Jevgenijaus Prigožino lėktuvo nuolaužos. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 25 d. (dpa-ELTA). Praėjus dviem dienoms po spėjamos rusų samdinių vadeivos Jevgenijaus Prigožino žūties per lėktuvo katastrofą, orlaivio nuolaužos išvežamos tirti. Apie tai penktadienį iš nelaimės vietos Tverės srityje pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Agentūros vaizdo įraše buvo matyti, kaip didelis užklotas nuolaužos fragmentas išvežamas sunkvežimiu. Nuolaužos gabenamos į kariuomenės transporto priemonių remonto dirbtuves, rašė Kremliui artimas laikraštis „Izvestija“.
Rusų karinio tinklaraštininko Rybaro „Telegram“ kanale paskelbtame įraše matyti, kaip iš tankaus miško ištraukiamas verslo klasės lėktuvo sparnas.
„Embraer Legacy 600“ tipo orlaivis trečiadienio vakarą sudužo maždaug pusiaukelėje tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Keleivių sąrašas rodo, kad lėktuvu skrido pats J. Prigožinas ir kiti privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovybės nariai.
Šiaulių oro uostas priėmė pirmąjį Ukrainos avialinijų boingą, dėl Rusijos pradėto karo kol kas negalintį saugiai grįžti į savo šalį. Šiaulių oro uosto nuotr.
Didžiausią Baltijos šalyse orlaivių tūpimo taką turintis tarptautinis Šiaulių oro uostas penktadienį priėmė pirmąjį Ukrainos avialinijų boingą, kuris dėl Rusijos pradėto karo kol kas negali saugiai grįžti į savo šalį. Orlaivį į Lietuvą tiksliai neapibrėžtam laikui atskraidino trijų žmonių įgula, kuria taip pat bus pasirūpinta.
„Penktadienį apie 15.00 val. Šiauliuose nusileido Ukrainos avialinijų orlaivis „Boeing 737-900“. Žinome tik tiek, kad jo buvimo laikas mūsų oro uoste nėra tiksliai apibrėžtas, todėl esame pasirengę jam parkavimo bei techninės priežiūros paslaugas teikti tiek laiko, kiek tik reikės. Suprantama, kad tai priklauso nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje eigos bei padarinių šalies aviacijos infrastruktūrai. Neatmetu, kad pagalbos prašančių Ukrainos civilinių orlaivių gali būti ir daugiau“, – sako Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada.
Ukrainos avialinijų lėktuvas, galintis skraidinti iki 188 keleivių ir įveikti beveik 6 tūkst. kilometrų atstumą, į Lietuvą atskrido iš pietryčių Lenkijos, nurodoma Šiaulių oro uosto pranešime.
Techninę Ukrainos orlaivio apžiūrą į savo rankas neatlygintinais pagrindais perima strateginė Šiaulių oro uosto investuotoja, Estijos kapitalo įmonė „Aviatic MRO“. Apie 20 mln. eurų į projektą Šiaulių oro uoste investuojanti įmonė Lietuvoje nemokamai apgyvendins ir orlaivio įgulos narius.
Tai yra pirmasis karo siaubiamos Ukrainos oro linijų lėktuvas, priebėgos ieškantis Šiauliuose. Šiaurės Lietuvos oro uostas, palaikant savininkei Šiaulių miesto savivaldybei, apie savo pasiryžimą nemokamai priimti Ukrainos civilinius orlaivius paskelbė iškart, kai tik Rusija vasario pabaigoje užpuolė Ukrainą.
„Ukrainos orlaiviai nebeturi savo „namų oro uostų“, nes šalies oro erdvė civiliniams skrydžiams dėl nesaugumo užsivėrė iškart, kai tik Rusija ten įvedė savo armiją ir pradėjo apšaudymus, bombardavimus. Deja, Ukrainoje šiuo metu skraido tik karinės paskirties orlaiviai. Žinojome, kad šalies civilinei aviacijai bus sunku, todėl esame laimingi, bent trupučiu galėdami prisidėti prie jos išsaugojimo bei suteikti būtiną pagalbą“, – pranešime sako A. Kuezada.
