia Danijai ir jos interesams“. Naujasis teisės aktas bus įtrauktas į Danijos baudžiamojo kodekso 12 skyrių, kuris apima nacionalinį saugumą.
 
P. Hummelgaardas teigė, kad pagrindinis draudimo „motyvas“ – nacionalinis saugumas. „Negalime toliau sėdėti rankas sudėję, kai keli asmenys daro viską, ką gali, kad išprovokuotų smurtines reakcijas“, – sakė jis.
 
Įstatymas bus taikomas ir Biblijos, Toros ar, pavyzdžiui, Nukryžiuotojo išniekinimui. Jį pažeidusiems asmenims gresia bauda ir dveji metai kalėjimo.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.08.26; 07:00

Turino drobulė. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienio pavakare Turine bus trumpam atidengta garsioji drobulė, kuri, kaip teigia tradicija, yra ta lino drobė, kuri kape dengė nukryžiuoto Kristaus kūną.
 
Nors drobulės autentiškumas nėra įrodytas, tačiau pamaldumo tradicijoje ji laikoma Kristaus kančios relikvija. Popiežius Benediktas XVI ją yra pavadinęs „Didžiojo šeštadienio slėpinio ikona“. Dėl to Didįjį šeštadienį, kai Bažnyčia mini Kristaus palaidojimą ir laukia Prisikėlimo ryto, Turine vėl bus trumpai viešai atidengta garsioji drobulė.
 
Vatikano radijas praneša, kad dėl pandemijos drobulės pagerbime negalės dalyvauti daug žmonių. Drobulės atidengimą Didįjį šeštadienį, balandžio 3-iąją, nuo 17 iki 18 val. Italijos laiku, bus galima stebėti jai skirtame portale sindone.org.
 
„Didžiojo šeštadienio slėpinio ikona“ Turino drobulę pavadinęs popiežius Benediktas XVI prie jos meldėsi lankydamasis Turine 2010 m. gegužės 2 d., primena Vatikano radijas.
 
Pasak popiežiaus emerito, Turino drobulė yra tarsi fotografinis dokumentas. Ji byloja apie patį tamsiausią mūsų tikėjimo slėpinį, kuris tuo pat metu yra pats šviesiausias beribės vilties ženklas. „Didysis šeštadienis yra niekieno žemė tarp mirties ir prisikėlimo. Į šią niekieno teritoriją įžengė Kristus. Turino drobulė mums kaip tik apie tai kalba. Ji kalba apie tą nepakartojamą žmonijos ir visatos istorijos laiko tarpą, kuriame Dievas Jėzus Kristus ne tik dalijosi su mumis mūsų žmogišku mirimu, bet taip pat ir buvimu mirusiais. Tai iš tiesų radikalus solidarumas.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.04; 05:00

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų administracija, Stanislovo Kuzmos šeima bei Labdaros ir paramos fondas „VU profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus mokinių klubas” visi geros valios žmonės, organizacijos, įmonės, valdžios atstovai ir meno mecenatai susitelkę įgyvendino neseniai mirusio talentingo skulptoriaus Stanislovo Kuzmos idėją – pastatė jo sukurtą skulptūrų kompoziciją „Lozoriau, kelkis”.

Skulptoriui S. Kuzmai likimas skyrė ypatingą dalią – jam buvo duota jautri dvasia ir stipri valia, leidusi sukurti lietuviškos skulptūros šedevrus, bet fiziškai silpna širdis.

Siekiant, kad talentingas menininkas galėtų gyventi visavertį kūrėjo gyvenimą, kasdien turėjo dirbti darni komanda – menininkas, jo šeima ir medikai. Tik S. Kuzmos artimieji žino – po šios nuolatinės kovos, atkaklių pastangų, ateidavo kūrybinės pergalės ir visuomenė galėdavo džiaugtis vis naujais ir naujais skulptoriaus darbais.

Apie dešimtmečiais trukusį paciento ir medikų bendradarbiavimą, išsiplėtojusį į nuoširdžią draugystę, S. Kuzma ne kartą artimiesiems sakė: „Gyvenu tik daktarų ir Dievo valia”.

Tai nebuvo tušti žodžiai – menininkas sukūrė ir medikams dedikavo įspūdingą skulptūrinę kompoziciją bibline tema „Lozoriau, kelkis”. Sceną, kuri aprašyta Biblijoje, kai Jėzus prikelia mirusį Lozorių, skulptoriui ne kartą teko patirti realiame jo paties gyvenime.

Skulptūrinė kompozicija „Lozoriau, kelkis”, sukurta 1989 metais, – vertingas menininko S. Kuzmos kūrybinis palikimas. Jis paliko šios skulptūros piešinius, maketą ir daugybę informacijos sūnui Algirdui, taip pat skulptoriui, kuris nuolat talkindavo tėvui realizuojant kūrybines idėjas. Architektas R. Palekas, anksčiau bendradarbiavęs su skulptoriumi S. Kuzma, dabar su sūnumi A. Kuzma parinko skulptūrai tinkamą vietą.

