Omskas

SkaitomiausiosŽvalgyba

Aleksejus Navalnas. Slaptai.lt fotografija

Saulius Kizelavičius

Jeigu tai, ką paskutiniąjame videointerviu papasakojo Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas, yra tiesa, tai Rusijos slaptųjų tarnybų vadovams derėtų nusišauti. Įskaitant FSB vadovą Sergejų Naryškiną ir karinį chemiką Konstantiną Kudriavcevą iš FSB. Iš gėdos, pykčio ar apmaudo pritiktų nusišauti ir pačiam Kremlaus bosui – Vladimirui Putinui.

Kas gi nutiko gruodžio 20-ąją čekisto dieną iškilmingai švenčiančioms Rusijos slaptosioms tarnyboms, kad jos net ketverius metus atidžiai sekė A.Navalną, ieškodamos patogiausios progos opozicionierių nunuodyti chemine medžiaga „Novičiok“, o šis – vis dar gyvas? Bandymų A.Navalną pasiųsti Anapilin per pastaruosius ketverius metus būta net keletą. Vienas iš paskutiniųjų – kai jis skrido iš Tomsko į Maskvą rugpjūčio 20-ąją ir pasijuto lėktuve taip blogai, kad orlaivį piltotavę lakūnai buvo priversti skubiai nusileisti Omske.  

Kad A.Navalnas vis išsikapanoja iš pavojingiausių situacijų, – tik viena medalio pusė. Labai svarbu, kad A.Navalnas sugebėjo išsiaiškinti, kas iš Rusijos slaptųjų tarnybų ištisus ketverius metus jį ruošėsi nutildyti visiems laikams. Opozicionierius įvardino aštuonetą vyrų iš Rusijos slaptųjų tarnybų. Youtube.com kanale viešai paskelbė ne tik tų aštuonerių nuotraukas bei pavardes. Šių metų gruodžio 21-ąją jis sugebėjo apsimesti Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo komandos nariu ir paskambinti FSB darbuotojui Konstantinui Kudriavcevui. Paskambinęs paprašė pokementuoti, kodėl A.Navalnas – gyvas.

O tas naivuolis ėmė ir atvirai papasakojo, kad opozicionieriaus nunuodijimo operacija buvo parengta itin kruopčiai ir išmintingai. Tik štai lakūnai sugebėjo labai greitai nutupdyti lėktuvą Omske, o greitosios pagalbos medikai Omske – skubiai suleisti aukai reikalingų antinuodų. Štai kodėl A.Navalnas likęs gyvas. Dar atviravo, kaip skubiai atskridęs į Omską naikino ant A.Navalno drabužių galėjusius užsilikti „Novičiok“ pėdsakus. Pasirodo, šia nuodinga chemine medžiaga buvo padengta vidinė A.Navalno trumpikių pusė. FSB darbuotojas neįsivaizduoja, kaip vis tik Vokietijos, Prancūzijos ir Švedijos ekspertai aptiko „Novičioko“ pėdsakų net ir po kelerių parų.

Šiandien FSB tvirtina, kad tas A.Navalno telefoninis pokalbis su apgaulės neįtariančiu K.Kudriavcvu – klastotė.  FSB įrodinėja, kad K.Kudriavcevo tardymas A.Navalnui apsimetus Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotoju neapsaugotu nuo pasiklausymo telefoniniu ryšiu – Amerikos slaptųjų tarnybų provokacija. FSB dabar jau net neneigia, kad jos agentai stebėję A.Navalną. Bet stebėję tik kaip asmenį, kuris kontaktuoja su užsienio slaptosiomis tarnybomis. Tik nepaaiškino, kodėl tie aštuonetas smogikų, paskutiniuosius ketverius metus A.Navalną lydėjusių visose jo kelionėse, būtent karo medikai ir chemikai. Pats V.Putinas, duodamas interviu, šaipėsi, esą jei Rusijos slaptosios tarnybos būtų norėjusios A.Navalną nunuodyti, taip ir būtų padariusios. Jei jis gyvas – suprask, nenuodijo.

