Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Opozicijos inicijuota interpeliacija užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui nepavyko. Antradienį Seimas pritarė ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus ir ji buvo atmesta. Tokį sprendimą palaikė 73 posėdyje užsiregistravę parlamentarai, 47 politikai buvo prieš, 6 – susilaikė.
G. Landsbergio atsakymai į interpeliacijos klausimus didelio valdančiųjų ir opozicijos susidomėjimo nesulaukė – Seimo plenarinių posėdžių salė buvo pustuštė.
Visgi ministras iš Seimo posėdyje dalyvavusių politinių oponentų sulaukė nemažai kritikos.
Kėlė klausimą, kam iš tikrųjų ministras dirba
Lietuvos regionų frakcijos narys Jonas Pinskus posėdžio metu negailėjo kritikos G. Landsbergiui dėl kalio trąšų tranzito per Lietuvą sustabdymo. Pasak jo, šis sprendimas leido Rusijai ir Baltarusijai susikrauti papildomus milijonus ir padarė didelius nuostolius Lietuvos strateginėms įmonėms.
„Jūs deklaravote, kad kalio trąšų tranzito per Lietuvą sustabdymas neleis A. Lukašenkai gauti pajamų savo režimui finansuoti. Bet pagal punktą – būsimų įvykių numatymas – jūs privalėjote žinoti, kad tokie veiksmai iššauks didžiulį kainų šuolį rinkoje, kas ir įvyko“, – posėdžio metu sakė J. Pinskus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Padarėte didžiulius nuostolius strateginėms Lietuvos įmonėms – Lietuvos geležinkeliams, Jūrų uostui ir kitoms. Papildomi milijardai A. Lukašenkai ir putinui – nuostoliai Lietuvai. Kam dirbate?“, – kėlė klausimą J. Pinskus.
Reaguodamas į šią opozicijos atstovo kritiką G. Landsbergis akcentavo, kad jam nebeliko klausimų, kurioje pusėje yra pats J. Pinskus.
„Ačiū gerb. Jonai, kad jūs iš opozicijos šiandieną užduodate klausimus. Aš aiškiai suprantu, kurioje pusėje jūs esate. (…) Aš suprantu kodėl jums rūpi – jūs tiesiog norite A. Lukašenkai tranzito per Lietuvą. Ačiū už tai, suprantu, kuriose dabar pusėse esame. Aš nenoriu A. Lukašenkos trąšų tranzito per Lietuvą“, – sakė G. Landsbergis.
Ministras įsitikinęs, kad sprendimas uždrausti kalio trąšų tranzitą per Lietuvą buvo teisingas žingsnis.
„Faktai yra tokie, kad apribojus išvežimo galimybes mūsų turima informacija leidžia teigti, kad šiandieną ne daugiau negu 20 proc. kalio sugebama išvežti naudojantis Rusijos uostais. Reiškia, jis iš esmės yra uždarytas. Pagrindinis jo finansų šaltinis, kuris buvo „Belkalij“, jam yra neprieinamas“, – akcentavo G. Landsbergis.
„Aš manau, kad tai yra teisingas žingsnis. Ar aš sakyčiau, kad tai reiktų pakartoti, jeigu mes atsuktume laiką, – visiškai taip“, – pridūrė jis.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: G. Landsbergis yra idėjų žmogus
Konservatorių Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė vykusiose diskusijose akcentavo, kad opozicija visiškai nepagrįstai interpeliuoja užsienio reikalų ministrą. Jis, politikės teigimu, sėkmingai vadovauja Lietuvos diplomatijai, nes yra „idėjų žmogus“.
„Mūsų laikais yra labai nemažai politikos administratorių ir labai nedaug politikos (idėjų) generatorių. Šitas politikas, kurį šiandien opozicija interpeliuoja, yra idėjų žmogus. Tokie politikai ne administruoja procesus, bet juos kuria, brėžia kryptį į ateitį, randa sprendimus, kaip spręsti kylančias problemas“, – teigė konservatorė.
