Kanada turėtų uždrausti Kinijos „Huawei“ tiekti 5G mobiliojo ryšio diegimo įrangą, nes grėsmė saugumui yra pernelyg didelė, straipsnyje rašo buvęs Kanados žvalgybos tarnybos vadas Richardas Foddenas.
Kaip praneša „Reuters“, Kinija praėjusią savaitę grasino padariniais, jei Otava blokuotų „Huawei“ priėjimą prie šalies 5G tinklų, tačiau šį Pekino įspėjimą Kanados vyriausybė atmetė. Šalių santykiai pablogėjo po „Huawei“ finansų direktorės Meng Wanzhou sulaikymo Kanadoje gruodį.
R. Foddenas vadovavo Kanados žvalgybos tarnybai nuo 2009 iki 2013 m. Jo teigimu, yra daugybė ženklų, kad „Huawei“ prieigą prie naujos kartos Kanados mobiliojo ryšio tinklų reikia blokuoti.
„Kanados vyriausybė turėtų nepaisyti įspėjimų ir uždrausti „Huawei“ prieiti prie Kanados 5G tinklų, taip užtikrinant kanadiečių saugumą“, – straipsnyje Kanados laikraštyje „Globe and Mail“ rašė R. Foddenas.
Kinija gruodį, po Meng Wanzhou arešto, sulaikė du kanadiečius ir pareikalavo jos paleidimo. Vėliau sausį Kinijos teismas pakartotinai nuteisė jau kalintį už narkotikų kontrabandą kanadietį ir skyrė jam mirties bausmę.
„Jei Kinija pasmerkia kanadietį myriop dėl nacionalinio verslo lyderio interesų, tik pagalvokite, ką Kinijos komunistų partija darytų, jei turėtų laisvą prieigą prie Kanados mobiliojo ryšio tinklų“, – rašė R. Foddenas.
Kanados ambasadorius Kinijoje Johnas McCallumas penktadienį teigė, kad pagrindiniai jo darbai šiuo metu yra užtikrinti dviejų sulaikytų kanadiečių išlaisvinimą ir mirties bausmės Kanados piliečiui atšaukimą.
„Tačiau negalime pamiršti, kad Kanada jau investavo itin daug lėšų Kinijoje. Kinija bus svarbi Kanadai ateityje, todėl, manau, geriausia judėti pirmyn, kad ir lėtai“, – žurnalistams sakė J. McCallumas.
Tačiau, paklaustas, kada Kanados premjeras Justinas Trudeau dėl kanadiečių Kinijoje skambins Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, ambasadorius tikino, kad toks veiksmas „yra paskutinė priemonė“, todėl Kanada turėtų pirma imtis kitų veiksmų.
J. Trudeau praėjusią savaitę suskubo paraginti kitų pasaulio šalių lyderius paremti Otavą kanadiečių sulaikymo Kinijoje klausimu.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.01.22; 06:00
Kanados ministras pirmininkas Styvenas Harperis paprašė vyriausybinių valdininkų perrašyti šalies paraišką į Arktikos teritorijas taip, kad į ją būtų įtrauktas Šiaurės ašigalis, rašo Globe and Mail.
Tokiu būdu Kanados paraiška ima konkuruoti su Rusijos pretenzijomis į tas pačias teritorijas, ir ta situacija reikalauja Otavos ir Maskvos derybų. Kanados vyriausybė laukia, kad paraiška į Šiaurės ašigalį turėtų ateiti ir iš Danijos.
Continue reading „Otavos pretenzijos į Arktiką gali išprovokuoti teritorinius kivirčus su Rusija”
Igoris Guzenka (1919 – 1982) – SSSR ambasados Otavoje (Kanada) šifruotojas, pabėgęs į Vakarus ir suteikęs Vakarų slaptosioms tarnyboms daug informacijos apie sovietų to meto užsienio žvalgybos veiklą. Tada rusai labiausiai stengėsi gauti informacijos apie atominės bombos kūrimą.
I.Guzenka mokėsi Maskvos Inžinerijos akademijoje ir Maskvos Architektūros institute. 1941 metais jis buvo pasiųstas mokytis į Karinės žvalgybos mokyklą, kurią baigęs gavo paskyrimą į GRU (Raudonosios armijos vyriausioji žvalgybos valdyba).
Dalyvaudamas antrajame pasauliniame kare, išsitarnavo iki karininko laipsnio. 1943 metų vasarą buvo pasiųstas į Otavą dirbti šifruotoju Sovietų ambasadoje. I.Guzenka išskrido lėktuvu, o jo nėščia žmona (kuriai taip pat buvo leista išvykti į Kanadą) keliavo jūra.
I.Guzenka greitai apsiprato naujoje vietoje ir sėkmingai tvarkėsi savo naujose pareigose. Jam ir jo žmonai labai patiko gyvenimas Vakaruose. Bet 1944 metų rugsėjį jis netikėtai gavo iškvietimą į Maskvą. Paskui pradiniai išvykimo terminai buvo nukelti, bet I.Guzenkos nutarė visai nebegrįžti į tėvynę.
Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos – Kanadoje pasilikęs Igoris Guzenka”
