Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 23 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainai reikalingas visavertis dangaus skydas. Tai sekmadienį pareiškė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Ukrainai reikalingas visavertis dangaus skydas – tai yra vienintelis būdas įveikti Rusijos raketų terorą. Mes jau parodėme, kad galime numušti net ir tas Rusijos raketas, kuriomis teroristai gyrėsi“, – tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad dėl partnerių suteiktos pagalbos ir Ukrainai perduotų oro gynybos sistemų padangių gynėjai jau išgelbėjo tūkstančius gyvybių.
„Tačiau mums reikia daugiau oro gynybos sistemų visai mūsų teritorijai, visiems mūsų miestams ir bendruomenėms. Pasaulis neturi priprasti prie Rusijos teroro – terorą reikia įveikti. O tai yra įmanoma!“, – akcentavo V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, operatyvinė vadovybė „Pietūs“ nurodė, kad per liepos 23 d. naktį surengtą raketų ataką priešas sudavė Odesos sričiai bent penkių tipų raketomis – „Kalibr“, „Oniks“, „Kh-22“, „Iskander-K“ ir „Iskander-M“. Dėl šio išpuolio vienas žmogus žuvo, o dar 22 buvo sužeisti.
Izraelio vėliavos
Niujorkas, spalio 24 d. (ELTA). Izraelis suteikė Ukrainai žvalgybos duomenų, padedančių naikinti iranietiškus dronus. Tai sekmadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.
Leidinys nepatikslina, kokie konkrečiai duomenys turimi omenyje, bet primena, kad spalio 17 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kreipėsi į Izraelį, prašydamas perduoti jo šaliai oro gynybos sistemų. Izraelio gynybos ministras Benny`is Gantzas atmetė šį prašymą, kadangi Tel Avivas bendradarbiauja su Rusija Izraelio karinių oro pajėgų reidų Sirijoje klausimu. Bet Izraelis, pasak ministro, nusiųs Ukrainai ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri padės atremti Rusijos naudojamų Irane pagamintų dronų atakas.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Sirijoje sunaikinta iranietiškų dronų surinkimo gamykla. Manoma, kad smūgius objektams Sirijoje naktį į šeštadienį smogė Izraelio karinės oro pajėgos.
Rusija kare prieš Ukrainą naudoja iranietiškus dronus „Shahed-136“, „Shahed-13“ ir „Mohajer-6“.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist teigia, kad po pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjusių Rusijos okupantų atakų prieš civilius Vakarų valstybės privalo reaguoti į naujus Maskvos išpuolius prieš ukrainiečius.
„Tai, ką matome pastarąsias savaites, yra brutali ataka prieš civilius taikinius, kurie nėra niekaip susiję su realia kova karo fronte Donecke ir Luhanske. Vakarai privalo į tai reaguoti. Ir reaguoja. Žinau, kad mano prezidentas kalbėjosi su prezidentu Zelenskiu ir patikino, kad Jungtinės Valstijos išlieka ir liks ištikimos Ukrainai, pažadėjo perduoti oro gynybos sistemų“, – pirmadienį prieš mitingą Katedros aikštėje „Slava Ukraini! Už jūsų ir mūsų laisvę!“ Eltai sakė ambasadorius.
Vėliau kalbėdamas susirinkusiesiems į mitingą, JAV ambasados vadovas priminė, kad po naujų atakų prieš didžiuosius Ukrainos miestus Vašingtonas skyrė papildomų finansų ir sunkiosios ginkluotės Ukrainai.
„Skaičius – 725 milijonai. Spalio 14-ąją prezidentas Bidenas skyrė papildomus 725 mln. dolerių Ukrainos gynybai, įrangai, amunicijai ir daiktams. Tai priedas prie 18 mlrd. dolerių, kuriuos JAV skyrė jau anksčiau – Ukrainai ir Ukrainos gynybai“, – kalbėjo jis.
