Orlen Lietuva

Verslas

Seimo narys Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Mažai kas atkreipė dėmesį į įdomią statistinę informaciją. Finansų ministerija paskelbė, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais į valstybės biudžetą įplaukė daugiau pajamų nei pernai tą patį laikotarpį. O juk pernai iki kovo ekonomika buvo laisva, jokio karantino nebuvo, kai šiemet pusė šalies uždaryta.

Ekonomika keičiasi

Ypač geras mokesčių surinkimas nustebino ir pačius valstybės tarnautojus. Dėl visuotinio karantininio verslų ribojimo planuojant biudžetą buvo ruošiamasi pajamų smukimui. Gruodžio mėnesio prognozė ir šių metų pradžios realybė neatitiko net 11 proc., o tai beveik 200 mln. eurų.

Analizuojant pagal sektorius labai gerai matosi, kurie yra labiausiai nukentėję – aviacija, turizmas, apgyvendinimo paslaugos, ekskursijos, maitinimo sektorius, renginiai. Tačiau kiti verslai demonstruoja stebėtiną augimą.

Aiškiai matosi, kad įmonės ir gyventojai dalį prekybos sėkmingai perkėlė į elektroninę erdvę. Pirkėjai niekur nedingo, tik pasikeitė įpročiai. Nekilnojamojo turto sektorius apskritai fiksuoja rekordinius pardavimus, nepaisant stabiliai augančių kainų.

Nors labai išaugo registruotas nedarbas, tačiau įmonės, kurios nenukentėjo nuo karantino, skundžiasi, kad negali rasti darbuotojų ir toliau kelia algas.

Gerus rezultatus rodė tradiciniai verslai – žemės ūkio ir maisto pramonė bei medienos sektorius. Aprangos gamintojai pernai pelną augino net 80 proc. Lietuviškų prekių eksportas ūgtelėjo 7 proc. Bet didžiausia intriga yra aukštųjų technologijų proveržis, siejamas su viena įmone.

Aukštųjų technologijų revoliucija

Užklupus COVID-19 pandemijai, Vilniaus bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pradėjo gaminti koronaviruso nustatymo testams skirtus reagentus, o vėliau – ir reagentus naujo tipo mRNR vakcinai. Bendrovė tiekia komponentus vakcinos gamybai kompanijoms „Pfizer“ ir „BioNTech“. Šių metų pradžioje vaistų pramonės sektoriaus eksportas augo net 2,2 karto.

Euro pinigai

Lietuvos bendrovė „Thermo Fisher“, turinti vos 1,5 tūkst. darbuotojų tapo antra didžiausia mokesčių mokėtoja po amžinosios lyderės „Orlen Lietuva“. Įmonė užtikrintai auga kiekvienais metais. Daugėja darbuotojų, gamina daugiau ir brangesnių produktų. Dar neprasidėjus pandemijai 2019 metais įmonė gavo beveik 250 mln. eurų pelno, o tai yra gerokai daugiau nei Klaipėdos miesto biudžetas. Prognozuojama, kad praeitais metai pelnas galėjo siekti net 500 mln. eurų. O tai jau sunkiai telpantys skaičiai mažoje Lietuvos ekonomikoje. Ir tai ne pabaiga. Šiemet bendrovė per rekordiškai trumpą laiką – 4 mėnesius, pastatė ir atidarė naują fabriką. Jau priimami nauji darbuotojai, o gamyba auga spėriai.

Vienos įmonės plėtra yra tikra sėkmės istorija Lietuvos ekonomikoje. Tai aiški kryptis, kur Lietuva turi teikti pirmenybę ir orientuoti savo ūkio skatinimą. Ne tik biotechnologijų, bet ir kitos aukštųjų technologijų kompanijos iš lazerių, optikos ir elektronikos sektoriaus pritaria, kad 2020 m. buvo geriausi istorijoje, už kuriuos dar geresni žada būti 2021 m.

O jeigu turėtume ne vieną tokią įmonę, o 10?

