Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt portalas) nuotr.
Pernai rugsėjį kilus diskusijoms dėl karšto oro balionų skrydžių saugumo, vis dėlto priimtas sprendimas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune – jų skrydžių neriboti.
Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, bendradarbiaujant Susisiekimo ministerijai, AB „Oro navigacija“, Lietuvos orlaivių federacijai ir kitoms suinteresuotoms šalims, pavyko rasti kompromisą dėl skrydžių saugos užtikrinimo ir oro balionų skrydžių miestuose galimybės. Tą užtikrins nuo birželio 1-osios įsigaliosianti tvarka.
„Europoje yra labai nedaug miestų, kuriuose leidžiami oro balionų skrydžiai, mums tai ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos turizmo vizitinė kortelė. Džiaugiuosi, kad po išsamių diskusijų geranoriškos visų suinteresuotų šalių pastangos leido rasti išeitį, kaip tinkamai reguliuoti oro erdvę, užtikrinant skrydžių saugą ir išsaugant oro balionų skrydžius sostinėje ir Kaune“, – sakė M. Skuodis.
Karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka nustato procedūras, susijusias su saugiu oro eismo paslaugų teikimu. Šių procedūrų privaloma laikytis vykdant oro balionų skrydžius erdvėje aplink Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai. Šiaulių aerodromo skrydžių valdymo zonoje oro balionų skrydžiai, kaip ir iki šiol, nebus leidžiami.
Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuvos dangaus sauga yra mūsų prioritetas, todėl svarbiu pasiekimu laikome šio tikslo įgyvendinimą, kartu išlaikant mūsų didmiesčių išskirtinumą – vaizdingus karšto oro balionų skrydžius. To nebūtų pavykę padaryti be susitelkimo ir atkaklaus kompromisų ieškojimo.
Intensyvus daugiašalis bendradarbiavimas leido pasiekti geriausią rezultatą“, – teigė „Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius.
Skelbiama, kad pagal naują tvarką ir toliau bus galimi grupiniai oro balionų skrydžiai, leidžiamas grupės dydis priklausys nuo numatomos skrydžių trajektorijos. Jei oro balionų skrydžiai ykdomi nekertant lėktuvų kilimo ir tūpimo erdvės, jų grupę galės sudaryti iki 14 balionų, o kertant lėktuvams skirtą erdvę – ne daugiau kaip 7 balionai. Oro balionų grupei turės būti paskiriamas vienas balionų grupės vadas. Visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad skrydžių vadovai detaliai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.
Vilniuje ir Kaune oro balionams kilti nustatytos skrydžių aikštelės ir specifiniai reikalavimai skrydžiams iš jų. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte; Kaune trys – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno. Oro balionai lėktuvų kilimo ir tūpimo zoną saugiu atstumu praskirs iš viršaus, kad netrukdytų lėktuvų eismui.
2022 m. rugpjūtį „Oro navigacijai“ parengus skrydžių oro balionais tvarką, kuri būtų stipriai apribojusi oro balionų skrydžius, ypač virš Vilniaus, kilo diskusijos dėl poreikio rasti kompromisą, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių oro balionų skrydžiams miestuose. Oro balionai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad pernai rudenį už oro eismo valdymą atsakinga valstybės įmonė „Oro navigacija“, atsižvelgusi į visų suinteresuotų pusių argumentus, nusprendė sustabdyti naujos karšto oro balionų skrydžių tvarkos šalies aerodromų skrydžių valdymo zonose priėmimą. Šiuos klausimus spendžiančioje darbo grupėje bus ieškoma kompromisinių sprendimų, prioritetą teikiant skrydžių saugai.
„Įsiklausę į oreivių, visuomenės bei kitų suinteresuotų šalių argumentus, sustabdėme naujosios tvarkos įsigaliojimą. Toliau aktyviai dirbsime ieškodami visiems tinkančių būdų, kaip užtikrinti skrydžių saugą virš Vilniaus ir kitų šalies oro uostų, bei sieksime, kad mūsų valdomoje oro erdvėje galėtų tilpti bei vieni kitiems netrukdyti visi oro eismo dalyviai“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime tuomet teigė VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prancūzija, Vokietija ir dar aštuonios Europos šalys išreiškė apgailestavimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo patraukti šalį iš tarptautinės karinės žvalgybos sutarties.
