opera

Aktualijos

Opera „Skrajojantis olandas“ pelnė „Metų spektaklio“ titulą. KMVT nuotr.

Tarptautinės teatro dienos proga Klaipėdoje penktadienį įvertinti praėjusių metų geriausi pastatymai bei kūrėjai. „Padėkos kaukės“ komisija paskelbė aštuonias nominacijas, kuriose dėl miesto apdovanojimo varžėsi 25 menininkai, pažymima Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pranešime.
 
Už nuopelnus teatro menui „Padėkos kaukė“ įteikta ilgametei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistei Jadvygai Grikšienei. Solistė 1980–1987 m. dainavo Klaipėdos liaudies operoje, nuo 1987 m. – Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Sukūrė daugiau kaip 40 įsimintinų vaidmenų: Safi (J. Strausso „Čigonų baronas“), Laura (C. Millöckerio „Vargšas studentas“), Džuljeta (J.Offenbacho „Hofmano pasakos“), Benigna (A. Žigaitytės „Mažvydas“), Fruma Sorė (J. Bocko „Smuikininkas ant stogo”), Sesuo Marija Regina (D. Goggino „Šounuolynas“), Ema Parker (F.Wildhorno „Boni ir Klaidas“), Lady Kvaka (A. Kučinsko „Žvaigždžių opera“), Dainininkė (E. Balsio „Kelionė į Tilžę“) ir kt. Gastroliavo Kanadoje, Anglijoje, Danijoje, Vokietijoje, Vakarų Sibire, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje.
 
Geriausiu Klaipėdos „Metų spektakliu“ penktadienį pripažinta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, kuria balandžio 2-ąją tarptautinėje operos platformoje „OperaVision“ mėgausis viso pasaulio publika. Spektaklio režisierius ir scenografas – Dalius Abaris, muzikos vadovas ir dirigentas – Modestas Pitrėnas, režisierius – Gediminas Šeduikis, scenografė – Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė – Sandra Straukaitė, šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis.
 
2020-ųjų Lietuvos operos įvykiu tituluojamas „Skrajojantis olandas“ – neabejotinai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro aukščiausia praėjusių metų viršukalnė.
 
„Tai precedento neturintis, išskirtinai ryškus ir sėkmingas meninis įvykis ne tik mūsų miesto, bet ir visos Lietuvos (o gal ir Europos) muzikinio gyvenimo panoramoje. Juk pirmą kartą Klaipėdos lietuviškojo operos teatro istorijoje pastatyta įžymiojo vokiečių kompozitoriaus, romantiko, operų reformatoriaus, turėjusio kūrybinių sąsajų su Klaipėda, R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos vokiškajame teatre ji buvo pastatyta prieš beveik prieš 100 metų, apie 1924 m.). Nepaisant ekstremalių Klaipėdos senojo elingo lauko sąlygų, operos kūrėjai ir atlikėjai sukūrė užburiančią fejeriją – vientisą, nedalomą spektaklį, harmoningai suliedami jaudinančią muziką su visais kitais veikalo komponentais bei pajungdami savo valiai milžiniškos „scenos“ iššūkius“, – KVMT pranešime cituojama profesorė, muzikologė Daiva Kšanienė.
 
„Vis ambicingesni pastatymai. Jei jau Klaipėdoje pastatėme operą „Skrajojantis olandas“, tai byloja, kad mums nieko nebėra neįveikiama“, – nuolat tobulėjančiu teatro simfoniniu orkestru didžiuojasi jo vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
 
„Skrajojantį olandą“ pastebėjo ir įvertino šalies publika bei kritikai. Spektaklis ir jo kūrėjai net septyniose nominacijose pretenduoja į aukščiausius šalies profesionalaus meno apdovanojimus – „Auksinius scenos kryžius“. Rezultatai paaiškės šeštadienio vakarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.27; 08:00
Aktualijos

Virgilijaus Noreikos šypsena įamžinta teatro fojė. Teatro nuotr.