E. Gentvilas: tai nebuvo konstruktyvus bandymas pateikti interpeliaciją G. Landsbergiui
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas akcentavo, kad interpeliaciją G. Landsbergiui surengusi opozicija neturi pasiūlyti jokios alternatyvos ministro konstruojamai užsienio politikai.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
„Svarbiausias dalykas, kad kritikuojate ne G. Landsbergio, o Lietuvos užsienio politiką, norėtųsi matyti, į ką ji nukreipta. Arba kas yra kritikuojama ir kokia yra vertybinė užsienio politika, kitokia užsienio politika konstruojama. Aš alternatyvos nematau, gerbiami opozicijos nariai“, – sakė E. Gentvilas.
„Klausimų daug kaip trupinėlių, koks patiekalas yra siūlomas Lietuvai kaip užsienio politika? Kritikuojama užsienio politiką fragmentiškai, patiems nepateikiant jokio produkto. Mano manymu, tai nebuvo konstruktyvus bandymas pateikti interpeliacija užsienio reikalų ministrui, kartu kritikuojant ir užsienio politiką“, – pridūrė jis.
G. Surplys: klausimų dėl ministerijos darbo kilo daugeliui
Savo ruožtu Opozicijai priklausantis Giedrius Surplys pabrėžė, kad klausimų, nepaisant Seimo sprendimo, dėl Užsienio reikalų ministerijos darbo kilo daugeliui.
„Klausimų tiek dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo, tiek dėl „Belaruskalij“ trąšų, tiek dėl Kaliningrado tranzito ir kitų dalykų ministrui turėjo ir prezidentas, ir kitų ministerijų ministrai, ir koalicijos partneriai. Tai, kad šie klausimai yra šiandien svarstomi Seime, aš manau, nėra savaime smerktinas dalykas“, – sakė G. Surplys.
„Aš tikrai kviečiu, jeigu šiandien interpeliacija nepavyktų… Ministre, raskite laiko ir noro ir pakvieskite į diskusiją partijų atstovus, politologus ir gal verslininkus pasikalbėti. Apie tai, kur mūsų užsienio politika eina ir kur mes turime bendrus taškus“, – taip pat pažymėjo parlamentaras.
I. Šimonytė: ši interpeliacija yra dūmų uždanga
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ši opozicijos inicijuota interpeliacija G. Landsbergiui yra tarsi dūmų uždanga, kuria bandoma nukreipti dėmesį nuo kitų problemų.
„Tai apie ką yra ši interpeliacija? Atrodytų, kad tai yra dūmų uždanga pridengti klausimus apie išjungtą poligrafą ir atitraukti dėmesį nuo kitų metų biudžeto, kur kabutėse fundamentaliu klausimu tapo pešiojimasis, kada baigsis PVM lengvata, kurios didžiausią naudą gauna greituoju maistu prekiaujančios įstaigos“, – svarstė I. Šimonytė.
S. Skvernelis kėlė klausimą dėl viceministro M. Adomėno
Kritikos G. Landsbergio vadovaujamai Lietuvos diplomatijai negailėjo vienas iš opozicijos lyderių Saulius Skvernelis.
„Deja, bet susidaro toks įspūdis, kad yra personalinė užsienio reikalų ministro politika ir jos sprendimai. Taip tikrai neturėtų būti“, – tvirtino ekspremjeras.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Nemažai klausimų kyla dėl užsienio reikalų ministro komandoje esančio viceministro Manto Adomėno“, – sakė S. Skvernelis, prisimindamas M. Adomėno ryšius su korupcijos byloje liūdnai pagarsėjusiu koncernu „MG Baltic“. Dėl to M. Adomėnas 2018 m. buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD).
„Partijoje toks žmogus būti negali, bet viceministru gali? Tai klausimų kyla įvairiausių. Bet diskutuokime ne apie tai: ne apie G. Landsbergį, M. Adomėną, S. Skvernelį ar G. Surplį. Diskutuokime apie tai, ar užsienio politika atitinka esminius Lietuvos Respublikos ir jos žmonių interesus“, – sakė S. Skvernelis.
Antradienį Seimo plenarinių posėdžių vyko užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacija. Stodamas prie tribūnos Lietuvos diplomatijos vadovas pateiks atsakymus į 45 parlamento opozicijos raštu jam užduotus klausimus. Parlamento mažuma parašus po interpeliacijos tekstu surinko dar lapkričio pradžioje.
