Optimistai

Aktualijos

Baidyklė. Slaptai.lt nuotr.

Pirmadienį skelbiamos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, didžioji dalis europiečių mano, kad dauguma dalykų, susijusių su jų gyvenimu, yra socialiniu požiūriu teisingi, ir kad jie turi vienodas galimybes susikurti geras gyvenimo sąlygas. Vis dėlto jie ne taip dažnai sutinka, kad teisingumas ir politiniai sprendimai jų šalyse taikomi visiems vienodai ir nuosekliai, nepriklausomai nuo žmogaus socialinio statuso, turto ir turimų ryšių. Taip pat didžioji dauguma respondentų mano, kad pajamų nelygybė yra pernelyg didelė ir vyriausybės turėtų spręsti su tuo susijusias problemas; tačiau tai, kad laikui bėgant jie įgijo daugiau lygių galimybių ir kad jų socialinis statusas išaugo, teigia mažiau nei pusė respondentų.

Apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė respondentų mano, kad žmonės turi lygias galimybes susikurti geras gyvenimo sąlygas (58 proc.). Tačiau šis skaičius neatskleidžia didelių regioninių skirtumų, nes Danijoje su šiuo teiginiu sutinka 81 proc. respondentų, o Graikijoje – tik 18 proc. Lietuvoje – 55 proc., Latvijoje – 51 proc., Estijoje – 58 proc.

Respondentai pesimistiškiau vertina socialinį teisingumą konkrečiose srityse. Tik 39 proc. respondentų įsitikinę, kad teisingumas visada laimi prieš neteisingumą; su šiuo teiginiu nesutinka tokia pati apklaustųjų dalis. Dar pesimistiškesnę padėtį rodo tai, kad tik 32 proc. respondentų sutinka, kad politiniai sprendimai sistemingai taikomi visiems piliečiams; su šiuo teiginiu nesutinka 48 proc. respondentų. Apskritai labiau išsilavinę, jaunesni ir labiau pasiturintys respondentai paprastai įžvelgia daugiau socialinio teisingumo. Apklausos duomenimis, tik 19 proc. lietuvių mano, kad jų šalyje teisingumas visada laimi prieš neteisingumą, Latvijoje taip manančių yra tik 13 proc., tuo tarpu Austrijoje taip mano net 63 proc., Danijoje – 54 proc. apklaustųjų.

Didžioji dauguma respondentų mano, kad pajamų skirtumai yra pernelyg dideli (84 proc.); šių atsakymų dalis svyruoja nuo 96 proc. Portugalijoje, 92 proc. Lietuvoje ir Vokietijoje ir 59 proc. Nyderlanduose. Visose šalyse, išskyrus Daniją, daugiau kaip 60 proc. respondentų sutinka su tuo, kad vyriausybės turėtų imtis priemonių šiems skirtumams mažinti, Lietuvoje taip manančių yra 93 proc.

Kalbant apie geresnes gyvenimo perspektyvas, gera sveikata ir kokybiškas švietimas vertinami kaip esminiai arba svarbūs aspektai; gerą sveikatą esminiu aspektu laiko 98 proc. europiečių ir 97 proc. lietuvių, kokybišką švietimą – 94 proc. respondentų Europoje ir 84 proc. Lietuvoje. Daugiau kaip 90 proc. respondentų manė, kad ypač svarbus arba tiesiog svarbus dalykas yra atkaklus darbas ir tinkamos pažintys (taip mano 81 proc. apklaustųjų Lietuvoje).

Mažiau kaip pusė respondentų (46 proc.) mano, kad lygių galimybių susikurti geras gyvenimo sąlygas yra daugiau nei prieš 30 metų; su šiuo teiginiu sutinka 42 proc. respondentų Lietuvoje, daugiau kaip 70 proc. – Maltoje, Suomijoje ir Airijoje, tačiau mažiau kaip 25 proc. respondentų Kroatijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.24; 06:00

Aktualijos

Lapkričio mėnesį trys iš dešimties (29 proc.) apklaustų šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 6 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 25-lapkričio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį manančių, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, sumažėjo 5 procentiniais punktais (tiek pat per mėnesį padaugėjo ir neapsisprendusių respondentų), o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus (2016 m. lapkritį), manančių, kad reikalai šalyje gerėja, sumažėjo 8 procentiniais punktais.

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (41proc.), didmiesčių gyventojai (36 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (35 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – daugiau kaip 900 eurų (33 proc.), besimokantis jaunimas (50 proc.) bei vadovai (39 proc.), dešiniųjų pažiūrų žmonės (35 proc.).

Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (72 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (75 proc.), respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis – iki 550 eurų per mėnesį (69 proc.), darbininkai ir ūkininkai (66 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (66 proc.) bei pensininkai (73 proc.), lenkų tautybės gyventojai (77 proc.), kairiųjų pažiūrų žmonės (71 proc.).

Kiek didesni optimistai šiuo metu yra dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (44 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja) bei Liberalų sąjūdžio (49 proc. nurodė, kad reikalai gerėja). Didžiausi pesimistai yra partijos Tvarka ir teisingumas (70 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 23 proc. mano, kad krypsta į gerąją pusę) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (87 proc. mano, kad reikalai blogėja, ir tik 9 proc. – kad į gerąją pusę) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.27; 00:02