Minint 85-ąsias Virgilijaus Noreikos (1935-2018) gimimo metines, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Raudonojoje fojė antradienį iškilmingai atidengtas Maestro memorialinis biustas. Jį teatrui dovanojo ponia Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė, sumanymą įgyvendinti padėjo Vilniaus klubas ir paramos fondas „Orfėjo lyra”.
 
„Muzikos ir teatro akademijoje mokydamasis V. Noreikos klasėje, jutau Maestro globą nuo pat pirmos akimirkos. Jo muzikines pastabas lydėdavo pastebėjimai apie gyvenimą ir vertybes. Mane ir kitus jaunuosius solistus jis mokė scenoje elgtis oriai ir pagarbiai, nes pagarba scenai ir pagarba žmogui jam buvo svarbiausia. Netrukus minėsime Lietuvos operos šimtmetį, kurį pasitiksime naujai pastatyta „Traviata” – Giuseppe’s Verdi opera, kurioje daugelį metų skambėjo V. Noreikos tenoras”, – priminė teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
 
Pasak kompozitorės, kultūros viceministrės Zitos Bružaitės, neįmanoma aprašyti V. Noreikos gyvenimo istorijos, kaip ir jo balso, be jausmų. Džiugu, kad nuo šiol V. Noreika mus visada pasitiks ir lydės šiame teatre”.
 
Maestro žmona Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė nusilenkė visiems V. Noreikos talento gerbėjams, prisidėjusiems prie to, kad jo memorialinis biustas atsirastų teatro fojė. Ji dėkojo ir skulptoriui Gediminui Piekurui už profesionalų požiūrį bei nuoširdų bendravimą.
 
„Mūsų tautai labai reikalingas kultūros asmenybių įvertinimas. Jas būtina įamžinti, kad jaunimas prisimintų, kokie talentingi žmonės gyveno, kūrė ir dirbo Lietuvai”, – sakė L. Bartusevičiūtė-Noreikienė.
 
Iškilmingoje ceremonijoje taip pat kalbėjo Vilniaus klubo atstovas Romualdas Bakutis, paramos fondo „Orfėjo lyra” direktorė Nijolė Galinienė, skulptorius Juozas Kalinauskas, Varėnos rajono, kuriame Noreikų šeima turėjo sodybą, meras Algis Kašėta ir dainininko gimtųjų Šiaulių meras Artūras Visockas. Sveikinimo žodį iš Ciuricho atsiuntė V. Noreikos mokinys, žymus tenoras Edgaras Montvidas.
 
Bronzinis biustas teatre atidengtas II Tarptautinio V. Noreikos dainininkų konkurso finalo išvakarėse. V. Noreika – ne tik žymiausias lietuvių tenoras bei vokalo pedagogas, bet ir buvęs ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 00:00
Aktualijos

LNOBT. Skulptūros. Slaptai.lt nuotr.

COVID-19 susirgęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas atvirame laiške teatro bičiuliams apgailestauja, kad dėl to visas LNOBT kolektyvas artimiausiu metu negalės grįžti prie įprasto darbo: teatro patalpos bus dezinfekuojamos, visiems jose dirbusiems bus atliekami nemokami COVID-19 testai. Vadovas teatro prašo kolektyvo išlikti oriam, neskleisti nepatikrintos ar sąmoningai klaidinamos informacijos, o teatro publikos – palaukti, kol baigsis negandos.
 
J. Sakalauskas nesutinka su kaltinimais, kad teatre nebuvo pakankamai rūpintasi darbuotojų apsaugos priemonėmis. Nei muilo, nei dezinfekcinio skysčio, nei vienkartinių pirštinių, nei veido kaukių teatre tikrai netrūko. Visi po vasaros atostogų į teatrą sugrįžtantieji privalėjo informuoti savo tiesioginius vadovus apie apsilankymus rizikingomis pripažintose šalyse bei kontaktus su galimai užsikrėtusiais, saviizoliacijoje esančiais asmenimis, sako teatro vadovas.
 