Interpeliacija G. Landsbergiui nėra pirmoji šiai Vyriausybei. Parlamento mažuma jau inicijavo tris interpeliacijas – energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Visi šie procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
Visgi, Seimo opozicija neatmeta, kad netrukus interpeliacija gali būti inicijuojama ir kitiems ministrams, o parlamento pasitikėjimą įsivertinti bus raginama visa Vyriausybė.
Į ketvirtadienio posėdį neįtraukus opozicijos užduotų klausimų premjerui dėl valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, Seime kilo chaosas. Visgi, nepaisant valdančiųjų prieštaravimų, po valandą trukusių ginčų nuspręsta, kad klausimai premjerui bus užduoti ateinantį antradienį.
Opozicijai reikalaujant Seimo pirmininko laikytis Statuto ir įtraukti dešimties Seimo narių pasirašytus ir Sauliui Skverneliui užduotus klausimus į plenarinio posėdžio darbotvarkę, kilo aštrūs ginčai ir abipusiai kaltinimai.
Valdantieji aiškino, kad R. Karbauskio verslo ryšiai per tarpininkus su Arkadijui Rotenbergui priklausančia įmone „Minudobreniya“, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, visuomenei nėra įdomios. Pasak jų, Seime yra svarbesnių klausimų ir premjeras aiškintis dėl R. Karbauskio neprivalo. Tuo tarpu opozicija ragino valdančiuosius laikytis Seimo statuto ir savavališkai nespręsti, koks klausimas yra aktualus visuomenei ar opozicijai.
Premjeras neslėpė, kad į opozicijos užduotus klausimus atsakyti nedega noru, ir kaltino pastaruosius piktnaudžiaujant teise. Pasak jo, klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius su V. Putinui artima aplinka visuomenei nėra įdomūs. Kilusiose diskusijose pasisakė ir pats R. Karbauskis, kaltindamas konservatorius šmeižtu.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Savo ruožtu opozicija piktinosi, kad valdantieji nesilaiko Seimo statute įtvirtintų nuostatų, numatančių, kad dešimt Seimo narių vieną kartą sesijos metu turi teise užduoti klausimus. Gabrielius Landsbergis būgštavo, kad valdančiųjų nenoras sekti Seimo statutu yra bandymas susidoroti su opozicija.
Po ilgai užtrukusių neplanuotų ginčų Seimo pirmininkas pripažino savo kaltę nukrypstant nuo Statuto ir pažadėjo, kad premjerui užduotus klausimus jis įtrauks į lapkričio 20 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Kilusių diskusijų pradžioje G. Landsbergis teiravosi V. Pranckiečio priežasčių, kodėl dienotvarkėje nėra numatyti klausimai S. Skverneliui.
„Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, gerbiamas pirmininke, kodėl nebuvo įtraukti į darbotvarkę ministro pirmininko atsakymai į ypatingai svarbius dešimties Seimo narių pateiktus klausimus, kurie buvo įteikti remiantis Statuto 208 straipsnio 13 punktu“, – kalbėjo G. Landsbergis. Politikas klausė, ar yra rimtų priežasčių, kodėl premjero atsakymai nėra įtraukti į Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkę.
Politikas taip pat klausė V. Pranckiečio asmeninės nuomonės, ar jam atrodo svarbu tai, kad „valstiečių“ lyderis apeina Vakarų sankcijas taikomas Rusijai.
„Ar galimybė apeiti ir tikimybė, kad yra apeinamos Europos Sąjungos, Komisijos ir Tarybos įtvirtintos sankcijos, ar jūsų nuomone, tai yra ypatingos svarbos klausimas“, – klausė G. Landsbergis ir dar kartą reikalavo Seimo narių užduotus premjerui klausimus įtraukti į dienotvarkę.
Į klausimą pradėjus atsakinėti ne Seimo vadovui, bet „valstietei“ Agnei Širinskienei, Seime kilo opozicijos nepasitenkinimas. Galiausiai Seimo vadovas paprašė penkių minučių pertraukos.
Po jos Seimo pirmininkas pripažino savo klaidą ir teigė prašysiąs Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti šį jo žingsnį.
Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevièiaus (ELTA) nuotr.
Į diskusiją įsitraukė ir premjeras. Pasak S. Skvernelio, konservatoriai naudojasi 208 Seimo statuto straipsniu neteisingai, nes, pasak jo, opozicijos užduoti klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius nėra visai visuomenei ypač svarbūs.