Menininko valia, trimatė kompozicija „Lozoriau, kelkis” stovi Santariškių klinikų teritorijoje, įprasmindama sergančiojo, jo artimųjų vilties ir prikėlimo dvasią. Ši menininko idėja yra kovos už gyvenimą ir Lietuvos mediko profesijos simbolis.  

„Kaupdami lėšas skulptūros statybai, vadovavomės biblijine tiesa, kad našlės skatikas yra dažnai vertesnis už didelę auką”, – sako sako fondo steigėja Marija Virketienė.  

Skulptūra jau stovi ir džiugina žmonių širdis. Paminklas atidengtas 2016 m. birželio 3 d.

Visiems rėmėjams ir monumento kūrėjams iniciatyvinės grupės vardu dėkoja Paramos ir labdaros fondo” VU prof. A. Marcinkevičiaus mokinių klubas” vadovas prof. akad. Vytautas Sirvydis.

Vertingas skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kūrybinis palikimas laukia dėmesio (A.Jančioro filmas „Lozoriau kelkis“)

XXX

Apie menininką Stanislovą Kuzmą (1947 05 07 – 2012 08 14)

2012 m. rugpjūčio 14 d. netekome iškilaus skulptoriaus, Lietuvos dailininkų sąjungos nario Stanislovo Kuzmos.

S. Kuzma gimė 1947 m. gegužės 7 d. Panevėžyje. 1961–1966 m. mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje Vilniuje, 1973 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą ir iki 1976–ųjų dirbo piešimo katedroje dėstytoju. 1976 įstojo į dailininkų sąjungą ir tapo laisvu menininku.

Vieno universaliausių šiuolaikinių lietuvių skulptorių kūrybos spektras itin platus ir įvairus – nuo monumentalios skulptūros viešosiose erdvėse, mažosios plastikos, skulptūrinių portretų iki antkapinių ir sakralinių paminklų, medalių. S. Kuzmos kūrybai būdinga savita moderniosios skulptūros ir liaudies tradicijų transformacija, įtaigus valstybės istorijos, tautinės tapatybės simbolių perteikimas, nuolatinis dialogas su krikščioniškąja tradicija ir ikonografija, viduramžių epochos plastika ir pasaulėjauta.

Vieni iš labiausiai atpažįstamų S. Kuzmos skulptūros kūrinių – „Mūzų šventė” Nacionalinio dramos teatro fasade ir „Versmė” teatro hole, „Sutartinė” viešbučio „Lietuva” prieigose Vilniuje, „Šaulio” skulptūra Saulės laikrodžio aikštėje Šiauliuose, paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Panevėžyje, „Pieta” Lietuvos laisvės gynėjų memoriale Vilniaus Antakalnio kapinėse, atkurtos Vilniaus arkikatedros frontono skulptūros.

Ne mažiau reikšmingi ir paskutiniais dešimtmečiais skulptoriaus sukurti kūriniai bažnyčioms: „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė” Kiaunoryse, „Prisikėlęs Kristus” Kolainiuose, „Prisikėlęs Kristus” ir „Marija su mažuoju Kristumi” Elektrėnuose, „Nukryžiuotasis” Vilkaviškio katedroje, „Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimas” Ignalinoje, „Nukryžiuotasis” Nidos bažnyčioje.

Prie sakralinių skulptūrų šliejasi ir antkapinės, kurios išsiskiria skleidžiama ramybe ir švelnumu, stebina idėja ir formos preciziškumu, o svarbiausia – atskleidžia skulptoriaus gebėjimą perteikti emocinį krūvį, dvasinę įkrovą kūrybai. Pasak dailėtyrininkės Aldonos Žemaitytės, per daugiau kaip tris kūrybinius dešimtmečius skulptoriaus kūrybos nepaveikė mados vėjai. Jo kūriniai kupini emocionalios vidinės šilumos, sruvenančios aptakiomis draperijų įstrižainėmis, skleidžia kūno grožį ir plastikos estetiką. Iš jų sklinda melancholija, susimąstymas arba veržlumas. Statika ir judesys, psichologizmas ir stilizacija skulptoriui vienodai svarbūs.

Gyvenime pasižymėjęs ypatingu kuklumu, Stanislovas Kuzma visada buvo matomas brandžiais ir išskirtiniais kūriniais. Dailininkas yra apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1996), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1997), Šv. Kristoforo statulėle (2007). Menininko kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Olimpinis sporto muziejus Lozanoje, kiti užsienio šalių muziejai.

Informacijos šaltinis – www.santariskes.lt.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose: Santariškių ligoninė; menininko Stanislovo Kuzmos skulptūros.

2016.06.09; 06:15