D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nesilaiko „Atviro dangaus“ (angl. „Open Skies“) sutarties. Šis sutartis ją pasirašiusioms šalims leidžia iš anksto perspėjus atlikti žvalgybinius skrydžius virš kitų šalių teritorijos ir stebėti galimas karines operacijas.
Sutartis buvo pasirašyta siekiant padidinti skaidrumą ir didžiausių pasaulio valstybių tarpusavio pasitikėjimą, o sutarties šalininkai teigia, kad Vašingtono pasitraukimas gali kelti grėsmę Europai.
„Apgailestaujame dėl Jungtinių Valstijų ketinimo pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties, nors taip pat nerimaujame dėl to, kaip sutarties laikosi Rusijos Federacija“, – sakoma bendrame šalių pranešime, kurį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.
JAV kaltina Rusiją blokuojant kitų šalių žvalgybinius skrydžius, kuriais siekiama stebėti karines pratybas. Tokie veiksmai yra leidžiami pagal „Atviro dangaus“ sutartį.
NATO šalių ambasadorius penktadienį susitiks aptarti JAV pasitraukimo, kuris įsigalios po 6 mėnesių. Oro balionas neįprastų formų. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį išplatintą pranešimą pasirašė Prancūzija, Vokietija, Belgija, Ispanija, Suomija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Čekija ir Švedija.
„Atviro dangaus“ sutartis yra esminis tarpusavio pasitikėjimo užtikrinimo mechanizmo elementas, kuris buvo sukurtas pastaraisiais dešimtmečiais. Juo siekiama didinti skaidrumą ir saugumą euroatlantinėje erdvėje“, – sakoma pranešime.
Europos šalys pabrėžė tęsiančios diskusijas su Rusija, kad būtų „išspręsti kylantys klausimai“, įskaitant klausimus dėl „nepagrįstų apribojimų“, įvedamų skrydžiams virš Kaliningrado srities.
Šimtas oreivių iš viso pasaulio Kaunui dovanos šventę „Su laisvės vėju“. Keturias dienas iš eilės, jei oro sąlygos bus palankios, į dangų kils spalvingi karšto oro balionai. Pirmasis skrydis – ketvirtadienio vakarą, tuoj po to, kai prie Kauno pilies bus atidengta „Laisvės kario“ skulptūra.
Margaspalvis oro balionas. Slaptai.lt nuotr.
„Įprastai renginį vadiname oro balionų fiesta, tačiau iš tiesų tai bus visos tautos laisvės ir nepriklausomybės šventė. Jei Dievas atsiųs gerus orus, turime vilties, kad tai bus įspūdingiausias šimtmečio renginys, – žadėjo artėjančių varžybų organizatorius Gintaras Šurkus. – Nors oro balionų pakilimo vieta laikoma padidintos rizikos zona, esame pasirengę imtis būtinų saugumo priemonių, tačiau stengsimės, kad nebūtų žiūrovams draudžiamų vietų. Pačioje miesto širdyje – Nemuno saloje – oro balionus mes galėsime matyti kelias dienas iš eilės, net po du kartus, rytais ir vakarais. Tegul žmonės ateina ir pamato viską iš arti, nes tai – mūsų visų laisvės šventė“.
Renginio dienomis programą sudarys rytinė ir vakarinė dalys. Liepos 5-7 dienomis nuo 20 valandos šimtas oro balionų kils iš Nemuno salos. Tai, anot G. Šurkaus, yra bemaž triskart daugiau nei iki šiol kada nors yra kilę Lietuvoje iš vienos vietos.
Oreiviai sieks rekordų ir varžysis dėl simbolinio 1009 eurų piniginio prizo bei įspūdingos taurės. Vienu iš renginio akcentų taps specialiai šiai iškiliai valstybės progai pasiūtas ir įsigytas „Šimtmečio“ oro balionas su tautine simbolika. Jis kaskart drauge kels ir tautinę vėliavą, o Valstybės dienos proga liepos 6-osios vakarą bandys danguje išskleisti 100 metrų ilgio ir keturių su puse metrų pločio trispalvę. Tai turėtų būti Lietuvos rekordas, kaip ir šimtas kartu iš tos pačios vietos kylančių oro balionų. Tad šiuos skaičius renginio organizatoriai mėgins užfiksuoti Lietuvos rekordų registravimo agentūroje „Factum“.
