
Stokholmas, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). Naujasis Švedijos ministras pirmininkas savo pirmajame kalėdiniame kreipimesi į tautą trečiadienį nupiešė niūrų šalies padėties vaizdą, ypač pabrėždamas grėsmes visuomenės saugumui.
Rio de Žaneiro centre buvo nužudyta šio Brazilijos miesto municipalinio susirinkimo deputatė Mariellė Franco. Tai pranešė televizijos kanalas „Globo“.
Jo duomenimis, nežinomi nusikaltėliai apšaudė automobilį, kuriuo M. Franco važiavo iš renginio, skirto kovai su rasine diskriminacija. Kartu su deputate žuvo jos vairuotojas. Pasak kai kurių šaltinių, nužudymas gali būti susijęs su profesine politikės veikla, kadangi aukų asmeniniai daiktai liko automobilyje.
Sociologė pagal išsilavinimą, M. Franco atstovavo kairiajai Socializmo ir laisvės partijai. Ji gavo mandatą 2016 metais.
Vasario 16 d. Brazilijos prezidentas Michelis Temeras pasirašė įsaką, kuriuo vadovavimas Rio de Žaneiro valstijos teisėsaugos institucijoms buvo perduotas armijai. Tokios nepaprastosios priemonės šalies valdžia ėmėsi pirmą kartą po karinės diktatūros nuvertimo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje. Atsakingu už operaciją buvo paskirtas generolas Walteris Souza Braga, kuris palaikė tvarką per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes 2016 metais.
Oficialiais duomenimis, pastaraisiais metais Rio de Žaneiro valstiją tiesiog užliejo nusikalstamumo banga. Kaip rodo valstijos vyriausybės statistika, nužudymų skaičius ten pernai padidėjo 8 procentais palyginti su 2016 metais ir 26 procentais palyginti su 2015 metais.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.03.16; 03:30
Daugiau teisingumo ir dalyvavimo
Žmonės nori gyventi teisingame pasaulyje. Kai dingsta teisingumas, niekas nebepadarys žmonių gyvenimo laimingo. Visos tradicinės Lietuvos politinės partijos teigia pasisakančios už teisingumą ir tikina, kad pakeitus vieną ar kitą teisėją, paskyrus išmanantį savo darbą, sąžiningą prokurorą jis bus pasiektas. Tuo tarpu mes visi žinome, kad esminė permaina valstybės gyvenime – Nepriklausomybės atkūrimas – įvyko remiantis visos visuomenės siekiu vadovautis teise ir teisingumu. Ši patirtis gali tapti pamatu teisingesnės, o drauge ir laimingesnės visuomenės kūrimui.
Gausūs tyrimai patvirtino, kad piliečiai labiau linkę pasitikėti teisėtvarka, kai jie patys bei jų išrinkti atstovai dalyvauja jos veikloje. Čia matome tą pačią priešpriešą kaip ir tvarkant bendruomenės reikalus. Vis daugiau profesionalų, kurie vis toliau nuo piliečių neišsprendžia problemų. Prisiekusiųjų teismas, piliečių atstovų dalyvavimas rezonansinėse bylose, teisėjų ir policijos vadovų rinkimai bei kiti visuomenės įtraukimo į teisėsaugos veiklą būdai didina pasitikėjimą teisingumu. Belieka šiais būdais pasinaudoti.
Tiesioginis piliečių dalyvavimas valdyme
Nemažiau svarbu, kad ir kiti valstybei svarbūs sprendimai būtų priimami žmonėms dalyvaujant. Gyvenantys laisvoje visuomenėje, yra laimingesni negu gyvenantys autoritarinėse valstybėse. Pastarosiose gali būti aukštas materialinis gyvenimo lygis, bet jos riboja žmogaus laisves ir teisę lemti valstybės ateitį, o todėl niekada neįstengė sukurti ilgalaikės, tvarios gerovės.
Dalyvaujantis valstybės valdyme pilietis pasitiki politinėmis institucijomis ir žino galįs labiau kontroliuoti savo gyvenimą, išgyvena atsakomybės, laisvės, savarankiškų sprendimų jauseną, nelaiko savęs nevaldomų, nesuprantamų išorinių jėgų žaisliuku. Lietuvoje nemenka dalis žmonių patikėjo, kad jie nedaro įtakos priimant politinius sprendimus, paveikiančius jų gyvenimus.
Todėl jų domėjimasis politiniu vyksmu mažėja ir politinis aktyvumas palaipsniui nyksta. Atitinkamai ir jų interesai vis menkiau atstovaujami. Žinoma, tokie nusišalinę/nušalinti nuo politikos piliečiai iš dalies yra patys atsakingi dėl savo pasyvumo, nedalyvavimo rinkimuose. Bet nebūtų teisinga tiesiog juos kaltinti. Svarbu didinti vis dar politiškai pasyvių asmenų ir grupių dalyvavimą, nes jis neatsiejamas nuo geresnio valstybės problemų suvokimo, veiksmingesnio visų interesų gynimo, o tuo pačiu didesnio pasitenkinimo valdymu.
Politinis aktyvumas skatintinas ir todėl, kad jis yra susijęs su bendru pasitenkinimu gyvenimu. Žmogus jaučiantis, kad yra svarbus, kad jo veiksmai turi įtakos visuomenei, yra laimingesnis už tą, kuris nesijaučia kontroliuojąs aplinką, galįs ją paveikti.