„Gerbiami kolegos, mes daug kalbame apie Seimo darbo efektyvumą, sprendimo priėmimą ir elgiamės labai dažnai visiškai kitaip, diskredituodami patį Seimą. Tai aš noriu priminti tą patį 208 straipsnį, kuriame kalbama apie ypatingai svarbius visuomenei klausimus, ir pacituoti keletą klausimų, kurie, pasak konservatorių, yra ypatingai svarbūs. Ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad Rusijos oligarchai Rotenbergai yra laikomi artimiausiais Rusijos Federacijos Vladimiro Putino bendražygiais, o Arkadijus Rotenbergas yra Rusijos prezidento Putino vaikystės draugas ir sambo partneris.
Taip pat klausimas yra, ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad tarptautinėje žiniasklaidoje Karbauskio verslo partneris Rotenbergas yra įvardijamas kaip Rusijos valstybinių užsakymų karalius, ir pasinaudodamas Sočio olimpinėmis žaidynėmis, pralobo (…) Tai šie klausimai yra visiškai nesusiję su visuomenei svarbiais klausimais, o kiti klausimai yra skirti institucijoms, kurios yra atsakingos – „urmui“ (Užsienio reikalų ministerijai. – ELTA), Valstybės saugumo departamentui. Tai yra elementarus pavyzdys, kai piktnaudžiaujama teise“, – teigė premjeras ir frakcijos vardu siūlė balsuoti, ar tai yra svarbus klausimas.
„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis konservatorių kaltinimus įvardino šmeižtu be teisinės atsakomybės.
„Šmeižtas yra skleidžiamas ir žino, kad už jį atsakyti nereikia, nes viešų asmenų pasisakymai vieni kitų atžvilgiu, pagal mūsų teisminę sistemą nėra vertinami vienodai, kai aš būčiau privatus asmuo ir mane šmeižtų. Jie puikiai supranta, kad meluoja, šmeižia, bet už tai neatsakys. Aš neturiu jokių ryšių, pasakau prie visų šitų žmonių, prieš visą Lietuvą. Neturiu, neturėjau ir šitų įmonių pavadinimų net nežinau. Tai yra šmeižtas“, – teisinosi R. Karbauskis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Valstietė“ A. Širinskienė ragino dėl, jos nuomone, nesvarbių klausimų, užduotų premjerui, apsispręsti Seimui balsuojant.
Tačiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė skeptiškai įvertino politikų raginimus į teisėtai, pagal Seimo statute numatytą praktiką užduotus klausimus neatsakinėti, nes šie, jų nuomone, yra nesvarbūs visuomenei.
„Aš abejoju, ar į Etikos ir procedūrų komisija įvertins klausimo turinį, patį klausimą ir jo esmę. Pagal Statutą yra surinkti parašai, jie nepasikartojo šioje sesijoje ir tuomet reikalavimas yra teisėtas“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Į valdančiųjų siekį neatsakinėti į klausimus, nes šie, jų nuomone, visuomenei nėra svarbūs, aštriai sureagavo G. Landsbergis. Pasak jo, tokios intencijos yra tiesiog bandymas susidoroti su opozicija.
„Noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą, kad kai mes kalbame apie opozicijai suteiktas teises, tai ši yra labai svarbi. Ji yra apribota – vienas Seimo narys turi teisę pasirašyti tarp dešimties (klausimą užduodančių Seimo narių. – ELTA) tik vieną kartą per sesiją. Jei mes perleisime šią teisę vertinti premjerui, Seimo pirmininkui, Seimo pirmininko pirmininkui ar Seimo pirmininko pirmininko pavaduotojai Agnei, bet kuriam iš jų, jei mes perleisime vertinti tai, kas yra svarbu opozicijai, tai bus traktuojama kaip susidorojimas su opozicija. Ir, gerbiamas pirmininke, šiandien jūsų rankose yra ypatingai svarbus klausimas, kuris brėš demokratijos kryptį į ateitį“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Galiausiai diskusijas užbaigė Seimo vadovas. Jis pažadėjo, kad kitos savaitės posėdyje klausimai premjerui bus įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę.
ELTA primena, LRT Tyrimų skyriaus teigimu, Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. LRT žurnalistų duomenimis, „Agrokoncernas“ Rosoše gaminamas trąšas perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos.