„Tuo pačiu norėčiau pabrėžti, kad visi tiek į baleto „Žizel“ , tiek į operos „Ana Bolena“ repeticijas atvykę užsienio kūrėjai bei atlikėjai, prieš pradėdami darbą su LNOBT kolektyvu, buvo patikrinti COVID-19 testais. Visais atvejais gauti neigiami atsakymai.
 
Iš Italijos atvykęs LNOBT Operos meno vadovas Sesto Quatrini, dalyvaujantis „Anos Bolenos“ repeticijose, taip pat pristatė liepos 29 d. išduotą pažymą, kad nėra užsikrėtęs COVID-19 infekcija. Jokiais sveikatos sutrikimais, priešingai nei viešai teigia nenorintys savo vardo viešinti teatro darbuotojai, šis dirigentas nesiskundė. Tad raginčiau teatro bendruomenę ateityje susilaikyti nuo sąmoningai klaidinančios ar nepatikrintos informacijos skleidimo.
 
Visgi man, teatro žmogui, sunku įsivaizduoti, kaip su kvėpuoti trukdančiomis veido kaukėmis praktiškai galėtų repetuoti sunkiai fiziškai dirbantys baleto šokėjai ar tuo labiau dainininkai. Dėl šios priežasties veido kaukių dėvėjimas teatro patalpose darbuotojams ir spektaklių kūrėjams nebuvo privalomas. To, beje, nereikalavo ir Lietuvos Vyriausybės šią vasarą platinamos rekomendacijos“, – rašoma atvirame laiške. 
 
Generalinis direktorius ramina visus teatro darbuotojus, kad jiems priklauso valstybinio sektoriaus darbuotojų socialinės garantijos ir pabrėžia, kad nuo kolektyvo atvirumo ir geranoriškumo priklausys, kada bus galima grįžti į teatrą ir pratęsti ilgai bei kantriai ruoštų premjerų repeticijas.
 
ELTA primena, kad dėl COVID-19 grėsmės sustabdyta Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) veikla, atšaukiami rugpjūčio 10-ąją teatre turėję vykti renginiai: 15 valandos spaudos konferencija ir 17 valandos viešas susitikimas su „Žizel“ choreografe Lola de Ávila.
Rugpjūčio 12, 13 ir 14 d. „Žizel“ premjeriniai spektakliai neįvyks, juos planuojama nukelti į rugsėjo mėnesį. Konkrečios datos bus skelbiamos vėliau.
 
Kaip jau skelbta, LNOBT direktoriui Jonui Sakalauskui diagnozuotas koronavirusas, nustatomi asmenys, su kuriais jis galėjo kontaktuoti. J. Sakalauskas nežino, nuo ko jis galėjo užsikrėsti, į užsienį išvykęs nebuvo. Jis izoliuojasi namuose su vaikais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.09; 00:05
Aktualijos

LRT kultūros kanalo programoje pastebėjau, kad sausio 20 dieną bus transliuojama Modesto Musorgskio opera „Borisas Godunovas“. Reikia būtinai pasiklausyti puikios muzikos, pažvelgti į teatralizuotą XVI amžiaus Rusijos carų gyvenimą.

Borisas Godunovas – pirmiausia tai legendinis Fiodoras Šaliapinas. Paskui – Antanas Kučingis, Jonas Stasiūnas, Vladimiras Prudnikovas, Vaclovas Daunoras. Išskyrus Šaliapiną, visų kitų Borisų Godunovų klausiausi, mačiau juos Lietuvos Operos ir baleto teatro scenoje. Ypač didelį įspūdį darė Antanas Kučingis ir Vaclovas Daunoras.

Continue reading „Tradicijų reikėtų laikytis” →