„Dar vienas skaičius – 20. 20 oro gynybos sistemų HIMARS Jungtinės Valstijos jau perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. 18 – tiek, pasak prezidento Bideno, bus perduota papildomai. Iš viso – 38 sistemos HIMARS padės ukrainiečiams ginti savo nepriklausomybę“, – teigė ambasadorius, pridurdamas, kad JAV yra perdavusi Kyjivui ir 1,4 tūkst. artimo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Stinger“ bei 5 tūkst. prieštankinių raketų „Javelin“. Amerikos ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak R. S. Gilchrist, nepaisydamas Maskvos siekių, Vakarų pasaulis išlieka vieningas ir atkaklus kovoje su Kremliaus režimu.
„Rusai ir prezidentas Putinas galvojo, kad jie palauš Ukrainos dvasią ir susilpnins JAV bei kitų bendraminčių šalių ryžtingumą, paramą Ukrainai. Bet nutiko visiškai atvirkščiai – manau, kad tai sustiprino mūsų atkaklumą. Prezidentas įsipareigojo, kad Jungtinės Valstijos bus su Ukraina iki tol, kol bus pasiekta pergalė ukrainiečių keliamomis sąlygomis“, – pabrėžė ambasadorius.
ELTA primena, kad pirmadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per ankstyvą rytą Rusijos surengtą Irano dronų ataką sostinei Kyjivui buvo smogta penkis kartus, buvo apgadintas gyvenamasis namas Ševčenkos rajone ir taikytasi į centrinę traukinių stotį.
Turimais duomenimis, Kyjivo kryptimi iš viso buvo paleisti 28 dronai kamikadzės, tačiau 23 buvo numušti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų.
Nuo Rusijos invazijos vasarį į Ukrainos miestus pataikė daugiau kaip 2 600 priešo raketų, sakė jis savo kasdieniniame kreipimesi. „Tai gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti. Tragedijos, kurioms buvo galima užkirsti kelią – jei Ukraina būtų buvusi išgirsta“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Anot jo, šalis dar prieš karą prašė modernių oro gynybos sistemų, kurios galėjo būti pristatytos jau prieš kelerius metus.
Rytų Ukrainoje rusų pajėgos toliau mėgina prasiveržti Bachmuto, Sloviansko ir Lysyčansko kryptimi, sakė V. Zelenskis.
Strategiškai svarbiame Severodonecko mieste, „tikrąja žodžio prasme kovojama dėl kiekvieno metro“.
Sekmadienio duomenimis, Ukrainos daliniai kontroliuoja apie trečdalį miesto.
Tomas Parfitas, Ketrin Fil, Bruno Voterfildas, Maiklas Sevedžas / The Times
Vladimiras Putinas perkelia savo raketas į buvusią Mažąją Lietuvą, ir tai – nauja rimta grėsmė visai Europai.
Aukšto rango Rusijos parlamento atstovas iš oficialios tribūnos tvirtino, kad raketos, galinčios nešti branduolinius užtaisus, perkeltos į Kaliningrado sritį visiems laikams. Tas rusų politikas dar demagogiškai pridūrė, esą tai atsakas į agresyvius NATO veiksmus ginkluojant Rytų Europą.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Nerimą keliančią žinią apie Rusijos sprendimą dar labiau militarizuoti Mažąją Lietuvą (dabartinė Kaliningrado sritis, skirianti NATO nares Lietuvą ir Lenkiją nuo kitų NATO šalių) pranešė Tomas Parfitas, Ketrin Fil, Bruno Voterfildas ir Maiklas Sevedžas leidinyje „The Times“.
JAV valstybės departamento spaudos sekretorius Džonas Kirbis pabrėžė, kad Kaliningrado sritin perkeltos raketos „Iskander“ ir S-400 destabilizuoja nusistovėjusią jėgų pusiausvyrą Europoje tarp NATO ir Rusijos.
