Nusivylimas

Aktualijos

Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto

Po vadinamojo „čekiukų“ skandalo maždaug pusė gyventojų nurodo, kad jų pasitikėjimas savivalda sumenko, skelbiama LRT užsakymu atliktoje „Baltijos tyrimų“ apklausoje.
 
Tyrimo duomenimis, klausiami, kaip pavasarį kilęs skandalas paveikė jų pasitikėjimą savivalda, 47 proc. respondentų nurodė, kad požiūris į vietos valdžią pasikeitė neigiamai. Taip dažniausiai pasisakė vyresni nei 50 metų gyventojai, miestiečiai. Be to, daugiau savivalda tvirtino nusivylę moterys nei vyrai.
 
Beveik trečdalis – 32 proc. apklausos dalyvių – teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų nuomonei įtakos nepadarė – kiek pasitikėjo ar nepasitikėjo anksčiau, tiek pat pasitiki ar nepasitiki ir dabar.
 
Tuo metu 3 proc. respondentų tvirtino, kad pasitikėjimas savivalda išaugo. Tyrimo duomenimis, po „čekiukų“ skandalo dažniau augo 18-29 m. jaunimo pasitikėjimas vietos savivalda.
 
Visgi, dešimtadalis apklausos dalyvių nurodė, kad apie skandalą išvis nieko negirdėjo, o maždaug 8,5 proc. į tyrimo klausimą neatsakė.
 
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1016 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.
 
Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
 
Pavasarį kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau yra pradėjusi 12 ikiteisminių tyrimų dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono, Šiaulių miesto, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus rajono savivaldybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.09.25; 08:25
Gordijo mazgas

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Volodymyras Zelenskis tapo didžiausiu 2020 metų nusivylimu 42 proc. ukrainiečių. Tai rodo trečiadienį paskelbti Razumkovo centro surengtos apklausos duomenys.
 
To paties tyrimo duomenimis, 20 proc. apklaustųjų laiko Ukrainos prezidentą metų politiku, bet šis rodiklis kur kas kuklesnis negu praėjusių metų pabaigoje, kai metų politiku jį pavadino 46 proc. respondentų.
 
Buvusį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką metų nusivylimu laiko 10 proc. ukrainiečių.
 
5 proc. tyrimo dalyvių pareiškė esą nusivylę visais politikais.
 
Apklausa buvo surengta gruodžio 4-9 dienomis. Joje dalyvavo 2 018 Ukrainos gyventojų nuo 18 metų amžiaus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.16; 16:06
Trumposios naujienos

„Žmogaus studijų centro“ devynerius metus vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad Lietuva toliau pralaimi kovą dėl savo teigiamo įvaizdžio piliečių sąmonėje, kaip šalis, su kuria siejamos geresnio gyvenimo viltys, teigia „Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.

2016 metų rudenį „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad labiausiai nerimą kelia jaunų žmonių nuostatos.

Tai ypač ryšku pačių jauniausių, 15 – 19 metų, respondentų grupėje, kurioje net 90,4 proc. jaunuolių į klausimą „Jei turėtumėte galimybę išvykti dirbti pagal specialybę ir gyventi išsivysčiusioje šalyje (pavyzdžiui, Vakarų Europoje, JAV), tai Jūs …“  atsako „Tikrai išvažiuočiau” arba „Tikriausiai išvažiuočiau“.

Šioje amžiaus grupėje ketinančių išvažiuoti asmenų beveik du kartus daugiau, nei vidutiniškai visose amžiaus grupėse (51,8 proc). Turėdami milžinišką emigracijos srautą, atrodo, nedarome nieko, kad šalis būtų patrauklesnė ateinančiai kartai, taip iš esmės laidojame Lietuvos ateitį, mano G. Chomentauskas.

Lietuviai panašiai kaip ir pernai vertino ekonominės situacijos pokytį per metus – net 47,4 proc.  teigė, kad ji nepasikeitė, 41 proc.  – kad pablogėjo, 11,7 proc. – kad pagerėjo.

Tyrimas rodo, kad toliau mažėja besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiais. Nuo 2008 iki 2016  jų sumažėjo nuo 82,9 proc. iki 69,4 proc..

Besijaučiančių reikalingais visuomenei per šį laiką irgi sumažėjo nuo 62,7 proc. iki 42,7 proc.

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė pažymi, kad šio tyrimo rezultatai liudija apie prastą socialinę Lietuvos gyventojų savijautą: 42,6 proc. gyventojų mano, kad niekam iš kaimynų ar bendruomenės narių nerūpi, kaip jie gyvena, 27,7 proc. tiki, kad esant reikalui, jiems padės valdžia, 19,2  proc. jaučia, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui, o 45,9 proc. dažnai jaučiasi bejėgiai, spręsdami savo problemas. Tokia „nereiklingo žmogaus“ savijauta ir supratimas, kad tai, „kas vyks su manimi ateityje, daugiausiai priklauso nuo manęs“  (79,1 proc.), yra vienas svarbesnių emigracines nuotaikas skatinančių veiksnių.

Žmogaus studijų centro atliekamame tyrime svarbiausi yra integratyvūs emocinės būsenos ir socialinių santykių rodikliai. Deja, anomijos (susvetimėjimo) rodiklis ir beviltiškumo rodiklis lyginant su 2015 metais vėl pablogėjo, tiesa, suicidinės ideacijos (ketinimo nusižudyti) indeksas labai nežymiai pagerėjo. Taigi, džiuginančių rodiklių, rodančių, kad 2017 metais reikšmingai sumažės savižudžių ir emigruojančių,nėra.

Beje, 2016 metus lietuviai jautėsi panašiai laimingi kaip pernai. Gana laimingais ir labai laimingais save įvardino 65 proc. gyventojų. Šis rodiklis išlieka gana stabilus nuo 2011 metų, išskyrus 2013 metus, kai jis buvo pasiekęs net 72 proc.

Informacijos šaltinis – propatria.lt portalas.

2017.02.07; 06:57