ombudsmenas

Gordijo mazgas

Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Vengrai faktiškai laiko nelaisvėje Rusijos jiems perduotus Ukrainos karius. Apie tai Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas pareiškė nacionalinio teletilto eteryje.
 
„Faktiškai jie yra izoliuoti, jų bendravimo ratas ribotas, mobilieji telefonai konfiskuoti. Žinome, kad kai kuriuos iš jų aplankė giminaičiai. Vėlgi, mes nežinome, kaip vyko bendravimas ir kiek jis truko – jokių detalių“, – pažymėjo ombudsmenas.
 
Atsakydamas į klausimą, ką Ukraina daro, kad šie kariai grįžtų namo, D. Lubinecas sakė, kad šiuo klausimu pirmiausia dirba Ukrainos diplomatai.
 
„Mes iš tikrųjų bandome užmegzti kontaktą su aštuoniais buvusiais karo belaisviais, Ukrainos piliečiais. Žinome, kur jie yra, tačiau nesuprantame Vengrijos pozicijos, kodėl iki šiol mūsų diplomatams nebuvo leista jų aplankyti. Ir nežinome, kodėl šie Ukrainos piliečiai, būdami Vengrijos teritorijoje, yra išties tokioje pačioje padėtyje kaip karo belaisviai“, – sakė jis.
 
Pasak jo, Vengrija pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę, nes neįmanoma tiesiog išvežti karo belaisvių iš Rusijos teritorijos.
 
„Net jei buvo kokių nors humanitarinių priežasčių, pirmiausia jie turėjo informuoti Ukrainą. Antra, jie turėjo informuoti Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą. Šį rytą turėjau susitikimą su TRKK misijos Ukrainoje vadovu ir atskirai paklausiau: ar iš Vengrijos ar Rusijos buvo gauta kokia nors informacija apie 11 ukrainiečių karo belaisvių perkėlimą į Vengrijos teritoriją? Buvo atsakyta, kad apie tai sužinota tik iš žiniasklaidos“, – pažymėjo ombudsmenas.
 
Atskirai jis paaiškino, kad šie asmenys laikomi karo belaisviais teritorijoje, kurią kontroliuoja viena iš tarptautinio karinio konflikto šalių, t. y. Rusijos Federacija.
 
„Kai tik Rusijos Federacija juos perkėlė į Vengrijos teritoriją, net ir pažeisdama tarptautinę humanitarinę teisę, jie automatiškai teisiškai nebelaikomi karo belaisviais“, – sakė D. Lubinecas.
 
Ombudsmenas pareiškė, kad Ukrainos kariai nebeturi teisinio karo belaisvių statuso, tačiau faktiškai Vengrija juos tokiais laiko: „Tuomet nesuprantu, kodėl jiems taikomi apribojimai. Jie yra laisvi piliečiai. Jie nėra padarę jokių nusikalstamų veikų. Nežinome, kodėl Vengrija neleidžia Ukrainos diplomatams jų aplankyti“.
 
Kaip pranešama, birželio 9 dieną Ukrainos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vengrijos reikalų patikėtinį Ukrainoje ir įteikė jam prašymą pateikti išsamią informaciją apie Rusijos perduotus ukrainiečių karo belaisvius bei nedelsiant užtikrinti šiems piliečiams konsulinę prieigą.
Taip pat buvo pranešta, kad Ukrainos vyriausybė nebuvo informuota apie atitinkamas Vengrijos ir Rusijos derybas. Apie tai, kad Rusija Budapeštui perdavė 11 vengrų kilmės ukrainiečių, Ukrainos pusė sužinojo iš Vengrijos ministro pirmininko pavaduotojo Zsolto Semjeno viešų pareiškimų Vengrijos žiniasklaidai.
 
Šiuo metu, padedant Ukrainos ambasadai Vengrijoje, trys Ukrainos piliečiai iš Rusijos perduotų karo belaisvių grįžo į Ukrainą.
 
Živilė Aleškaitienė (UKRINFORM)
 
2023.06.23; 07:00
Aktualijos

Seimas atmetė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Arvydo Anušausko pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įsteigti naują nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūros instituciją – Žvalgybos kontrolierių.
 