2021.04.09; 13:51

Aktualijos

Lietuvos ir Lenkijos premjerai Saulius Skvernelis ir Beata Šydlo. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijoje viešintis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis su šios kaimyninės šalies Vyriausybės vadove Beata Šydlo (Beata Szydlo) aptarė energetikos projektus, Europos Sąjungos (ES) komandiruotų asmenų direktyvą, geopolitinę situaciją, švietimo ir kitus aktualius klausimus.

„Labai simboliška, kad susitikimas vyksta rugsėjo 5-ąją, kai prieš 26-erius metus buvo atkurti diplomatiniai šalių santykiai. Lietuvos tikslas yra kurti pozityvią darbotvarkę ir visus kylančius klausimus spręsti bendradarbiavimu ir abipusiu pasitikėjimu. Ši Vyriausybė yra pasirengusi pasiekti lūžį Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Tą įrodysime ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – sakė Premjeras S. Skvernelis.

Ministras Pirmininkas paprašė Lenkijos Premjerės skirti daugiau dėmesio lietuviškoms mokykloms Lenkijoje ir, prireikus, daryti išimtis dėl reikalaujamo minimalaus mokinių skaičiaus mokymo įstaigose.

Taip pat S. Skvernelis pareiškė pageidavimą, kad Lenkijos nacionalinio švietimo ministrė Ana Zalevska (Anna Zalewska) skirtų laiko aplankyti Punsko ir Seinų lietuvių bendruomenes bei aptarti joms aktualius klausimus.

Lenkijos Premjerė B. Šydlo patikino, kad į šiuos prašymus bus atsižvelgta, o lietuvių bendruomenės Lenkijoje klausimai bus aktyviai sprendžiami.

S. Skvernelis pristatė B. Šydlo iniciatyvą dėl lenkiškų televizijos kanalų retransliavimo Pietryčių Lietuvos gyventojams, kurių didžiąją dalį sudaro lenkų kilmės Lietuvos piliečiai. Premjeras pakvietė Lenkijos Vyriausybę prisijungti prie šios iniciatyvos įgyvendinimo.

Susitikime pasidžiaugta, kad AB „Orlen Lietuva“ išlieka vienu svarbiausių investuotojų Lietuvoje. Premjerai pareiškė viltį, kad bendradarbiavimas po išspręsto ginčo dėl taikomų pervežimo tarifų bus sklandus.

„Rastas kompromisas dėl „Orlen Lietuva“ rodo, kad galima išspręsti net sudėtingiausias kylančias dvišalių santykių problemas“, – pasidžiaugė S. Skvernelis.

Energetikos srityje akcentuotas elektros tinklų sinchronizacijos klausimas. Lenkijos ir Lietuvos Premjerai sutarė, kad sprendimai šioje srityje turi būti neatidėliotini. Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Lenkijos politinis pritarimas Baltijos valstybių sinchronizacijai su žemynine Europa per Lenkiją yra labai svarbus. Taip pat aptartas Lenkijos-Lietuvos dujotiekio projektas, kiti aktualūs klausimai.

Kalbėdami apie ES komandiruotų asmenų direktyvą, abiejų šalių Premjerai akcentavo, kad valstybių nuomonės sutampa – direktyvoje galima įžvelgti protekcionizmo požymių, kurių neturėtų būti. Taip pat pabrėžta, kad direktyva neturėtų būti taikoma transporto sektoriui.

Premjerai taip pat aptarė pratybų „Zapad“ keliamas grėsmes ir pabrėžė būtinybę toliau stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.06; 07:00

Politinės intrigosSkaitomiausios

Gedimino pilies bokštas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Manęs nenustebino buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio pokalbis su „Orlen“ vadovu. Niekada nemaniau, kad Lenkija mums nuoširdžiai draugiška valstybė. Ir lenkofobai, ir lenkofilai (tokių vienas kitas) nuolat jaučiame lenkų „meilę“, tik vieni atsakome tuo pačiu, o kiti – trijų raidžių kombinacija ir kitokiomis lietuvių tautą žeminančiomis nuolaidomis.

