Šį savaitgalį baigiasi dvi stovyklos, kuriose stovyklavo daugiau nei šimtas užsienio lietuvių vaikų, atvykusių iš keliolikos pasaulio šalių. Stovyklas finansiškai rėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
 
Stovyklą Kalvarijos savivaldybėje, Jurgežeriuose, aplankė pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo reikalų komisija surengė savaitės stovyklą „Pasaulio Lietuva“ Alovėje, Alytaus rajone. Iki rugpjūčio 16 dienos čia stovyklauja 55 vaikai iš 12 šalių: Austrijos, Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, JAV, JK, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Estijos. Šioje stovykloje kartu su užsienio lietuvių vaikais stovyklauja ir vaikai iš Lietuvos.
 
Tokią stovyklą Lietuvoje Pasaulio lietuvių bendruomenė rengia antri metai. Šiemet, kaip skelbiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime, į stovyklą susirinko netgi daugiau vaikų, negu buvo planuota. Stovyklautojams viešojo kalbėjimo, aktorinio meistriškumo, scenos kalbos treniruočių ir kitus užsiėmimus vedė žymūs Lietuvos žmonės, buvo rengiamos sporto varžybos, kino seansai po atviru dangumi, baidarių žygiai, proto mūšiai, kelionės laiku.
 
Kitą stovyklą Kalvarijos savivaldybėje, Jurgežeriuose, organizavo Jungtinės Karalystės lituanistinė mokykla „Bitė“, vykdydama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamą projektą „Virtualioji istorija. Suvalkija knygose“. Penktadienį, paskutinę stovyklos dieną, atsisveikins stovyklautojai iš 5 užsienio lituanistinių mokyklų: JK, Islandijos, Škotijos, Airijos, Ispanijos ir mokiniai iš Šiaulių bei Ukmergės.
 
Čia stovyklavo 75 vaikai ir 14 mokytojų. Stovyklautojai daug keliavo, susipažino su Suvalkijos kraštu: lankėsi Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose, Raudonės, Panemunės pilyse, Gelgaudiškio dvare, Vištytyje, Marijampolėje, klausėsi koncertų, dalyvavo įvairiose edukacinėse programose, patys vaikai organizavo talentų konkursą ir futbolo turnyrą. Pernai „Bitės“ stovykla surengta Dzūkijos krašte, o kitais metais planuojama stovyklauti Žemaitijoje.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Pasaulio lietuvių bendruomenės stovyklai ir lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ projektui „Virtualioji istorija. Suvalkija knygose. Mitinės būtybės lietuvių pasakose ir sakmėse. Raganos paveikslas“ šiemet skyrė apie 56 tūkst. eurų.
 
Užsienio lituanistinės mokyklos ministerijai kasmet gali teikti projektus savo veiklos finansavimui, tarp jų ir vasaros stovyklų organizavimui Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.15; 08:13

Jono Basanavičiaus gimtinė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šeštadienį Vilkaviškio rajone, Ožkabalių kaime, esančioje Jono Basanavičiaus sodyboje jos atstatymo 30-mečio proga rengiamas minėjimas.
 
Čia atidaryta paroda, pasakojanti sodybos istoriją, prisiminimais dalysis atstatymo iniciatoriai. Šventinę visų nuotaiką palaikys grupė „Folk Trio” bei kiti atlikėjai. Renginio svečiai galės paskanauti Tautos atgimimo ąžuolyne užaugusių gilių kavos ir vietos verslininkų patiektų vaišių, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus.
Vilnius. Jono Basanavičiaus gatvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kelių iniciatyvių žmonių dėka apleista dr. J. Basanavičiaus gimtinė šiandien lyg atgimusi iš pelenų – čia veikia muziejus, žaliuoja beveik 7000 pasodintų ąžuolų, vyksta moksleiviams ir suaugusiems skirtos edukacijos.
 
Šioje sodyboje Jonas Basanavičius praleido savo vaikystę. Gyvenamasis Basanavičių namas šiame Suvalkijos vienkiemyje buvo pastatytas dar prieš gimstant būsimajam Patriarchui – 1832 metais. Šią pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų šeimos sodybą sudarė namas (stuba), kluonas, dviejų dalių klėtis su prieklėčiu, du dideli tvartai, aliejinyčia ir jauja su pirtimi.
 
„Iš tėvų gimtųjų namų Jonas Basanavičius išvyko būdamas paauglys. Išvažiavęs mokytis į juos sugrįždavo tik jau kaip svečias – savaitgaliais ar atostogoms. Rūpintis sodyba buvo patikėta jaunėliui broliui Vincui, tačiau per ilgą laiką sodybos pastatai ne kartą degė ir po truputį nyko“, – sodybos istoriją prisiminė Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja Rūta Vasiliauskienė.
 
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tarpukariu Basanavičių palikuonys net Antano Smetonos kanceliarijos prašė taisyti prastos būklės sodybos pastatus, tačiau užėjus karui to padaryti nesuspėta. Sodybos atstatymo iniciatyva atgimė tik po pusšimčio metų – 1988 metais.
 
Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.

„Tradiciškai kiekvienais metais minime Jono Basanavičiaus gimtinėje žaliuojančio didžiulio, žmogaus rankomis sodinto Tautos atgimimo ąžuolyno, gimtadienį. Tačiau niekad neminėdavome sodybos atstatymo pradžios, todėl norime prisiminti nepelnytai pamirštą kilnią iniciatyvą, ją iškėlusius bei įgyvendinusius žmones“, – sakė J. Basanavičiaus gimtinės vedėja R. Vasiliauskienė.
 
Inicijavus sodybos atstatymą, pirmiausia buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, vėliau – karvidė, kluonas ir kiaulidė. Paskutinis pastatas sodyboje atstatytas 1998 metais. Sodybos projektavimo darbus pagal surinktą medžiagą atliko architektė Živilė Mačionienė.
 
Atstatytuose pastatuose jau beveik 30 metų veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su pasiturinčio suvalkiečio ūkininko kasdieniu gyvenimu, pačiu Jonu Basanavičiumi ir savita, tik šiam kraštui būdinga, etnine kultūra. Šiandien J. Basanavičiaus gimtinė – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.04; 00:30