Ukrainai uždarius savo oro erdvę, orlaivių stovėjimo aikštelę turintis Šiaulių oro uostas suteikia galimybę Ukrainos pilotams saugiai tūpti Lietuvoje. Šiaulių oro uoste galėtų tilpti iki 20 orlaivių.
Ukrainos oro linijos valdo 25-is įvairaus dydžio orlaivius.
Be to, oro uostas pasirengęs atverti turimus du angarus su nereguliuojamais ir reguliuojamų temperatūrų režimais maistui ar kitoms prekėms saugoti. Jų abiejų plotas sudaro 1200 kv. metrų, viename iš jų yra reguliuojamas temperatūros režimas.
Šiaulių oro uostas gali pasiūlyti ir 130 kubinių metrų konteinerį, kuriama palaikoma iki -24 laipsnių Celsijaus temperatūra, tinkama maistui ar kitiems jautriems gaminiams saugoti.
Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 kilometro ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei sunkiai pakrautus lėktuvus.
Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Ilgiausias Baltijos šalyse kilimo-tūpimo takas oro uostui leidžia priimti transatlantinius, taip pat sunkius krovinius gabenančius orlaivius. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Šiuo metu oro uoste dirba 13 darbuotojų.
Kazachstane sudužo ūkanotomis salygomis Almatos oro uoste bandęs nusileisti karinis transporto lėktuvas, pranešė oro uostas.
„Preliminariais duomenimis, žuvo keturi žmonės, o du sužeistieji išgabenti į artimiausią ligoninę“, – sakoma nepaprastųjų padėčių ministerijos pranešime.
Pasak ministerijos, lėktuvas skrido į Almatą iš sostinės Nur Sultano.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad lėktuvas priklausė Kazachstano Nacionalinio saugumo komitetui, kontroliuojančiam pasienio tarnybą.
Ryšys su AN-26 nutrūko apie 17 val. 20 min. vietos (13 val. 20 min. Lietuvos) laiku šiam „leidžiantis Almatos oro uoste“. Orlaivis sudužo pakilimo tako gale.
„Boeing 777“ orlaivis. EPA-ELTA nuotr.
JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) nurodė atlikti papildomas kai kurių „Boeing 777“ keleivinių lainerių patikras. Šeštadienį šio modelio „United Airlines“ orlaivio variklis skrydžio metu sudegė, o jo dalys nukrito šalia vieno Kolorado valstijos miestelio gyventojų namų.
FAA administratorius Steve’as Dicksonas teigė, kad kai kurie „Boeing 777“ orlaiviai, tikėtina, nebebus naudojami.
Pasikonsultavęs su aviacijos saugumo ekspertais, S. Dicksonas priėmė sprendimą atlikti papildomus kai kurių „Boeing 777“ lėktuvų patikrinimus.
„Nurodžiau jiems išleisti skubią tinkamumo skrydžiams direktyvą, kuria reikalaujama nedelsiant atlikti „Boeing 777“ lėktuvų su kai kuriais „Pratt & Whitney PW4000“ varikliais patikrą“, – „Twitter“ paskyroje išplatintame pranešime teigė S. Dicksonas.
„United Airlines“ skrydžio iš Denverio į Honolulu metu užsidegė dešinysis „Boeing 777“ variklis. Lėktuvu skrido 231 keleivis ir 10 įgulos narių. Incidento metu niekas nenukentėjo.
S. Dicksono teigimu, remiantis preliminariais duomenimis, manoma, kad papildomai būtina patikrinti šio modelio lėktuvo variklių ventiliatoriaus ašmenis.
„Remdamiesi pirmine informacija, padarėme išvadą, kad patikros metu turi būti atkreiptas dėmesys į tuščiavidurius ventiliatoriaus ašmenis, kurie yra naudojami tik „Boeing 777“ lėktuvuose“, – sakė S. Dicksonas.