Draugystė per prievartą, draugystė sukandus dantis. Tokia dabar situacija: sėdime tame pačiame skęstančiame Europos Sąjungos laivelyje. Pavojaus akivaizdoje net šuo su kate nesipjauna.

Nustebino tai, kad Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ (TT) partija nusprendė (o kas gi dar galėtų?) tą pokalbį paviešinti, nors jis garbės nedaro vienai didžiausių ES valstybių ir yra naudingas, kaip pasakytų mūsų lenkofilai, tik Lietuvos lenkofobams. Štai kokie tie Lenkijos postkomunistai, kurių tvirtovę – teismus – TT partijos pirmininkas Jaroslavas Kačinskis bando užimti, sparčiai judėdamas link autokratinio režimo! Nepraustaburniai tie sikorskiai ir tuskai, kurių niekaip negalima dar kartą prileisti prie valdžios lovio, ir tam tinka net tokios priemonės kaip seniai įvykusių necenzūrinių slaptų pokalbių paviešinimas. Tegul ir litvinai, visa Europa mato, su kuo mes kovojame.

Varšuva paskubėjo reaguoti: Radoslavo Sikorskio ir tuometinio naftos bendrovės „Orlen“ vadovo Jaceko Kraveco pasisakymai neatspindi dabartinės Lenkijos valdžios pozicijos Lietuvos atžvilgiu.

Ir staiga: Lenkijos vidaus reikalų ministerija ketina šalies šimtmečiui skirto paso puslapius papuošti Vilniaus Aušros vartų vaizdu. Lenkai aktyviai pritaria (dešimtys tūkstančių) tokiam sumanymui.

Tai kuo skiriasi dabartinės Lenkijos valdžios pozicija Lietuvos atžvilgiu (ir Ukrainos, nes pase bus ir Lvove esančios Ereliukų kapinės) nuo tos, kuri, TT nuomone, tikriausiai kalta dėl buvusio Lenkijos prezidento Kačinskio žūties?

Ši partija dar kartą bandė išsiaiškinti Smolensko tragedijos priežastis ir jau viešai paskelbė (prie Lenkijos gynybos ministerijos veikianti komisija), kad prezidento lėktuvas sudužo dėl jo viduje įvykusio sprogimo. Aiški užuomina, kas dėl to kaltas. Ne veltui Tuskas tampomas po Lenkijos teismus. 

Vytautas Visockas, straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kaip dabar mums reikėtų į visa tai reaguoti? Turbūt nedelsiant įteisinti trijų raidžių kombinaciją, kol lenkai savo pasų dar nepapuošė Gedimino kalno nuotrauka? Gal papuoštų, bet kad kalnas dabar labai nepatrauklus, griūva.

Važiuodamas automobiliu viena ausimi girdėjau Rimvydo Geleževičiaus radijo laidą, kurioje buvo siūloma į tokias provokacijas rimtai nereaguoti, nes taip pataria Rimvydas Valatka. O kaip reaguoti nerimtai? Nepasako. Beje, Valatka labai bijo, kad galime atidėti Lietuvos lenkų pasų sulenkinimą, Seime niekaip neįteisinamą dešimtmečiais. Bijo jis ir Seinų, Punsko temos.

Atsukime kitą žandą, juk mes maži, o Lenkija – mūsų strateginė partnerė (Gedimino Kirkilo giesmelė). Man patiko prezidentės Dalios Drybauskaitės reakcija į R.Sikorskio patyčias Lietuvos atžvilgiu: „Visada laikiausi nuostatos, kad dvišalis bendradarbiavimas, nepriklausomai nuo valstybių dydžio, turi būti lygiavertis. Su Lenkija taip pat stengiamės išlaikyti nuoširdžius ir konstruktyvius santykius. To paties tikimės ir iš jų. Iš bet kurios šalies primetami nurodymai ar reikalavimai nusipirkti draugystę – Lietuvai nepriimtini“, – teigė D.Grybauskaitė.

Kartais su nerimu pagalvoju: o jeigu devynioliktaisiais prezidentu išsirinksime kokį juokdarį, kuriam Lenkijos „nurodymai ar reikalavimai nusipirkti draugystę“ bus priimtini? Jeigu ir Gedimino kalno nuotrauka Lenkijos piliečių pasuose jį tik pralinksmins?