Tačiau jei K.Kudriavcevas, su kuriuo apsimetęs A.Navalnas šnekučiavosi apie pusvalandį, tikras personažas, o kol kas preteksto abejoti A.Navalnu nėra, tai akivaizdžiai paneigia V.Putino versiją. Nuodijo A.Navalną, oi kaip nuodijo, tik nenusišypsojo laimė. Nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Koją pakišę greitai susiorientavę lakūnai ir greitosios pagalbos medikai Omske.

Tad Rusijos FSB ne tik kad neįvykdė užduoties, bet dar ir išplepėjo daug paslapčių: kad tikrai norėjo nunuodyti ir kaip nuodijo.

Nėra lengva patikėti, kad opozicionieriui A.Navalnui drauge su kai kuriomis nevyriausybinėmis organizacijomis taip lengvai pavyko demaskuoti nuodytojų žygius. Bet kol kas žurnalistiniai tyrimai, kurių ėmėsi A.Navalnas, – labai įtikinami.

Matyt, Rusijos slaptosios tarnybos, kurioms vadovauja pats V.Putinas, taip smarkiai degradavusios, kad toliau – nebėra kur.

2020.12.22; 11:00

Žurnalisto užrašai

Edwino Ericho Dwingerio (1898–1981) autobiografinė knyga „Tarp baltųjų ir raudonųjų”

Vokiečių rašytojo Edwino Ericho Dwingerio (1898–1981) autobiografinę knygą „Tarp baltųjų ir raudonųjų. Rusijos tragedija 1919–1920 metais“ būtina perskaityti mažiausiai dėl trijų priežasčių: dėl temų, kurių aktualumas neišnyko ir po šimto metų, dėl lyg poema skambančios autoriaus kalbos ir dėl aukščiausio kalibro vertimo.

Tai jauno vokiečių karo belaisvio išgyvenimai, patirti Rusijos pilietinio karo metais. To karo, kuriame žūtbūtinai susigrūmė dvi pagrindinės jėgos – valdžią šalyje užgrobę bolševikai, raudonieji, ir prieš juos sukilę baltieji –kruvinu režimu pasipiktinusi visuomenės dalis, nepatenkinti buvę cariniai karininkai bei jų šalininkai.

1915 m. į vokiečių kariuomenę savanoriu nuėjęs tarnauti jaunasis E. E. Dwingeris, vokiečių karininko ir rusės sūnus, tolimajame Sibire atsiduria kaip Pirmojo pasaulinio karo belaisvis. Po kelerių metų, praleistų tolimajame Sibire įkurtose belaisvių stovyklose, jam pavyksta pabėgti ir nusigauti iki Čitos.

Štai nuo šios vietos ir prasideda knygos veiksmas. Autorius trokšta kuo greičiau grįžti namo į Vokietiją, bet pasiekęs Omską dėl kažkokio trūkstamo patikros spaudo vėl atsiduria už grotų. Jo likimas aiškus – laukia sušaudymas. Mirties dieną gauna pasiūlymą: už išgelbėtą galvą ne kaip karo belaisvis, o kaip karininkas turi prisidėti prie baltųjų ir kovoti su vis labiau įsigalinčiais raudonaisiais. Jaunasis E. E. Dwingerisne savo valia vėl įsukamas į dramatiškų įvykių verpetą, o prieš jo akis stoja krauju persunkta, skurdo, bado ir abipusės neapykantos kamuojama Rusija.

Nors propaganda skelbia, kad baltieji su admirolu Kolčiaku priešakyje tuoj tuoj užims visą didžiąją Rusiją, tikrovė visai kitokia –sėdami mirtį baltieji bėga iš vieno miesto į kitą, jų vadų veiksmai menkai koordinuojami, o žadėta pagalba iš užsienio niekur neskuba. Viltys sulaukti pastiprinimo, arklių, ginklų, maisto pamažu bliūkšta. O į duris jau beldžiasi žiema. Sibiro žiema.

Baltas dangus vis labiau raudonėja – baltieji stumiami vis gilyn į Sibirą. O kartu su jais iš kiekvieno didesnio miesto bėga ir dešimtys tūkstančių raudonųjų bijančių civilių. Traukiasi ir E. E. Dwingeris, pakeliui susiradęs ir į savo dalinį paėmęs buvusius bendražygius vokiečių karo belaisvius, su kuriais ne taip seniai kalėjo. Baltieji vadai, karininkai raiti, karo belaisviai – pėsti nuo Omsko artėjo prie Baikalo, už kurio – autoriui pažįstama Čita.