Ukrainos Charkovo srityje nukrito ukrainiečių orlaivis. EPA – ELTA nuotr.
Rytų Ukrainoje sudužus „Antonow AN-26“ tipo lėktuvui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 25. Du žmonės katastrofą Čuhujive Charkovo srityje išgyveno, Kijeve pranešė civilinė apsauga.
Nelaimės priežastis kol kas nežinoma. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė šeštadienį vyksiąs į incidento vietą.
Žinybų duomenimis, lėktuvu skrido 27 žmonės, pirmiausiai – ginkluotųjų oro pajėgų universiteto kadetai. Tai buvo mokomasis skrydis. Pradžioje pranešta apie 28 lėktuve buvusius žmones, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vienas kadetas pratybose nepasirodė. Lėktuvas sudužo leisdamasis.
Nuotraukose socialiniuose tinkluose buvo matyti tamsoje degančios orlaivio nuolaužos. Vėliau paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose – jau užgesintos nuolaužos, plačiai išsibarsčiusios negyvenamoje teritorijoje.
Iranas paprašė Prancūzijos iššifruoti numušto Ukrainos lainerio juodąsias dėžes. EPA-ELTA nuotr.
Iranas paprašė Prancūzijos iššifruoti numušto „Ukraine International Airlines“ reiso PS752, kuris šių metų pradžioje buvo numuštas vos pakilęs iš Teherano, juodąsias dėžes, naujienų agentūrai AFP patvirtino informuoti šaltiniai.
Irano ambasadorius prie Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Monrealyje sakė, kad Iranas paprašė Prancūzijos aviacijos nelaimių agentūros BEA atsisiųsti ir iššifruoti savirašio duomenis, teigia šaltiniai.
Tiesa, pati BEA neigia, kad Iranas prašė agentūros iššifruoti duomenis, tačiau ji esą „yra pasirengusi vertinti bet kokius prašymus“ iš Irano.
Iranas pripažįsta, kad sausio 8 d. numušė į Kijevą iš Teherano skridusį keleivinį orlaivį. Per katastrofą žuvo 176 žmonės.
Katastrofa įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Irano pajėgos smogė Irake dislokuotiems JAV kariams ir laukė amerikiečių atsako. Iranas į JAV karių bazes raketų paleido atsakydamas į kiek anksčiau surengtą JAV drono ataką, per kurią buvo nukautas vienas aukščiausių Irano kariuomenės vadų Qassemas Soleimani.
Juodosiose dėžėse tikimasi rasti informacijos apie paskutines skrydžio akimirkas prieš tai, kai Irano paleista raketa pataiko į keleivinį lainerį, vos pakilusį iš Teherano oro uosto.
Daugelis žuvusių lėktuvo keleivių buvo kanadiečiai.
Kelis mėnesius Kanada ragino Iraną, kuris neturi techninių galimybių iššifruoti juodųjų dėžių duomenų, perduoti jas Ukrainai ir Prancūzijai.
Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA birželio pradžioje patvirtino, kad institucijos yra pasirengusios perduoti juodąsias dėžes, tačiau perspėjo, kad smarkiai apgadinti įrenginiai gali ir nepadėti tyrimui.
„Boeing”: „737 Max”. EPA-ELTA nuotr.
JAV aviacijos milžinė „Boeing“ atnaujino liūdnai pagarsėjusių lėktuvų „737 Max“ gamybą, tačiau kol kas ne visu pajėgumu, pranešė pati bendrovė.
Po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje „Boeing 737 Max“ skrydžiai pernai kovą buvo visiškai uždrausti, o lėktuvui vis dar nėra suteiktas JAV Federalinės aviacijos administracijos sertifikatas skrydžiams vykdyti.
„Boeing“ paskelbė, kad „737 Max“ gamyba Rentono gamykloje Vašingtono valstijoje buvo atnaujinta, o darbo vietoje esą bus užtikrinamas saugumas ir gaminių kokybė.