2017.08.12; 12:00

Politinės intrigos

Lietuvos geležinkeliai. Slaptai.lt nuotr.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį Vilniuje pasirašė partnerystės sutartį su lenkiško kapitalo naftos perdirbimo koncernu „Orlen Lietuva“.

Sutartimi pasiektas kompromisas ilgalaikiuose ginčuose dėl krovinių vežimo sąlygų ir padėtas pagrindas tolesniam įmonių bendradarbiavimui. Abi bendrovės taip pat sutarė nutraukti ginčus teismuose. Pasirašytas susitarimas galios iki 2024 metų.

Sutartį pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir „Orlen Lietuva“ vadovas Ireniušas Fanfara (Ireneusz Fąfara). Pasirašymo ceremonijoje Vyriausybės rūmuose dalyvavo Premjeras Saulius Skvernelis, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, taip pat „PKN Orlen“ vadovas Voicechas Jasinskis (Wojciech Jasinski).

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška pasiektą kompromisinį susitarimą įvertino kaip istorinę sutartį.

„Šiandien pavyko pasirašyti, sakyčiau, istorinį kontraktą tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuva“. Tai yra partnerystės ilgalaikis kontraktas. Ginčą išsprendėme atradę kompromisą, dalindami ginčą apytiksliai penkiasdešimt su penkiasdešimt balansu.

Tikiu, kad mūsų kontraktas konkurencingas“, – sakė M. Bartuška, kurio teigimu, taikiai išspręstas ginčas suteikia puikų pagrindą plėsti bendradarbiavimą su svarbiu partneriu. Ketinama didinti teikiamų paslaugų skaičių, papildant jį vagonų nuoma, krovinių ekspedijavimu kitų šalių teritorijomis.

„Orlen Lietuva“ vadovas I. Fanfara teigia, kad susitarimas išsprendė pagrindinius nesutarimus.

„Pasirašytas susitarimas išsprendė mūsų logistines problemas. Turime stabilią ateitį, žinome, kas mūsų laukia, žinome, kokie bus mūsų logistikos ateities kaštai“, – kalbėjo I. Fanfara, teigdamas, kad klausimas dėl išardytos geležinkelio atkarpos iki Latvijos sienos (Mažeikiai-Rengė) šiuo metu nekeliamas, nes laukiama Europos Komisijos sprendimo.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendrą ateitį turi tik abipusiai naudingi sprendimai, o trečiadienį pasirašyta sutartis yra geriausias to įrodymas.

„Šis ginčas nebuvo naudingas nei Lietuvai, nei Lenkijai. Pagaliau galime sakyti, kad turime dar vieną sėkmingą Lietuvos ir Lenkijos verslo bendradarbiavimo pavyzdį. Šiandienos susitarimo pasirašymas įrodo, kad visus be išimties klausimus, įmanoma išspręsti taikiai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis, atkreipdamas dėmesį į „Orlen Lietuva“ svarbą Lietuvos ūkiui.

Lenkijos bendrovės „Orlen“ vadovas V. Jasinskis taip pat pažymėjo, kad „Orlen Lietuva“ yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, o jos sukuriama pridėtinė vertė svarbi visai šaliai.

Susisiekimo ministras R. Masiulis pabrėžė, kad trečiadienį verčiamas naujas „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimo su „Orlen Lietuva“ puslapis: abi bendrovės tampa partnerėmis, o ne priešininkėmis.

Kaip žinoma, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ nesutarė dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Tuometinei Lietuvos Vyriausybei nustačius rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodiką, nuo 2014 metų padidėjo vežėjo sąnaudos gabenant naftos produktus.

„Lietuvos geležinkeliai“ padidino bendrovei „Orlen Lietuva“ krovinių vežimui taikomą tarifą. „Orlen Lietuva“ su šiuo sprendimu nesutiko. Nepavykus susitarti abi įmonės savo interesus gynė teismuose. Trečiadienį bendrovių vadovų pasirašytu susitarimu patvirtintos abiem pusėms priimtinos sutarties sąlygos.

