nusikalstamos veikos

Aktualijos

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Vyriausybė ketvirtadienį spręs, ar pritarti įstatymo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti papildomas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) teises ir funkcijas.
 
Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad NKSC nustatęs, jog viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių, elektroninės informacijos prieglobos arba skaitmeninių paslaugų gavėjas galimai dalyvauja vykdant kibernetinius incidentus, turėtų teisę, be teismo sankcijos duoti nurodymą skaitmeninių paslaugų teikėjui ne ilgiau negu 48 valandoms apriboti paslaugų teikimą. Arba siūloma nurodyti taikyti priemones, šalinančias nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje priežastis.
 
Taip pat, siūloma įtvirtinti, kad tokiais atvejais, kai reikalinga teismo sankcija, apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui pateikiamas teikimas dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi.
 
Taip pat šiuo projektu siekiama įtvirtinti NKSC naują funkciją – atlikti patikrinimus, kaip viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas vykdo privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, kai to prašo privalomąjį nurodymą davusi institucija, ir apie patikrinimo rezultatus ją informuoja.
 
Projekte pažymima, kad Įstatymo projekte numatyti nauji NKSC įgaliojimai grindžiami poreikiu stabdyti nusikalstamas sukčiavimo veikas, atliekamas kibernetinėje erdvėje.
 
Įstatymo projekto rengėjai – Seimo nariai Kasparas Adomaitis, Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Arvydas Nekrošius, Laurynas Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.29; 08:34
Aktualijos

Pradėję tyrimą po rudenį parodytoje televizijos laidoje paviešintos informacijos apie per prievartą laikomus Radviliškio rajono Beinoriškio kaime asmenis, policijos pareigūnai pradėjo tyrimą ir sodyboje aptiko nemažą kiekį galimai psichotropinių vaistų.
 
Iš sodybos, anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pranešimo, dar spalį buvo paimtas labai didelis psichotropinių, receptinių vaistų kiekis – iš viso apie 3000 tablečių.
 
Kadangi pirminė informacija pasitvirtino, toliau ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities kriminalistai, tiriantys organizuotus nusikaltimus, o tyrimo organizavimą perėmė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.
 
Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2016 metų keli asmenys prieš jų valią buvo laikomi įvairiuose Lietuvos miestuose. Jie galimai buvo verčiami dirbti darbus, marinami badu, iš jų buvo atimti asmens dokumentai, galiausiai naudotasi jų gaunamomis pašalpomis.
 
„Tęsiant ikiteisminį tyrimą bei atliekant įvairius slaptus šio tyrimo veiksmus, taip pat buvo nustatyti ir kiti galimai nukentėję asmenys, kurie neteisėtai ir prieš jų valią, galimai apsvaiginti psichotropiniais preparatais, buvo laikomi įvairiose Lietuvos vietovėse, verčiami dirbti įvairius darbus. Negana to, pasinaudojant tų asmenų bejėgiškumu ir socialinių įgūdžių stoka, buvo naudojamasi gaunamomis pašalpomis. Galimai jų vardu buvo atidarinėjamos banko sąskaitos, disponuojama elektroniniais duomenimis, imamos paskolos“, – teigiama pranešime.
 
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso nustatyti 7 asmenys (nuo 40 iki 70 metų vyrai ir moterys), galimai nukentėję nuo nusikalstamų veikų. Pareigūnai neatmeta, kad nukentėjusiųjų skaičius gali didėti.
 
Kaip šį penktadienį pranešė Kauno apskrities VPK, surinkus pakankamai duomenų apie vykdomą nusikalstamą veiką, praėjusią savaitę, gruodžio 3 d., buvo surengta sulaikymo operacija. Vienu metu Vilniuje, Kaune ir Radviliškio rajone buvo daromos kratos, sulaikyti du įtariamieji – moteris (g. 1959 m.) ir jaunas vyras (g. 1996 m.). Atlikus 7 kratas, rasta ir paimta didelis kiekis psichotropinių vaistų, taip pat tyrimui reikšmingi dokumentai bei kiti daiktiniai įrodymai.
 
Sulaikytieji Kauno miesto gyventojai policijos pareigūnams yra žinomi, anksčiau teisti už įvairius turtinius bei smurtinius nusikaltimus.
Jiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
 
Kauno miesto apylinkės teismas abiem įtariamiesiems skyrė griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimą 3 mėnesiams.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.12; 00:01
Trumposios naujienos

Vasario 22 d. darbo vietoje galimai nusižudė Antrajame operatyvinių tyrimų departamente prie Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujantis kapitonas R. R., gimęs 1981 m. Karininko artimieji apie įvykį informuoti.