Kasdien įveikdamas po maždaug 25 kilometrus, jis regi karo niokojamą šalį, tos pačios tautos žmonių skerdynes, stirtas lavonų, jaučia nuolatinį badą, smegenis stingdantį šaltį, bando suvokti vykstančios tragedijos mastą, bet kartu nepraranda žmogiškumo ir vilties. Nors su kiekvienu žingsniu, nuklampotu per Sibiro speigynus, jis tolsta nuo didžiausios savo vilties – namų. Bet stengiasi viską, kas įmanoma, įsiminti ir užrašyti, mėgina atrasti šios daugiau nei šešių tūkstančių kilometrų kelionės (pėsčiomis arba ant arklio) prasmę. Ir atranda: jie visi šias žvėriškas kančias patiria tam, kad nieko panašaus žmonijos istorijoje daugiau nebepasikartotų.

Kai iš nuovargio, šalčio, alkio vos pastovėdamas ant kojų mėgini įveikti ne bet ką, o atšiaurią Sibiro žiemą – kas tu esi? Vokietis, rusas, karininkas, belaisvis ar visų pirma žmogus? O ką bendra turi viso pasaulio karo belaisviai? Ogi jiems kaip niekam kitam tenka pažinti žmogaus didybę ir menkumą, jie labiau nei bet kas kitas išmoksta didžiuotis savo žmogiškumu ir gėdytis dėl jo. Kaip niekas kitas jie patiria, kaip žmonės gali sugyvulėti ir kokių kone dieviškų žygdarbių atlikti.

1930 m. pirmą kartą pasirodęs E. E. Dwingerio romanas „Tarp baltųjų ir raudonųjų“ – vienas sėkmingiausių XX a. vokiečių literatūros kūrinių, už kurį autorių ketinta nominuoti Nobelio literatūros premijai. Autoriui pavyko įgyvendinti du didžiuosius tikslus – vėl pabėgti iš stovyklos ir kirtus Lietuvos sieną pargrįžti namo į Rytprūsius bei savo knygoje papasakoti, ką daro sugyvulėję žmonės.

Deja, nuo baisybių tai neapsaugojo – be didžiausios XX amžiaus katastrofos Antrojo pasaulinio karo, karų ir karinių konfliktų pasaulyje iki šiol kyla nuolatos.  

2020.11.13; 03:49

Trumposios naujienos

Berlyno ligoninėje pradėta išsami A. Navalno medicininė apžiūra. EPA-ELTA nuotr.

Berlyno „Charite“ ligoninės gydytojai pradėjo išsamius į komą panirusio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno diagnostinius tyrimus.
 
„Baigę tyrimus ir pasikonsultavę su šeima gydytojai pakomentuos ligą ir tolesnius gydymo žingsnius. Tyrimai šiek tiek užtruks“, – sakoma ligoninės pranešime.
 
Vokietijos Vyriausybė savo ruožtu „viliasi, kad gydymas „Charite“ ligoninėje pagerins jo būklę ir leis visiškai atsigauti“ teigė Vyriausybės atstovas.
 
44-erių teisininkui ir antikorupcijos aktyvistui bei vienam iš aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų ketvirtadienį skrendant lėktuvu iš Tomsko į Maskvą pablogėjo sveikata, o lėktuvas turėjo nedelsiant leistis Omske.
 
A. Navalno atstovai teigia, kad jis buvo apnuodytas, nuodų esą buvo įpilta į arbatą, kurią jis gėrė oro uoste, ir dėl to kaltina V. Putiną. Tuo tarpu Omsko ligoninės gydytojai tikina, neva A. Navalno organizme neaptikta jokių nuodų pėdsakų.
Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
 
A. Navalną Omske gydantys medikai iš pradžių neleido išvežti opozicionieriaus, tačiau pakeitė savo sprendimą po to, kai jo šeima ir atstovai pareikalavo leisti jį skraidinti į Vokietiją.
 
Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Cinema for Peace“ užsakytas lėktuvas iš Omsko pakilo maždaug 8 val. ryte vietos laiku (5 val. Lietuvos laiku) ir išskrido į Berlyną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.23; 06:00
Trumposios naujienos

Medikų lėktuvas išskraidino Rusijos opozicionierių A. Navalną iš Omsko į Vokietiją. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienio naktį iš Sibiro miesto Omsko pakilo Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną skraidinantis medikų lėktuvas. Orlaivis šiuo metu skraidina A. Navalną į Vokietiją, kur jam bus suteiktas gydymas dėl įtariamo apnuodijimo, praėjus dieną trukusiems nesutarimams dėl jo išskraidinimo.
 
44-erių teisininkui ir antikorupcijos aktyvistui bei vienam iš aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų ketvirtadienį skrendant lėktuvu iš Tomsko į Maskvą pablogėjo sveikata, o lėktuvas turėjo nedelsiant leistis Omske.
 
A. Navalno atstovai teigia, kad jis buvo apnuodytas, nuodų esą buvo įpilta į arbatą, kurią jis gėrė oro uoste, ir dėl to kaltina V. Putiną. Tuo tarpu Omsko ligoninės gydytojai tikina, neva A. Navalno organizme neaptikta jokių nuodų pėdsakų.
 
A. Navalną Omske gydantys medikai iš pradžių neleido išvežti opozicionieriaus, tačiau pakeitė savo sprendimą po to, kai jo šeima ir atstovai pareikalavo leisti jį skraidinti į Vokietiją.
 
Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Cinema for Peace“ užsakytas lėktuvas iš Omsko pakilo maždaug 8 val. ryte vietos laiku (5 val. Lietuvos laiku) ir išskrido į Berlyną.
 
Planuojama, kad Berlyno Šėnefeldo oro uoste lėktuvas su A. Navalnu nusileis 9.24 val. vietos laiku (10.24 val. Lietuvos laiku).
 
Omsko ligoninėje. EPA – ELTA nuotr.

A. Navalno žmona Julija instagrame išplatino nuotrauką, kurioje A. Navalnas ant neštuvų įkeliamas į lėktuvą, ir padėkojo rėmėjams už jų „atkaklumą“.
 
„Be jūsų paramos mums nebūtų pavykę jo pasiimti!“ – rašė ji.
 
Šeštadienio naktį į Omsko 1-ąją ligoninę atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis ir kaukes dėvintys medikai išvežė A. Navalną ant neštuvų.
 
Rusų medikai anksčiau teigė, kad A. Navalnas – komoje, o kvėpuoja jis esą per dirbtinio kvėpavimo aparatą.
 
Omsko medikų teigimu, A. Navalno organizme neaptikta nuodų pėdsakų, jam diagnozuotas „medžiagų apykaitos sutrikimas“ ir smarkiai sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje.
Ruošiamasi transportuoti Aleksejų Navalną. EPA – ELTA nuotr.
 
Omsko regiono Vidaus reikalų ministerija tvirtino, kad atlikusi tyrimą Policija aptiko pramoninių chemikalų ant A. Navalno ir jo bagažo, tačiau gydytojai teigė, jog tai neva negalėjo taip pabloginti jo būklės.
 
Vokiečių medikų lėktuvas į Omską atvyko penktadienio rytą, tačiau iš pradžių rusų gydytojai tvirtino, kad A. Navalno būklė yra nestabili, todėl neva negalima jo skraidinti į Vokietiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.22; 08:30
Trumposios naujienos

Rusijos vyriausybės kritikas Aleksejus Navalnas, jo atstovės duomenimis, dėl apsinuodijimo simptomų nugabentas į ligoninę. Jis yra be sąmonės ir gydomas reanimacijoje. Tai atstovė ketvirtadienio rytą paskelbė „Telegram“ kanale.
 
Oficialiai ši informacija nepatvirtinta.
 
Pasak atstovės, lėktuvas, kuriuo skrido 44-erių A. Navalnas, Sibiro Omsko mieste atliko tarpinį nusileidimą, o opozicionierius buvo išvežtas į ligoninę.
 
Atstovės duomenimis, A. Navalnas galimai išgėrė apnuodytos arbatos. Lėktuvas, kuris skrido iš Tomsko į Maskvą, skubiai leidosi Omske, sakė atstovė Kira Jarmyš. A. Navalnas pakeliui pasijuto prastai. Jis apnuodytas, kalbėjo atstovė. Jis esą gėrė tik arbatą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.20; 10:15