Kabulas, sausio 15 d. (dpa-ELTA). Kabulo policija sekmadienį pranešė, kad savo namuose rasta nužudyta buvusi Afganistano parlamento narė, nušautas ir jos asmens sargybinis.
32-ejų Mursal Nabizada atstovavo Kabului ankstesnės kadencijos parlamente, prieš Talibanui perimant valdžią. Užpuolimo metu liko gyvas jos brolis.
Pastebėta, kad 2021 m. rugpjūtį į valdžią grįžus Talibanui, Afganistane padaugėjo jaunų moterų nužudymų neišaiškintomis aplinkybėmis. Tačiau tai pirmas kartas, kai taikiniu tapo buvusi politikė.
Pasak policijos atstovo spaudai Khalido Zadrano, naktį į sekmadienį įvykdytų žmogžudysčių motyvai neaiškūs.
Talibano judėjimui perėmus valdžią, daugelis Afganistano politikų, įskaitant įstatymų leidėjas moteris, ieškojo prieglobsčio už Afganistano ribų, bet M. Nabizada pasiliko šalyje.
Maždaug prieš keturis mėnesius ji dalyvavo vietinės televizijos laidoje, bet veidą buvo uždengusi kauke. Tuomet ji atskleidė, kad dirba nevyriausybinėje organizacijoje, ir kalbėjo apie Talibano politiką, ribojančią moterų teisę į mokslą ir darbą.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Šiais metais 30-yje pasaulio šalių nužudyti mažiausiai 88 žurnalistai. Tai penktadienį Ženevoje pranešė Šveicarijos nevyriausybinė organizacija „Press Emblem Campaign“ (PEC).
Praėjusią savaitę PEC paskelbtame metiniame pranešime buvo užfiksuotos 83 žiniasklaidos darbuotojų žūtys. Dabar ji šį skaičių patikslino.
„Iš viso nuo sausio mėnesio 30-yje valstybių buvo nužudyti 88 žurnalistai, – pažymėjo organizacija. – Pirmauja Indija, kur užfiksuota 14 nužudymų. Po jos eina Meksika, kur buvo nužudyta 12 žurnalistų“.
Pasak PEC, tarp pavojingiausių žiniasklaidai šalių – Pakistanas (8 nužudytieji), Afganistanas (6), Irakas (5), Sirija (4), Filipinai (4) ir Hondūras (4). Po tris žurnalistų žūties atvejus užfiksuota Venesueloje ir Nigerijoje, po du – Brazilijoje, Gvatemaloje, Liberijoje ir Somalyje.
PEC duomenimis, pernai pasaulyje buvo nužudyti 75 žurnalistai, o per 10 metų – 1 185.
Be to, nuo 2020 metų kovo daugiau kaip 535 žiniasklaidos darbuotojai mirė, užsikrėtę koronavirusu, iš jų 93 – Peru, 53 – Indijoje, 49 – Brazilijoje, 41 – Ekvadore, 40 – Bangladeše, 39 – Meksikoje, 28 – Jungtinėse Valstijose, 16 – Turkijoje, 13 – Pakistane, 12 – Didžiojoje Britanijoje.
G. Floydo artimieji. EPA-ELTA nuotr.
George’o Floydo brolis trečiadienį paragino Jungtines Tautas (JT) suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų JAV policininkų vykdomus afroamerikiečių nužudymus.
„Aš esu savo brolio sargas“, – teigė Philonise’as Floydas, kurio brolis buvo nužudytas gegužės 25 d. Mineapolyje policijos pareigūnui užspaudus jam kaklą.
„Aš galėjau būti jo vietoje“, – P. Floydas sakė debatų dėl rasizmo ir brutalaus policijos elgesio, kuriuos surengė JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje, metu.
„Prašau man padėti, – kreipėsi jis. – Viliuosi, kad apsvarstysite galimybę suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirs juodaodžių nužudymus Amerikoje, kuriuos vykdo policija, taip pat smurtą prieš taikius protestuotojus.“
Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius penktadienio rytą Žinių radijo laidoje „Opozicija“ sakė, kad jam vis labiau atrodo, jog Lietuvos valdžia, vis pratęsianti karantiną, dabar jau naudojasi pasitaikiusia proga ir ruošiasi artėjantiems Seimo rinkimams.
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovo teigimu, didžiausios grėsmės akivaizdoje buvo gana aišku, kodėl tai yra daroma. Pagyręs dabartinę valdžią, kad ji įvedė karantiną, jis pastebėjo, kad dabar kyla vis daugiau klausimų. „Karantinas yra karantinas, reikia labai aiškiai suprasti, koks yra karantino tikslas. Jo tikslas visoje Europoje ir Lietuvoje – neleisti pandemijos pikui užaugti iki to, kad ligoninės būtų perkrautos, kad nebūtų to, kas buvo Italijoje ar Ispanijoje… Bet dabar aš matau sveikatos apsaugos ministro psichologinį pomėgį toliau reguliuoti ir tie reguliavimai prasilenkiantys su sveiku protu“, – tikino jis.
Panašu, kad europarlamentaras Andrius Kubilius teisus.
Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908. O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų. Vargu ar 2020 m. mirusių statistika labai skirtųsi nuo 2018 metų.