„Orlen Lietuva“ praėjusiais metais geležinkeliu vežė 9,21 mln. tonų produkcijos.

Lenkijos bendrovė „Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.“ yra vienintelis AB „Orlen Lietuva“ akcininkas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.29; 08:23

Aktualijos

Vyriausybėje valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ pasirašė partnerystės susitarimą. Taip baigtas ne vienerius metus trukęs ginčas dėl krovinių vežimo sąlygų bei įtvirtintos sąlygos bendradarbiauti ateityje. 

Lietuvos Vyriausybė

Premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė bei Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ svariai prisidėjo prie to, kad ilgai trukę nesutarimai pagaliau būtų išspręsti taikiai. Bendrovės susitarė dėl abi puses tenkinančių bendradarbiavimo sąlygų bei konkurencingų tarifų.

„Šis ginčas nebuvo naudingas nei Lietuvai, nei Lenkijai. Gaila, kad sugaišta tiek daug laiko santykiams aiškintis. Tačiau pagaliau galime sakyti, kad turime dar vieną sėkmingą Lietuvos ir Lenkijos verslo bendradarbiavimo pavyzdį. Šiandienos susitarimo pasirašymas įrodo, kad visus be išimties klausimus, net pačius sudėtingiausius ir jautriausius, ekonominius ir politinius, įmanoma išspręsti taikiai. Viskas priklauso nuo noro bendradarbiauti ir abiejų pusių geranoriškumo“, – teigia Saulius Skvernelis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis atkreipia dėmesį, kad šiandien verčiamas naujas „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimo su „Orlen Lietuva“ puslapis: „Džiaugiuosi, kad šiandien „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ vėl tampa partneriais, o ne priešininkais. Ankstesnės valdžios, regis, buvo pamiršusios, kad „Orlen Lietuva“ taip pat yra ir Lietuvos įmonė, veikianti ir mokesčius mokanti Lietuvoje“.

„Lietuvos geležinkeliai“ su svarbiausiu savo klientu šalies rinkoje išsprendė ginčus dėl tarifų, abi bendrovės taip pat sutarė nutraukti ginčus teismuose. Pasirašytas susitarimas galios iki 2024 metų.

„Taikiai išspręstas ginčas suteikia puikų pagrindą plėsti bendradarbiavimą su svarbiausiu mūsų partneriu. Norėtume plėsti teikiamų paslaugų skaičių, papildant jį vagonų nuoma, krovinių ekspedijavimu kitų šalių teritorijomis. Grįžus prie normalių verslo santykių atsiranda galimybė plėsti bendradarbiavimą ir su kitomis „PKN Orlen“ grupės įmonėmis“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

„Mano giliu įsitikinimu, mūsų dalyvavimas Lietuvos ekonomikoje yra didelė atsakomybė. Mes įsipareigoję atsakingai valdyti „Orlen Lietuva“ gamyklą. Ši bendrovė yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, o jos sukuriama pridėtinė vertė svarbi visai šaliai – mokami mokesčiai, kuriamos darbo vietos ir generuojamos pajamos iš eksporto. Taigi mes labai džiaugiamės radę kompromisą su mūsų partneriais. Tai įrodo, jog visi mes turime bendrą tikslą ir galime bendradarbiauti vykdydami savo veiklas“, – tvirtina koncerno PKN „Orlen“ prezidentas Wojciech Jasiński.

„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ nesutarė dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Tuometinei Vyriausybei nustačius infrastruktūros rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodiką, nuo 2014 metų padidėjo vežėjo sąnaudos gabenant naftos produktus.

„Lietuvos geležinkeliai“ padidino bendrovei „Orlen Lietuva“ krovinių vežimui taikomą tarifą. „Orlen Lietuva“ kitaip traktavo pasikeitusią tvarką, todėl su sprendimu padidinti tarifą nesutiko. Nepavykus susitarti abi įmonės savo interesus gynė teismuose.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017.06.29; 03:30