Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt portalas) nuotr.
Pernai rugsėjį kilus diskusijoms dėl karšto oro balionų skrydžių saugumo, vis dėlto priimtas sprendimas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune – jų skrydžių neriboti.
Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, bendradarbiaujant Susisiekimo ministerijai, AB „Oro navigacija“, Lietuvos orlaivių federacijai ir kitoms suinteresuotoms šalims, pavyko rasti kompromisą dėl skrydžių saugos užtikrinimo ir oro balionų skrydžių miestuose galimybės. Tą užtikrins nuo birželio 1-osios įsigaliosianti tvarka.
„Europoje yra labai nedaug miestų, kuriuose leidžiami oro balionų skrydžiai, mums tai ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos turizmo vizitinė kortelė. Džiaugiuosi, kad po išsamių diskusijų geranoriškos visų suinteresuotų šalių pastangos leido rasti išeitį, kaip tinkamai reguliuoti oro erdvę, užtikrinant skrydžių saugą ir išsaugant oro balionų skrydžius sostinėje ir Kaune“, – sakė M. Skuodis.
Karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka nustato procedūras, susijusias su saugiu oro eismo paslaugų teikimu. Šių procedūrų privaloma laikytis vykdant oro balionų skrydžius erdvėje aplink Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai. Šiaulių aerodromo skrydžių valdymo zonoje oro balionų skrydžiai, kaip ir iki šiol, nebus leidžiami.
Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuvos dangaus sauga yra mūsų prioritetas, todėl svarbiu pasiekimu laikome šio tikslo įgyvendinimą, kartu išlaikant mūsų didmiesčių išskirtinumą – vaizdingus karšto oro balionų skrydžius. To nebūtų pavykę padaryti be susitelkimo ir atkaklaus kompromisų ieškojimo.
Intensyvus daugiašalis bendradarbiavimas leido pasiekti geriausią rezultatą“, – teigė „Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius.
Skelbiama, kad pagal naują tvarką ir toliau bus galimi grupiniai oro balionų skrydžiai, leidžiamas grupės dydis priklausys nuo numatomos skrydžių trajektorijos. Jei oro balionų skrydžiai ykdomi nekertant lėktuvų kilimo ir tūpimo erdvės, jų grupę galės sudaryti iki 14 balionų, o kertant lėktuvams skirtą erdvę – ne daugiau kaip 7 balionai. Oro balionų grupei turės būti paskiriamas vienas balionų grupės vadas. Visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad skrydžių vadovai detaliai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.
Vilniuje ir Kaune oro balionams kilti nustatytos skrydžių aikštelės ir specifiniai reikalavimai skrydžiams iš jų. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte; Kaune trys – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno. Oro balionai lėktuvų kilimo ir tūpimo zoną saugiu atstumu praskirs iš viršaus, kad netrukdytų lėktuvų eismui.
2022 m. rugpjūtį „Oro navigacijai“ parengus skrydžių oro balionais tvarką, kuri būtų stipriai apribojusi oro balionų skrydžius, ypač virš Vilniaus, kilo diskusijos dėl poreikio rasti kompromisą, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių oro balionų skrydžiams miestuose. Oro balionai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad pernai rudenį už oro eismo valdymą atsakinga valstybės įmonė „Oro navigacija“, atsižvelgusi į visų suinteresuotų pusių argumentus, nusprendė sustabdyti naujos karšto oro balionų skrydžių tvarkos šalies aerodromų skrydžių valdymo zonose priėmimą. Šiuos klausimus spendžiančioje darbo grupėje bus ieškoma kompromisinių sprendimų, prioritetą teikiant skrydžių saugai.