Partijos atstovaujančios tradicines ideologijas tarsi ir neprieštarauja aktyvesniam piliečių dalyvavimui valdyme. Bet pažvelgus atidžiau pastebėsime jas aptarnaujančios žiniasklaidos įkyriai brukama valstybės valdymo tapatinimą su „loviu“ ir „purvu“ O kas norės teptis? Pastebėsime nuolatinius galimybių piliečiams pareikšti savo valia ribojimus. Antai, retas politikas pritaria esamam referendumo įstatymui, kuris nepateisinamai apsunkina jo rengimą, bet bandymai keisti referendumo įstatymą, palengvinti jo organizavimo sąlygas atmetami. Atmetamos ir internetinio balsavimo galimybės. Panašių pavyzdžiu netrūksta, o jų esmė – atskirti piliečius nuo valdymo.
Svarbu pažymėti, kad felicitarinė politika skirta visuomenės laimės lygio kėlimui yra visaapimanti. Tradicinės politikos šalininkai paprastai siūlo vieną priemonę ar būdą, kuris neva stebuklingai išspręs visas problemas. Siekiant laimingesnės visuomenės veikimo sprendimų gausą vienija bendras tikslas. Todėl neįmanoma priimti kokio nors vieno sprendimo ir sukurti laimingesnę visuomenę, todėl reikia, kad piliečiai nuolat dalyvautų jos kūrime.
Visuomenės laimės lygio tyrimai parodė, kad šalys, kuriose demokratinės institucijos apima įvairias gyvenimo sritis, yra ir šalys, kuriose pasitenkinimo gyvenimu lygis yra aukščiausias. Demokratijos veiksnys lemia pasitenkinimą nepriklausomai nuo kitų veiksnių (sveikatos, pajamų, amžiaus ir t.t.) ir, anot šveicarų mokslininkų B. S. Frey ir C. Frey Marti, demokratinių institucijų buvimas savo poveikiu piliečių laimei prilygintinas 4500 JAV dolerių pajamų per metus padidėjimui. Todėl įvairūs demokratijos apribojimai, vaizdžiai sakant, tuština mūsų pinigines. O tokių apribojimų Lietuvoje tikrai netrūksta.
Su demokratija sietinas ir valdžios galių paskirstymas. Valdžia gali būti centralizuota ar perduota savivaldos institucijoms. Nors pasauliniai laimės tyrimai rodo, kad valdžios perdavimas iš centrinių į vietines struktūras patikimai didina visuomenės laimingumą. Lietuvoje kol kas vyksta greičiau priešingas procesas.
Laimingesnės Lietuvos viltis
Mes galime būti laimingiausia ir turtingiausia visuomenė Lietuvos istorijoje. Vietoj to mums siūlo svarstyti išgyvenimo galimybę. Mes galime būti modernių valstybių ekonomikos ir visuomeninių santykių pokyčių lyderiais, nes esame mažiau varžomi tradicijų, nes esame nepatenkinti savo gyvenimu ir norime permainų. Vietoj to mums siūlo užkampio, nuolankiai vykdančio galingųjų nurodymus vietą.
Mums siūlo ir toliau eiti tradicinės rinkos ekonomikos keliu ir nepastebėti idėjos, kad turto gausėjimą turi papildyti laimingesnių žmonių skaičiaus augimas. Gal metas perimti ir ją?
Turtingos korporacijos, jas aptarnaujanti žiniasklaida stabdė ir stabdys naujų sprendimų pasirinkimą, tačiau vis sunkiau nepastebėti nuolat pasikartojančių ekonomikos krizių, nemažėjančio nusikalstamumo, grėsmės tautos išlikimui – demografinės situacijos blogėjimo. Bandymai spręsti šias ir panašias problemas siekiant tik didesnio ekonomikos augimo ir vartojimo nėra sėkmingi ir vargu ar tokie bus, nes ir turtingiausiose pasaulio šalyse netrūksta skurstančiųjų bei visuomenės atstumtųjų. Ir niekas nedrįsta klausti, kiek dar turi išaugti BVP, kad jų neliktų, nes atsakymas aiškus – ir 10, ir 100 proc. padidėjimas problemų neišspręstų.
Laimės ekonomika ir ją įgyvendinanti felicitarinė politika vadovaujasi kita nuostata – laimingesni uždirba daugiau. Todėl ji kuria ne tik turtą, bet ir tikrą gerovę, siūlo išeitis ten, kur atgyvenusių ideologijų atstovai mato akligatvį. Felicitarinis pasirinkimas tai kelio į laimingą ir klestinčią Lietuvą pasirinkimas.
(Pabaiga)
2016.09.24; 06:59
Žmogaus teisių komitetas posėdyje svarstė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą Nr. XIP-4214 (toliau – Projektas).
Pasak rengėjų, Projektu siekta patobulinti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, užtikrinant efektyvią žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiklos kontrolę, taip pat sukurti sąlygas efektyvesnei kovai su nusikalstamumu.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad demokratinėse valstybėse operatyvinės veiklos terminas paprastai nevartojamas arba jam suteikiama kita reikšmė, Projekte jis keičiamas į kriminalinės žvalgybos terminą. Nors Projekto nuostatomis siekta užtikrinti didesnę žmogaus teisių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą, komitetas atkreipė dėmesį, kad projekto nuostatoms trūksta aiškumo, todėl kyla abejonių dėl prigimtinių žmogaus teisių apsaugos, ypač žmogaus teisės į privatų gyvenimą.