Pentagono atstovai pastebėjo, kad žinia aie Rusijos ketinimus visiems laikams palikti galingąsias raketas Kaliningrado anklave yra labai nemalonus destabilizuojantis veiksnys. NATO oro gynybos sistemos, kurios neva neramina Rusiją ir dėl kurios Rusija neva priversta minėtas raketas perkelti į Kaliningradą, nėra nukreiptos prieš Rusiją. Toji NATO sistema – grynai gynybinio pobūdžio. Taip pat ir visi kiti kariniai NATO daliniai, dislokuoti Rytų Europoje, tėra gynybinio pobūdžio.
Publikacijos autoriai mano, kad šis Rusijos manevras yra iššūkis naująjam JAV prezidentui Donaldui Trampui, kurio reakciją į rusiškas ginklavimosi varžybas kol kas keblu numatyti. Royal United Services Institute (Didžioji Britanija) dirbantis Rusijos ekspertas Igorius Sutiaginas pabrėžė, kad tai – pavojingas momentas.
Raketos „Iskander“, pajėgios nešti atominius užtaisus, Kaliningrado srityje buvo dislokuoti dar spalio mėnesį. Bet tik dabar Rusijos Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas prisipažino, kad šie ginklai Kaliningrado anklave bus nuolat dislokuoti. Jo žodžiais remiantis, „Iskander“ ir S-400 atgabenti į anklavą tik tam, kad neutralizuotų NATO keliamas grėsmes dėl šio Aljanso oro gynybos sistemų Rytų Europoje. Omenyje jis turėjo karinius įrenginius, kuriuos NATO šių metų gegužę dislokavo Rumunijoje bei artimiausiu metu dislokuos Lenkijoje. Ponas V.Ozerovas nenorėjo prisiminti, kad Rumunijoje ir Lenkijoje dislokuojamos NATO oro gynybos sistemos skirtos gynybos reikmėms, taip pat – apsisaugoti nuo galimų Irano atakų.
Beje, šių metų gegužės mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baugino Europos šalis, įsileidžiančias NATO oro gynybos sistemas. V.Putinas tvirtino, esą Rumunija dar supras, ką reiškia gyventi jaučiant nuolatinę baimę, mat į tave žvelgiama pro galingo ginklo taikiklį…
Lietuva ir Norvegija pasirašė techninį susitarimą dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS komponentų ir raketų įsigijimo.
Spalio 20 d. pasirašytas techninis susitarimas dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS komponentų ir raketų įsigijimo iš Norvegijos ginkluotųjų pajėgų. Susitarime, kurį pasirašė Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Norvegijos karalystės gynybos ministerija, apibrėžtos sąlygos ir šalių atsakomybės dėl NASAMS komponentų pirkimo ir pardavimo bei paramos, kurią Norvegija teiks Lietuvai vystant vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumus.
Oro gynybos sistema NASAMS.
„Techninio susitarimo pasirašymas yra vienas iš svarbiausių etapų vystant Lietuvos kariuomenės vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumus. Džiaugiuosi, kad mūsų sąjungininkė Norvegija sutiko ne tik parduoti NASAMS komponentus, kurie ypač sustiprins Lietuvos oro erdvės saugumą, bet ir padėti diegiant šią sistemą Lietuvos kariuomenėje,“ – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Tęsdama vidutinio nuotolio oro gynybos projektą, Krašto apsaugos ministerija vykdys kitų NASAMS sistemos komponentų – radarų ir ugnies valdymo centrų – įsigijimą. Vėliau visi komponentai bus integruojami į vieningą sistemą, gebančią vykdyti oro gynybos užduotis: stebėti ir kontroliuoti oro erdvę, įspėti antžeminius padalinius apie oro grėsmę ir, esant būtinybei, naikinti taikinius.
Planuojama, kad vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos projektas kainuos šiek tiek daugiau nei 100 mln. eurų, o už šią sumą Lietuvos kariuomenei bus nupirktos dvi oro gynybos baterijos.
Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS Lietuvai planuojama bus perduota iki 2020 metų.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (Nuotraukos autorius – forsvaret.no).