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą mirusiojo artimiesiems.

Informacija apie  Antrajame operatyvinių tyrimų departamente prie KAM  tarnaujančius asmenis viešai nėra teikiama.

Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM).

2017.02.23; 19:58

Politinės intrigos

TS-LKD kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą dėl VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ ir šios įmonės vadovo vykdytų galimai nusikalstamų veikų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Seimo (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinį Prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminius tyrimus dėl UAB „Lietuvos geležinkeliai“ ir įmonės direktoriaus Stasio Dailydkos galimai nusikalstamų veikų.

Pirmasis kreipimasis grindžiamas žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija apie UAB „Lietuvos geležinkeliai“ skiriamą paramą su šios įmonės veikla tiesiogiai nesusijusioms, bet su aukštais valstybės pareigūnais (ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, Ministro Pirmininko patarėju susisiekimo klausimais Dariumi Jarmantavičiumi ir susiekimo viceministru Sauliumi Girdausku) siejamomis įstaigomis ir organizacijomis.

Generalinės prokuratūros prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant apginti viešąjį interesą ir nustatyti, ar viešieji valstybės resursai UAB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovų nebuvo ir nėra naudojami konkrečių politikų ir politinių partijų protegavimui bei jų rinkimų kampanijų tikslų vykdymui.

„Viešumoje pasirodžiusi informacija šokiruoja. Susidaro įspūdis, kad valstybei priklausančios įmonės vadovas ne tik galėjo siekti papirkti žurnalistą bet ir, matyt, su praėjusios Seimo kadencijos valdančiosios daugumo įtakingų politikų žinia, galėjo švaistyti valstybės lėšas minėtų asmenų interesams. Į viešumą iškilę pavieniai atvejai, liudija apie įmonėje įsivyravusias tendencijas. Todėl ir kreipiamės į teisėsaugos institucijas siekdami, kad būtų apgintas viešasis interesas“, – pažymi G. Landsbergis.

Įtarimas apie piktnaudžiavimą naudojant viešuosius resursus kyla matant UAB „Lietuvos geležinkeliai“ sistemingai skiriamą paramą Vilkaviškio (Algirdo Butkevičiaus Seimo rinkimų vienmandatė apygarda) ir Mažeikių (Darius Jarmantavičius yra Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys) rajonų savivaldybių įstaigoms ir organizacijoms bei su susisiekimo viceministru S. Girdausku siejamai VšĮ „Reventus“.

Iš viešumoje pasirodžiusių duomenų kyla pagrįstų įtarimų, jog UAB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos galėjo būti skirtos ir kitų politikų protegavimui, konkrečiai Utenos ir Varėnos rajonuose.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovų įtvirtinta praktika visų mokesčių mokėtojų pinigus skirstyti tarsi nuosavame „uabe“, apeinant įstatymus ir teikiant naudą ne mums visiems, o sau naudingam asmenų ratui, atskleidžia, kokio masto korupcija reiškiasi valstybėje. Valstybės valdomos įmonės turėtų būti itin gerai kontroliuojamos ir prižiūrimos, kad jų uždirbti pinigai būtų naudojami racionaliai ir maksimaliai skaidriai, bet faktai rodo, jog yra priešingai– kai kuriose įmonėse korupcija tiesiog veši“, – sako A.Bilotaitė.

Remiantis vieša informacija, Generalinės Prokuratūros taip pat prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įmonės direktoriaus Stasio Dailydkos bandymo papirkti žurnalistą Šarūną Černiauską. „15 min.lt“ žurnalistas Š. Černiauskas straipsnyje „Kaip Stasys Dailydka mane pirko“ (2016-11-30) pateikia informaciją apie jam siūlytą kyšį: „Nuo jūsų irgi priklauso. Jeigu padėsit iš to naudą turėt, tai čia įsivaizduokit. Tai dar ta nauda galima ir pasidalint, už reklamą gražią ir gerą“.

Iš publikacijos susidaro įspūdis, kad už informacijos (ne)paskleidimą buvo siūloma pirkti reklamą „15min.lt“ tinklalapyje ir tokiu būdu papirkti žurnalistą, paveikti jo atliekamo žurnalistinio tyrimo rezultatus. Tokie veiksmai yra nusikalstami ir nesuderinami su valstybinės įmonės vadovo veikla.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2016.12.01; 09:42