Aviacijos reguliuotojai uždraudė oro linijoms „Pakistan International Airlines“ (PIA) 6 mėn. skraidyti Europos Sąjungoje. Toks sprendimas priimtas po to, kai PIA sustabdė beveik trečdalio įmonės pilotų veiklą dėl suklastotų ar abejotinos kilmės licencijų.
 
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) nurodė PIA „nesanti tikra“ dėl to, ar kiti oro linijų bendrovės pilotai yra pakankamos kvalifikacijos, todėl esą „prarado pasitikėjimą“ šiomis oro linijomis, naujienų agentūrai AFP sakė PIA atstovas Abdullah Khanas.
 
Savo pranešime EASA teigė, kad uždraudė PIA ir dar vienos mažesnės Pakistano oro linijų bendrovės skrydžius „dėl neseniai atlikto ir Pakistano parlamente pristatyto tyrimo, kuris atskleidė, kad didelė dalis Pakistane išduotų pilotų licencijų yra negaliojančios“.
 
PIA dėl koronaviruso vykdė labai nedaug tarptautinių skrydžių.
 
Praeitą mėnesį atnaujinus vidaus skrydžius Pakistane įvyko 98 žmonių gyvybes nusinešusi katastrofa, kuomet veikiausiai dėl piloto klaidos sudužo PIA lėktuvas.
 
PIA neseniai atnaujino skrydžių rezervacijas į penkis Europos miestus, įskaitant Paryžių, Milaną ir Barseloną.
 
A. Khano teigimu, skrydžiai į Jungtinę Karalystę, kuri nėra ES narė, nebus paveikti draudimo.
 
Praeitą savaitę aviacijos ministras Ghulamas Sarwaras Khanas parlamente atskleidė, kad 262 iš 860 veiklą vykdančių Pakistano pilotų turi suklastotas licencijas arba sukčiavo per egzaminus.
 
Daugiau nei pusė jų dirbo PIA, o bendrovė nedelsdama paskelbė stabdanti 141 iš 434 pilotų veiklą.
 
EASA teigė uždraudusi PIA skrydžius „nerimaujant dėl kompetentingų institucijų pajėgumų užtikrinti, kad Pakistano oro linijos visada atitinka tarptautinius standartus“.
 
Pakistano premjeras Imranas Khanas parlamente tvirtino reformuosiantis PIA ir už aviacijas atsakingas vyriausybės institucijas.
 
„Noriu pasakyti savo tautai: neturime kitos išeities, reformos yra neišvengiamos“, – sakė I. Khanas.
 
Aviacijos ministras savo ruožtu tikino, kad PIA restruktūrizacija bus užbaigta iki metų pabaigos.
 
Gegužės 22 d. PIA lėktuvas sudužo Karačyje. Per katastrofą žuvo 97 lėktuvu skridę žmonės ir vienas vaikas, buvęs ant žemės.
 
Tyrėjai dėl nelaimės kaltina du pilotus, kurie nusileidimo metu plepėjo apie koronavirusą, o vėliau bandė lėktuvą nutupdyti nenuleidę važiuoklės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 02:00

Viena didžiųjų JAV oro linijų tikriausiai neatlaikys koronaviruso pandemijos sukeltų nuostolių ir bus priversta bankrutuoti, pareiškė aviacijos milžinės „Boeing“ generalinis direktorius Davidas Calhounas.
 
„Labai tikėtina“, – interviu televizijai NBC sakė D. Calhounas, paklaustas apie tai, ar viena didžiųjų JAV oro linijų žlugs.
 
„Akivaizdu, kad kažkas nutiks rugsėjį. Skrydžių srautai nesugrįš į 100 proc. lygį, jie net nesieks 25 proc. (buvusio skrydžių skaičiaus)“, – tvirtino D. Calhounas.
 
Pats „Boeing“ taip pat kenčia nuo koronaviruso sukeltos krizės, dėl kurios buvo įvesti kelionių apribojimai ir karantinas. Bendrovės klientai stabdo lėktuvų užsakymus, nes neaišku, kada atsigaus skrydžių paklausa.
 
„Galbūt iki metų pabaigos pasieksime 50 proc. buvusio skrydžių skaičiaus, todėl oro linijos tikrai turės imtis pokyčių“, – pridūrė D. Calhounas.
 
„Boeing“ vadovu D. Calhounas tapo šių metų pradžioje, kai bendrovę jau buvo apėmusi „Boeing 737 Max“ krizė. Šio „Boeing“ modelio lėktuvų skrydžiai draudžiami nuo 2019 m. kovo, po to, kai sudužo du orlaiviai ir žuvo daugiau nei 300 jais skridusių žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 00:02

Vilniaus oro uostas 2019 m. aptarnavo rekordiškai daug – 5 mln. – keleivių. Martyno Jaugelavičiaus nuotr.

Paskutinę šių metų dieną keleivių skaičius Vilniaus oro uoste perkopė 5 milijonus. Tai didžiausias keleivių srautas oro uosto istorijoje, kurį pavyko aptarnauti per vienerius metus, sakoma pranešime.
 
„Keleivių srautas Vilniaus oro uoste viršijo visų praėjusių metų skaičius ir buvo didžiausias istorijoje. Labai džiaugiamės, kad metus baigėme pasiekę tikslą, kuris mums labai svarbus ir leidžia toliau planuoti naujas veiklos apimtis“, – sako Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
 
Teigiama, kad nors šių metų vasarą keleivių srautai Vilniaus oro uoste neaugo taip sparčiai, kaip buvo planuojama, rudenį stebėtas spartus augimas – spalio ir lapkričio mėnesiais buvo aptarnauta žymiai daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu, atitinkamai 4,6 proc., 7,1 proc.
 
„Paskutinį metų ketvirtį keleivių srautus augino lapkritį pradėti skrydžiai į Eilatą ir, žinoma, prieššventinės kelionės“, – komentuoja D. Čiuplys.
 
2020 metais tikimasi dar didesnio keleivių srauto: jau nuo šio pavasario iš Vilniaus oro uosto bus galima keliauti net 7 naujomis kryptimis: „Wizz Air“ skraidins į Zaporožę ir Jerevaną, „Airbaltic“ – į Hamburgą, Ciūrichą, Geteborgą, Dubrovniką ir Rijeką.
 
Kad tinkamai aptarnautų augančius keleivių srautus, oro uoste jau šiuo metu yra atliekama plėtra: planuojama kitais metais pradėti naujo išvykimo terminalo rangą, 2020 metų pirmoje pusėje bus atidarytas naujas VIP terminalas su konferencijų centru. Lygiagrečiai planuojamos ir orlaiviams reikalingos infrastruktūros perone rekonstrukcijos.
 
Vilniaus oro uostas 2018 metais aptarnavo 4,9 mln., o visi trys Lietuvos oro uostai bendrai – net 6,3 mln. keleivių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 00:05