„Šimtmečio“ oro balionas tuo pačiu atliks ir esminę varžybų funkciją – bus vadinamoji „lapė“. Jam pakilus, leidžiama ir kitiems balionams pradėti pūtimą. Dalyviai skuba greičiau prisipūsti bei pakilti, nes turi vytis nuskridusį orientyrą. Ten, kur „lapė“ nusileidžia, patiesiamas taikinys, į kurį dalyviai praskrisdami turi mėtyti žymeklius. Taikliausieji atitinkamai pelnys taškų.
Kauno miesto savivaldybė pranešė, kad Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6-ąją), prieš pakylant oro balionams, vakare virš Nemuno salos specialią parodomąją programą atliks akrobatinio pilotažo grupė ANBO. Pilotai planuoja pasirodymui panaudoti trispalvius dūmus.
Oro balionas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Liepos 6-8 dienomis rytais kauniečiai galės stebėti virš miesto praskrendančius šimtą oro balionų. Apie 8 val. jie kils iš bet kur – stadionų, aikščių, parkų ar skverų bei kitų Kauno erdvių, kur pakaks vietos prisipūsti oro balionus. Daug kas priklausys nuo vėjo krypties, nes dalyvių orientyru taps Nemuno sala. Čia lauks pirmasis kryžiaus formos taikinys, ties kuriuo oreiviai irgi bandys pademonstruoti kuo didesnį taiklumą. Toliau jie seks ir vysis „lapę“, kuri rodys kryptį kito taikinio link.
Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kaip žinote, Kaune turime tam tikrų vietų, iš kur galima kilti skrydžiams. Tačiau šventės metu rytais balionai galės kilti iš bet kurios Kauno vietos ir leistis bet kur. Niekas netikrins ir nenurodinės. Būtent tai ir parodo, jog mes išties švenčiame laisvę“, – pridūrė G. Šurkus. Pasak jo, paprastai tokio masto renginius organizuoja bent kelios dešimtys žmonių. Lietuvaičiai šventę Kaune rengia trise.
Todėl varžybų dalyviams organizatoriai sako neduosią jokių specialių nurodymų, tik prašysią vienas kito atžvilgiu būti mandagiems, geranoriškiems bei paslaugiems. – „Šiuo atveju vietoj biurokratinių suvaržymų, apribojimų kur kas svarbiau suprasti, kad tai yra šventė su sau būdinga nuotaika. Dalyviai patys susiras vietas kilti, džentelmeniškai vienas kitą užleis ir prireikus išties pagalbos ranką. Tik taip galėsime sutalpinti tą šimtą balionų. Galbūt jie į dangų kils keliomis bangomis.“
Šventiškų varžybų nugalėtojas gaus ypatingą trofėjų – išskirtinio dydžio taurę ir piniginį prizą – 1009 eurus. Jie bus sudėti 1 euro monetomis į specialų odinį kapšą. Tai – simbolinė suma, reiškianti, kad būtent 1009 metais Lietuva pirmąkart buvo paminėta Saksonijos rašytiniuose šaltiniuose ir nuo to laiko praėjo irgi lygiai 1009 metai, – pažymi Kauno miesto savivaldybės atstovas Tomas Jarusevičius.
Sudarinėdami dalyvių sąrašus organizatoriai teigia pusę vietų rezervavę Lietuvos oreiviams, 30 – kolegoms iš kitų Europos Sąjungos šalių ir po 10 vietų – oreiviams ne iš ES valstybių bei iš kitų žemynų. Laukiama atvykstant svečių net iš Indijos bei Kinijos.
Tais laikais, kai žmonija dar nebuvo išradusi lėktuvų, ypač tokių kaip U-2, bei neturėjo kosminių palydovų, žvalgybos vis tiek įsigudrindavo šnipinėti priešo objektus “iš oro”.
Į pagalbą tokiais atvejais pasitelkiami būdavo oro balionai. Bendžaminas Franklinas pirmasis suvokė, kokią naudą įmanoma išpešti iš nesunkiai pagaminamų, brangiai nekaštuojančių oro balionų. Ponas B.Franklinas suprato, kad oro balionai gali tapti nepamainomais žvalgybos pagalbininkais.
Pirmieji skridimo oro balionu privalumus išmėgino broliai Žozefas ir Etjenas Mongolfje. 1783 metais jie pirmą kartą pakilo į dangų oro baliono dėka. Oro balionas buvo pripildytas karšto oro. Tais metais B.Franklinas savo dienoraštyje rašė: “juk būtų puiku, jeigu pakiltume oro baliono pagalba į dangų ir apžiūrėtume priešiškų kariuomenių dalinius, jų karinius įtvirtinimus…”.
