Tegyvuoja Ukraina. Ukrainos palaikymo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio 22–24 dienomis vyks vizito į Ukrainą. Vizito metu šalies vadovas dalyvaus Krymo platformos inauguraciniame susitikime ir Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio minėjime, sakoma Prezidentūros pranešime.
Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtą, Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.
„Lietuva palaiko Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Nepripažinome ir nepripažinsime Krymo okupacijos. Nuoširdžiai palaikau prezidento (Volodymyro) Zelenskio pastangas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtą Krymo aneksiją. Rusijos vykdoma agresyvi ekspansinė politika neturi būti toleruojama ir legitimizuojama“, – sakė prezidentas.
Vizito Ukrainoje metu šalies vadovas taip pat inauguruos Lietuvos skverą Kijeve ir dalyvaus LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio paminklo atidengimo ceremonijoje Pečorų lauroje.
Vakar žinomas Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas Vilius Kavaliauskas feisbuke parašė:
„Į VILNIAUS „VAMZDĮ“ ATSAKĖ BALTARUSIŲ SLONIMAS. Norisi pasveikinti kaimynus baltarusius, rugsėjo 1-ąją dieną Slonimo mieste atidengusius įspūdingą paminklą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Leonui Sapiegai (1557-1633). Bronzos skulptūros aukštis drauge su postamentu – 4 metrai. Autoriai – Ivanas Misko, Vladimiras Pipinas ir Sergejus Logvinas. Rekomenduojant L.Sapiegai, Slonimas 1591 metais gavo Magdeburgo teises. Šis Gardino srities miestas neketina Sapiegos skulptūra pasitenkinti – Slonime bus atidengtas biustas Mykolui Kleopui Oginskiui. Užbaigiant šią džiaugsmingą istorinę seriją, dar reikėtų pridurti, jog už trijų dienų – rugsėjo 7 dieną Lydos mieste atidengiama 3 metrų aukščio raito Gedimino skulptūra. Naugarduke apsispręsta statyti paminklą karaliui Mindaugui, o Diatlove iškils paminklas miesto įkūrėjui etmonui Konstantinui Ostrogiškiui. Sveikiname ambicingus kaimynus. „Dėkojame“ Lietuvos politikams, jaučiantiems neįveikiamą alergiją istorijai.”
Geras Viliaus Kavaliausko pastebėjimas. Tik jo pateikti faktai sukelia blogas mintis. Jei šitas paminklų LDK praeičiai statymo bumas būtų vykęs Stanislovo Šuškievičiaus laikais (Belovežo susitarimo apie SSRS demontavimą signataras ir pirmas jau nepriklausomos Baltarusijos vadovas), nesistebėčiau ir būčiau ramus.
Bet tai, kad Aleksandro Lukašenkos, klusnaus Kremliaus režimui Baltarusijos prezidento valdymo metu tai vyksta, labai keista. Juk jam vadovaujant Kremliaus užsakymu baltarusių kalba praktiškai buvo išguita iš viešo gyvenimo. Ir staiga – rusiška meilė LDK? Juk tai reiškia ir Kremliaus meilę slaviškai LDK, kaip ją pateikinėja ir Kremliaus, ir jiems pritariantys baltarusių „istorikai”. Ar tik neseks paskui šitą statybų bumą kokios nors teritorinės pretenzijos?
Gerai daro mūsų prezidentas Gitanas Nausėda, reikalaudamas iš NATO padidinti NATO karių ir karinės technikos skaičių Lietuvoje. Viena kita divizija, prieštankiniai ir priešlėktuviniai pabūklai kur nors netoli Vilniaus tikrai reikalingi.
Straipsnis, aišku, kremlinio rašytas ir nukreiptas į tai, kad Lietuvos valdžia neturėtų iliuzijų bendraudama su Baltarusijos opozicija, kuri gviešiasi Vilniaus, o verčiau bendradarbiautų su A.Lukašenka, kuris jokių pretenzijų į LDK ir Vilnių neturi. Esą Baltarusijos nacionalistai gaivindami LDK paveldą, kaip savo, veikia prieš jo valią (pavyzdys – kad ir šis skulptūrinis bumas).
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ši aplinkybė, beje, yra labiausiai įtartina. Kokia dar gali būti Baltarusijoje opozicija Prezidentui! Greičiau tai A. Lukašenkos masalas tikriems potencialiems opozicionieriams išryškinti.
Visai galimas dalykas, kad kai ateis tinkamas momentas (kai Kremlius įsakys), A. Lukašenkai persigalvoti bus vieni niekai, o dabar jis tik vaidina LDK priešą.
Tai, kad be jo žinios (greičiausiai ir finansavimo) jo valstybėje būtų statomi paminklai Sapiegai, Gediminui, Mindaugui ir pan., paprasčiausiai neįtikėtina.