Gaila, nepateikia savo statistikos psichiatrinės ligoninės (bent aš nepastebėjau).
Apie ekonomikos susitraukimo pasėkmes, visų pirma – bedarbystę, aš net nekalbu.
Tai ar ne geriau nors pabandyti atleisti vadžias ir leisti žmonėms dirbti įprastus darbus? Jau žinodami pavojus, jie patys stengsis minimizuoti kontaktus, reikalui esant nesiliaus ir antveidžius nešioti, o apie muilą ir rankas aš net nekalbu. Apie 250 tūkst. nedirbančių pensininkų ir invalidų galėtų vadovautis dabartinėmis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, iš kurių pagrindinė – daugiau sėdėti namuose (ką padarysi) ir maksimaliai saugoti save ir aplinkinius nuo saves.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Tiesa, reikia pagalvoti apie Seimo narius pensininkus, kurių atžvilgiu, deja, koronavirusui 62 Konstitucijos straipsnis “Seimo nario asmuo yra neliečiamas…” negalioja. Gal būt, jiems reikėtų Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtinti galimybę karantino metu dalyvauti Seimo veikloje nuotoliniu būdu?
Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, pats skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas kitokios, ypatingos, užuojautos? Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko, yra tokia pati tragedija mirusiojo (tarkime, nuo vėžio, ar nuo gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), ar žuvusio, ar nužudyto, – artimiesiems ir draugams.
Paryžiuje ir Romoje – demonstracijos dėl smurto prieš moteris. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Prancūzijoje ir Italijoje išėjo į gatves, protestuodami dėl smurto prieš moteris ir diskriminaciją.
Protestai vyko Paryžiuje ir dar 30-yje Prancūzijos miestų, taip pat Romoje.
Vien tik Paryžiuje, žiniasklaidos duomenimis, į demonstraciją, kurios moto buvo „#noustoutes“ („mes visi“), susirinko 49 000 žmonių. Visoje šalyje vyko 30 mitingų. Jų dalyviai, be kita ko, norėjo atkreipti dėmesį į didelį vadinamųjų femicidų – moterų žudymo dėl jų lyties – skaičių.
Rengėjų duomenimis, protestuoti į gatves Paryžiuje išėjo 100 000 demonstrantų. Tai buvo „didžiausios Prancūzijos istorijoje eitynės“ prieš seksistinį ir seksualinį smurtą, sakė viena organizatorių Caroline De Haas. Žmones į protestus sukvietė 70 organizacijų, partijų ir profsąjungų.
Organizatoriai prieš tai feisbuke reikalavo griežtesnių valstybės veiksmų už nusikaltimus prieš moteris. „Šiomis eitynėmis mes priversime institucijas imtis deramų priemonių“, – buvo teigiama socialiniame tinkle.
Agentūros AFP skaičiavimu, šiais metais Prancūzijoje būta mažiausiai 116 femicidų, per visus praėjusius metus – 121.
Ir Italijoje šeštadienį vyko protestai prieš smurtą prieš moteris. Didelė demonstracija, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, daugiausiai – moterų, vyko Romoje. Čia kasmet rengiama akcija, skirta kovoti prieš smurtą prieš moteris ir jų diskriminaciją. Tūkstančiai žmonių susirinko centrinėje Piazza della Repubblica aikštėje, jie laikė rankose plakatus, kuriuose buvo reikalaujama saugumo moterims.
Naujausiais duomenimis, nuo metų pradžios Italijoje nužudytos 94 moterys, dauguma jų žuvo nuo sutuoktinių ar partnerių rankos. 2018-aisiais nužudytų moterų buvo 142.
Liūdnai pagarsėjusios Vokietijos neonacistų grupuotės „Nacionalsocialistų pogrindis“ (NSU) narė Beatė Zschaepė pripažinta kalta dėl 10 nužudymų ir nuteista kalėti iki gyvos galvos.
Kaip pranešė televizijos kanalas „Welt“, atitinkamą nuosprendį trečiadienį paskelbė Aukščiausiasis žemės teismas Miunchene.
Teisėjai konstatavo, kad B. Zschaepės nusikaltimai yra ypač sunkūs, ir patenkino federalinės prokuratūros reikalavimą skirti jai įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Dar keturi NSU bendrininkai nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Nuosprendis padeda tašką daugiau kaip penkerius metus trukusiame neonacistų teismo procese. Bet neatmetama, kad B. Zschaepės advokatai jį apskųs. Tokiu atveju nuosprendį nagrinės Vokietijos Aukščiausiasis teismas.
Grupuotė „Nacionalsocialistų pogrindis“ buvo įkurta 1998 metais, jos branduolį sudarė Beatė Zschaepė, Uwė Mundlosas ir Uwė Boehnhardtas. Manoma, kad nuo 2000 iki 2007 metų jie Vokietijos teritorijoje nužudė aštuonis turkus ir vieną graiką, taip pat policininkę, tačiau taip ir nepakliuvo į pareigūnų akiratį. 2011 metais teisėsaugos institucijos tik atsitiktinai aptiko grupuotės pėdsakus. U. Mundlosas ir U. Boehnhardtas nusišovė, o B. Zschaepė prisistatė į policiją, prieš tai pamėginusi paslėpti svarbius įkalčius.