Už įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 9, susilaikė 43 parlamentarai. 50 balsų projektas buvo atmestas.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad ombudsmeno institutas yra reikalingas ir dėl to politikai sutaria. Tačiau D. Gaižauskas mano, kad nereikėtų dubliuoti darbo, nes šiuo metu Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, jo duomenimis, jau baigia rengti žvalgybos ombudsmeno įsteigimą reglamentuojantį įstatymo projektą.
 
„Tikiuosi, kad šioje kadencijoje jį priimsime“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Žvalgybos įstatymo pataisas parengę konservatoriai Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas siūlė nustatyti Žvalgybos kontrolieriaus veiklos pagrindus ir įgaliojimus, Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarką bei socialines garantijas.
 
„Tokia pareigybė neleistų politizuoti kai kurių žvalgybos veiksmų. Žvalgybos kontrolierius turėtų teisę gauti reikalingą informaciją, paaiškinimus, dokumentus, susipažinti su valstybės paslaptį sudarančiais dokumentais“, – iš Seimo tribūnos sakė A. Anušauskas.
 
Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas numato, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos institucijos veiklą. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Žvalgybos institucijų vyriausybinę kontrolę atlieka Vyriausybė pagal Konstituciją ir įstatymų nustatytą kompetenciją.
 
Taip pat nustatyta, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Seimo kontrolieriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 16:57
Aktualijos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad palaikytų dabartinio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai šios įstaigos direktoriaus kadencijai.
 
„Aš nematau priežasčių, dėl ko dabartinis direktorius neturėtų eiti pareigų toliau – kitą kadenciją“, – antradienį prieš pirmąjį Seimo sesijos posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
 
Paklausus, ar reikėtų pradėti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Vytauto Bako pateiktos informacijos, esą žvalgyba galimai rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką, TS-LKD pirmininkas atsakė tokią idėją vertinąs skeptiškai.
 
G. Landsbergio teigimu, šio klausimo galėtų imtis naujai įsteigta institucija – ombudsmenas.
 
„Man apskritai tokie tyrimai prieš rinkimus ir su šia valdančiąja dauguma… Jeigu tyrimui vadovautų nedidelį pasitikėjimą Seime turinti Agnė Širinskienė, tai didesnio saugumo, stabilumo ir aiškumo nesukurtų. Turėjau pasiūlymą, buvau jį teikęs Seimui ir šiandien toliau teikiame iš naujo, kad būtų įsteigta ombudsmeno pareigybė valstybėje, ir net ir šį klausimą galėtų tirti būtent (…) ombudsmenas, jeigu Seimas palaikytų tokį sprendimą“, – pridūrė konservatorių lyderis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.10; 12:53
Aktualijos

Premjeras Saulius Skvernelis įvertino Prezidentūros siūlomas Žvalgybos įstatymo pataisas. Pasak Vyriausybės vadovo, žvalgybos tarnyboms suteikus daugiau galių, turi būti garantuota ir efektyvi jų kontrolė.
 
„Jeigu suteikiame pakankamai daug galių, turi būti ir pakankamai efektyvi kontrolė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
 
Kartu S. Skvernelis pabrėžė nemanantis, kad diskusijas visuomenėje sukėlusios Žvalgybos įstatymo pataisos, ypač pasiūlymas dėl prevencinio pokalbio, kėsinasi į žmogaus teises bei laisves.
 
„Nemanau, kad tai turėtų būti intervencija į žmogaus teises. Prevencinis pokalbis kartais yra gerokai svarbesnis negu tai, kada tenka reaguoti jau į pasekmes, kada prasideda ikiteisminiai tyrimai“, – teigė premjeras, pridurdamas, kad stiprinant žvalgybos struktūras reikėtų pagalvoti ir apie jų kontrolės mechanizmus.
 
„Aš tikrai nematau grėsmės ir baimės, nors kiekvienu atveju, kai mes (valstybės struktūroms. – ELTA) suteikiame papildomą įrankį – tai tas klausimas kyla, ar mes sugebėsime vykdyti šių žinybų politinę kontrolę. Todėl diskusijos dėl ombudsmeno, kurios vyksta Seime, yra tikrai vertos dėmesio“, – apibendrino premjeras.   
 
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
 
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
 
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.
 
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 16:22