„Ilgai ėjome į priekį ir tobulinome savo gamybos sistemą, kad ją dar labiau sustiprintume“, – sakė „Boeing“ viceprezidentas ir „Boeing 737“ programos vadovas Waltas Odisho.
Sausį „Boeing 737 Max“ gamyba buvo nutraukta dėl nežinomybės, kada orlaivis vėl galės kilti. Net iki koronaviruso pandemijos „737 Max“ krizė kainavo „Boeing“ milijardus dolerių, kuriuos bendrovė turėjo sumokėti kaip kompensaciją oro linijos. Taip pat augo gamybos ir daugiau nei 400 pagamintų, tačiau nepristatytų lėktuvų saugojimo išlaidos.
Nuo tada „Boeing“ problemos tik didėjo, nes oro linijos susidūrė su nauja koronaviruso krize, itin smarkiai smogusia kelionių sektoriui.
Antradienį „Boeing“ paskelbė, kad dėl koronaviruso pandemijos padarinių ketina atleisti apie 10 proc. savo darbuotojų – iš viso 16 tūkst. žmonių.
Bendrovė jau dabar sutarė su 5,5 tūkst. darbuotojų dėl savanoriško darbo sutarties nutraukimo, dar 6,7 tūkst. darbuotojų informuoti apie atleidimą.
Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis sako, kad „Spartan“ orlaiviai yra visiškai saugūs ir ragina nebijoti toliau skraidyti šiais Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvais.
Ministras pyktelėjo ant liberalo, Seime bandžiusio šmaikščiai užduoti klausimą, ar nevertėtų Lietuvai išsinuomoti lėktuvą po to, kai dėl orlaivio „Spartan“ gedimų buvo sujauktos premjero ir prezidentės dienotvarkės.
„Ar skaičiavote, kas Lietuvai yra geriau – trys neskraidantys lėktuvai, du skrendantys, bet gendantys, ar vienas geras, bet nuomojamas“, – klausė Seime liberalų frakcijos narys Gintaras Vaičekauskas.
„Aš išgirdau juoką iš tikrųjų, ir aš tokių juokų nelabai suprantu“, – atsakė R. Karoblis.
Ministras tvirtino, kad kariniai lėktuvai „Spartan“ atitinka visus keliamus tarptautinius reikalavimus ir yra saugūs. Pasak R. Karoblio, dėl gedimų „spartanai“ per paskutinius trejus metus neišskrido vos keturis kartus. Tai, tvirtino jis, siekia vos 3,8 proc. visų įvykdytų skrydžių, kai apskritai tokio pobūdžio lėktuvams keliamos neišskridimo normos yra 25 proc.
R. Karoblis: iš daugiau nei 100 skrydžių „spartanai“ nepakilo vos keturis kartus. KAM nuotr.
„Taip, sekmadienį ir pirmadienį buvo sugedęs vienas lėktuvas, deja, tuo metu, kada buvo planuojami VIP skrydžiai. Tačiau aš noriu pasakyti, kad per paskutinius trejus metus iš daugiau nei 100 skrydžių neįvyko tik 4. Tai yra 3,8 proc.“, – kalbėjo ministras. Pasak jo, aviacijoje yra normalu, kai vienas lėktuvas iš keturių skrydžių skrenda tris.
Galiausiai ministras teigė, kad „Spartan“ orlaiviai yra visiškai saugūs, ir ragino tuos, kuriems tenka skraidyti šiais lėktuvais, nebijoti.
„Lėktuvai yra visiškai saugūs, ir tokią žinutę aš noriu palikti visiems tiems, kurie skraido pagal pareigas, pirmiausia kariams, – nebijokite, drąsiai lipkite į lėktuvą, jie yra saugūs“, – apibendrino ministras.
ELTA primena, kad pastarąjį sekmadienį dėl „Spartano“ gedimo prezidentė Dalia Grybauskaitė neišskrido į Rygą. Kitą dieną dėl techninių priežasčių premjerui nepavyko grįžti iš Briuselio.
