Pinigų kalba – globali, universali. Ją moka žurnalistas ir taksistas, eskimas ir aborigenas, mažas ir senas. Tiesą sakant, ją suvokia bet kas, turintis bent riešuto dydžio smegenis. Net žiurkės.
Septyniasdešimtųjų pradžioje viename Teksaso koledžų šešios laboratorinės žiurkės Raymondui Battalio ir Johnui Kageliui įrodė, kad geba veikti pagal išskaičiavimą. Eksperimentinėse dėžėse įkurdintos žiurkės išmoko spaudinėti dvi „gėrimų automato” svirtis ir prisikliukinti vieno iš dviejų: gardaus šaknų alaus arba aitraus toniko. Aišku, alus buvo paklausesnis.