„Įsiklausę į oreivių, visuomenės bei kitų suinteresuotų šalių argumentus, sustabdėme naujosios tvarkos įsigaliojimą. Toliau aktyviai dirbsime ieškodami visiems tinkančių būdų, kaip užtikrinti skrydžių saugą virš Vilniaus ir kitų šalies oro uostų, bei sieksime, kad mūsų valdomoje oro erdvėje galėtų tilpti bei vieni kitiems netrukdyti visi oro eismo dalyviai“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime tuomet teigė VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje „Iževskij radiozavod“ pagaminta ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegta lokomotyvų saugos sistema KLUB-U yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, savo išvadų projekte konstatuoja parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Komitetas taip pat mano, kad Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“ pagaminta ir VĮ „Oro navigacija“ įdiegta radiolokacinė įranga yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
„Buvusios šios įmonės vadovybės ilgalaikiai ryšiai su nesaugios įrangos gamintojų atstovais ir įrangos įdiegimo aplinkybės vertintini kaip galimai turėję poveikį priimant sprendimus strategiškai svarbiame nacionaliniam saugumui sektoriuje ir galimai kėlę grėsmę valstybės interesams“, – sakoma dokumento projekte.
NSGK nariai nustatė, kad Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ atstovų, jos valdomos bendrovės NUKEM atstovų, koncerno MG Baltic atstovų palaikomais neskaidriais ryšiais su Lietuvos politikais, valstybės tarnautojais, įmonių vadovais, buvo daromas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus siekiant paveikti projektų įgyvendinimą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioje VĮ „Ignalinos AE“.
Susisiekimo ministro įsakymu iš pareigų atleistas VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius.
„Įmonėje nustatyti šiurkštūs pirkimų procedūrų pažeidimai, keliantys pagrįstų abejonių dėl generalinio direktoriaus darbo skaidrumo ir efektyvumo. Viešųjų pirkimų tarnyba atskleidė, kad įmonėje klestėjo neskaidrūs, galimai vienam tiekėjui subalansuoti viešieji pirkimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad „Oro navigacijos“ vadovas į VPT išvadas neatsižvelgė, o pati įmonės veikla ne kartą kėlė abejonių dėl galimos korupcijos. Vertindamas situaciją konstatuoju, kad vadovas nebegali vykdyti savo pareigų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Laikinai VĮ „Oro navigacija“ vadovaus Mindaugas Gustys, kuris iki šiol ėjo Ekonomikos skyriaus viršininko pareigas.
Jau artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas generalinio direktoriaus pareigoms užimti.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pernai atlikusi VĮ „Oro navigacija“ dviejų 2015 m. organizuotų viešųjų pirkimų vertinimą, nustatė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimų. Šie pažeidimai turėjo įtakos pirkimų rezultatams.
VPT 2016 m. birželį įpareigojo įmonę nutraukti naujojo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato statybos darbų pirkimo procedūras. 2016 m. rugpjūtį VPT nurodė, kad pasirašyta 3,25 mln. eurų vertės ryšių, navigacijos ir stebėjimo techninės patalpos statybos sutartis su UAB „Satela“ turi būti pripažinta niekine ir nutraukta bei organizuotas naujas pirkimas.
Įmonei paskelbus naują pirkimą iš rinkos dalyvių ir vėl gautos pretenzijos dėl galimai vienam tiekėjui pritaikytų pirkimo sąlygų.
Susisiekimo ministerijai sukėlė abejonių neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas įrangos pirkimams iš tiekėjų NRPL Oy ir „Thales“ – įmonė neatliko rinkos tyrimo potencialiems tiekėjams ir numatomai pirkimo vertei nustatyti. „Oro navigacijos“ už beveik 500 tūkst. eurų iš NRPL Oy įsigyta įranga neatitinka realaus įmonės poreikio – įranga naudojama kaip pagalbinė, o ES teisės aktų reikalavimų tinkamam įgyvendinimui įmonė turės įsigyti kitą įrangą.
VĮ „Oro navigacija“ iš vieno konsultacinių paslaugų teikėjo UAB „VG Consult“ pagal 2012–2014 m. pasirašytas 5 sutartis įsigijo paslaugų už 171,9 tūkst. eurų. Susisiekimo ministerijai sukėlė abejonių šių konsultacinių paslaugų reikalingumas ir viešųjų pirkimų skaidrumas.
Taip pat nustatyta, kad VĮ „Oro navigacija“ iš vieno tiekėjo UAB „Santika“ 2010–2016 m. įsigijo kelionių organizavimo paslaugų už 692,5 tūkst. eurų. Patikrinimo metu kilo pagrįstų abejonių, ar perkant šias paslaugas buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo.
