Norvegijoje nuslinko dar viena nuošliauža. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus daugiau kaip šešioms dienoms po nuošliaužos Norvegijoje, antradienį čia vėl nuslinko žemių masės. Dėl to gelbėtojai antradienį buvo priversti laikinai nutraukti gyvųjų paiešką ir pasitraukti iš rizikos zonos.
Nė vienas gelbėtojas nuslinkus mažesnei nuošliaužai nenukentėjo, sakė operacijos vadovas Roy‘is Alkvistas. Tačiau tai esą primena, kokios rizikingos sąlygos yra nelaimės vietoje.
Didelė nuošliauža Aske Gjedrumo komunoje už 40 km nuo Oslo nuslinko ankstų gruodžio 30 dienos rytą. Be žinios dingo dešimt žmonių. Iki šiol rasti septynių žuvusiųjų kūnai. Trijų žmonių ieškoma toliau. Tarp dingusiųjų yra ir lietuvė.
Gelbėtojai ir toliau nepraranda vilties rasti gyvųjų. Pirmadienio vakarą jiems pavyko ištraukti gyvą šunį. Jo „būklė gera“. „Tai mus džiugina ir suteikia motyvacijos toliau sunkiai dirbti“, – sakė gelbėtojas Gøranas Syversenas.
Norvegijos karališkoji šeima apsilankė nuošliaužos vietoje. EPA-ELTA nuotr.
Norvegijos karališkoji šeima sekmadienio popietę atvyko į nelaimės vietą už 25 km į šiaurės rytus nuo Oslo, kur nuslinkusi žemių nuošliauža pareikalavo žmonių aukų. Po susitikimo su gelbėtojais karalius Haraldas V, jo žmona Sonja ir sosto įpėdinis princas Haakonas Gjedrumo bažnyčioje uždegė žvakeles aukų atminimui.
„Šis baisus įvykis paveikė mums visus. Reiškiu užuojautą jums, kuriems naujieji metai prasideda liūdesiu ir nežinomybe“, – sakė karalius kalboje per televiziją, kreipdamasis į aukų artimuosius ir kaimo gyventojus.
Sekmadienį gelbėtojai rado penktos nuošliaužos aukos kūną. Dar penki asmenys laikomi dingusiais. Viltys rasti juos gyvus senka.
Žemių nuošliauža Aske nuslinko trečiadienio rytą. Maždaug tūkstantis gyventojų buvo nuvežti į saugią vietą. „Mes dabar esame viešbutyje. Tai visiškai nereali ir siaubinga situacija“, – agentūrai sakė gyventojas Olavas Gjerdingenas.
Policija penktadienį paskelbė sąrašą su dingusiųjų pavardėmis. Jame įrašyta ir lietuvės pavardė.
Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos nacionalinis muziejus slenkančio Gedimino kalno geologinių ir inžinerinių tyrimų konkursą, kuris šiuo metu jau nutrauktas, įvykdė su pažeidimais, nusprendė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Be to, ji nurodo, kad muziejus delsė įsigyti reikiamas paslaugas.
Tarnyba savo išvadoje teigia, kad neskelbiamų derybų būdu vykdytas 363 tūkst. eurų konkursas neturėjo būti vykdomas ypatingos skubos tvarka, be to, negalėjo būti vykdomos neskelbiamos derybos.
Pasak tarnybos, konkurso komisija pernai lapkritį nusprendė vykdyti konkursą neskelbiamų derybų būdu, nes Gedimino kalno būklės nebuvo galima numatyti iš anksto, todėl darbus reikia įsigyti skubiai. Į konkursą muziejus pakvietė penkias bendroves, tačiau vasarį, gavęs tik vieną pasiūlymą, konkursą nutraukė.
Konkursą teko nutraukti, nes, anot muziejaus, kviesti dalyviai nurodė, kad negalima atlikti gręžimo darbų ant nestabilių kalno šlaitų. Tame pačiame posėdyje tyrimų paslaugas nuspręsta įsigyti nauju viešuoju pirkimu, kuris dar neprasidėjęs.
VPT nuomone, muziejus neturėjo organizuoti konkurso skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu.
„Įvertinus tai, kad perkančioji organizacija jau 2017 metų rugsėjo 20 dieną Geologijos tarnybos buvo informuota apie poreikį įsigyti tyrimų paslaugas, bei tai, kad techninė užduotis buvo parengta jau 2017 metų rugsėjį, perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo procedūras pradėti vykdyti tik lapkričio 10 dieną, nuslinkus 5 nuošliaužoms, ir tuo grindžiant neatidėliotiną poreikį įsigyti reikiamas paslaugas skubos tvarka, parodo perkančiosios organizacijos delsimą bei netinkamą pasirengimą pirkimo procedūrų vykdymui, kas paneigia nurodytą skubą“, – rašoma VPT išvadoje.
Ypatingą konkurso skubą, anot VPT, paneigia ir tai, kad buvo kviečiami 5 tiekėjai, mat tai sudaro galimybę teikti pretenzijas, ginčytis teismuose ir užvilkinti procesus.
VPT teigimu, muziejus taip pat nepateikė pakankamai informacijos, kad bendrovės galėtų pateikti pagrįstus pasiūlymus.
Kovo pabaigoje kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigė, kad Gedimino kalno būklė yra kritinė. Jis pabrėžė, kad Gedimino kalnas turi būti uždarytas ne tik dėl saugumo, bet ir tam, kad būtų galima jį tvarkyti. Numatoma, kad darbų ir Gedimino kalno tvarkymui skirtų milijonų rezultatais bus galima pasidžiaugti 2020 metų antroje pusėje.
Viceministro žiniomis, šiaurės vakariniam Gedimino kalno šlaitui tvarkyti per dvejus metus skirta apie 3 mln. eurų, ekstremaliai situacijai suvaldyti – irgi beveik tiek.
Apie nuošliaužas Gedimino kalne, kurios kelia grėsmę pilies sienoms, geologai prabilo daugiau kaip prieš 10 metų. Tuomet teigta, kad aktyvūs plyšiai Gedimino pilies sienose susidarė būtent dėl šlaitų deformacijos.
Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Pasunkėjus grunto masyvui, nuošliauža kalno rytiniame šlaite atsinaujino 2008 metų kovo 5 dieną. Nuošliauža susidarė toje pačioje vietoje kaip ir po intensyvių liūčių 2004-ųjų kovą: virš pakilimo kelio į aukštutinę pilį.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos specialistai tuomet teigė, kad tikrąją šlaito stabilumo būklę gali išaiškinti tik išsamūs inžineriniai geologiniai tyrimai. Kaip tuomet sakė specialistai, pagal juos turi būti numatyti nuošliaužos padarinių sutvarkymo darbai.
Dažniausiai nuošliaužos atsiranda po pavasario polaidžių, liūčių ar kitais drėgnais metų laikais. Tačiau dešimt metų Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami duomenys rodo, kad tokie geologiniai reiškiniai vyksta naujose inžineriniu geologiniu požiūriu nestabiliose ir atsinaujina pažeistose vietose.
Lietuvos geologijos tarnyba prognozavo, kad pavasario polaidžio ir gausesnio lietaus metu gali tekti rūpintis grėsmėmis šlaituose.
