Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bendra kišenpinigių suma, kurią dažniausiai per mėnesį iš tėvų gauna 16–19 m. amžiaus paaugliai, siekia 51–100 eurų, tuo metu pradinukai dažniausiai disponuoja 16–30 eurų per mėnesį siekiančiais kišenpinigiais. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta tėvų, turinčių 5–23 m. vaikų, apklausa, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
„Matyti aiški tendencija, kad tėvų vaikams skiriamos kišenpinigių sumos didėja kartu su vaikų amžiumi. Tai galima paaiškinti augančiais vyresnių vaikų poreikiais ir jų gebėjimais valdyti finansus. Be to, palyginti su tokiu pat 2017 m. atliktu tyrimu, galima pamatyti, kad tėvai visų amžiaus grupių vaikams yra linkę skirti didesnes sumas nei anksčiau“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak finansų ekspertės, tam įtakos turėjo ūgtelėjęs bendras kainų lygis ir per pastarųjų šešerių metų laikotarpį gerėjusi gyventojų finansinė situacija.
Vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Kaip rodo tyrimas, mažiausieji 5–6 m. amžiaus vaikai paprastai per mėnesį iš tėvų gauna iki 5 eurų. 7–10 m. amžiaus vaikų tėvai sako, kad dažniausiai savo atžaloms skiriantys 16–30 eurų sumą per mėnesį. Palyginimui, prieš šešerius metus pastarosios amžiaus grupės vaikų turinčių tėvų įvardijama kišenpinigių suma siekė nuo 6 iki 10 eurų.
„Dar vyresni vaikai per mėnesį gauna didesnes sumas. 11–15 m. amžiaus vaikams dažniausiai skiriama 16–50 eurų siekianti suma, tuo metu 16–19 metų jaunuolių pajamos iš tėvų dažniausiai svyruoja tarp 51–100 eurų. Prieš šešerius metus šių amžiaus grupių vaikai iš savo tėvų gaudavo mažesnes, atitinkamai, iki 30 ir iki 50 eurų siekiančias sumas“, − komentuoja J. Cvilikienė.
Tuo metu 20–23 m. amžiaus grupės vaikų finansuose tendencijos nevienareikšmės – net 23 proc. punktais padaugėjo gaunančių 51–100 eurų siekiančius kišenpinigius (37 proc.), tačiau 6 proc. sumažėjo tų, kurių reguliarios pajamos iš tėvų yra didesnės nei 100 eurų (25 proc.), rodo tyrimo rezultatai.
Reprezentatyvų vaikų turinčių šalies gyventojų tyrimą 2023 m. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 523 respondentai, tyrimo rezultatai reprezentuoja 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) penktadienį pritarus 12-15 metų vaikų vakcinacijai „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19 šio amžiaus vaikų skiepijimą planuoja ir Lietuva. Ministrė pirmininkė mano, kad šios amžiaus vaikų vakcinaciją realistiška pradėti dar birželio mėnesį.
„Artimiausiu metu sprendimai, kurie suteiktų galimybę skiepyti tomis vakcinomis, dėl kurių Europos vaistų agentūra yra priėmusi sprendimą, bus ir Lietuvoje. Šis Europos vaistų agentūros sprendimas yra visiškai šviežias, jį priėmė institucija tik penktadienį, bet mes jau jo tikėjomės, kadangi toks pats sprendimas priimtas Jungtinių Amerikos Valstijų priežiūros institucijos ir buvo akivaizdu, kad veikiausiai čia yra tik laiko klausimas, kada ir Europos reguliatorius tą patį sprendimą priims“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigė I. Šimonytė.
Premjerė akcentuoja, kad 12-15 metų vaikų skiepijimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandų visų mokinių sugrįžimą į mokyklas rugsėjo mėnesį.
„Kadangi sprendimus dėl tokio amžiaus vaikų skiepijimo priima vis dėlto tėvai ir globėjai, tai mes labai tikimės, kad tie tėvai, kurie bent jau patys pasirinko skiepytis ar pasirinks skiepytis, tikrai pasirinks paskiepyti ir savo vaikus. Nes tai yra labai svarbu mums žvelgiant ir į rudenį, ir į mokyklų grįžimą į normalų kontaktinį ugdymą, ko mes tikrai siekiame ir sieksime, kad rugsėjo 1 d. visi vaikai galėtų grįžti į mokyklas. Ir kuo daugiau vaikų bus paskiepytų taip pat, tuo saugesnė bus mokyklos aplinka“, – pabrėžė ji. Jaunųjų šokis. Slaptai.lt nuotr.
I. Šimonytė taip pat teigia, kad vaikų vakcinaciją Lietuvoje realu pradėti jau birželio mėnesį.
„Aišku, kad tas procesas šiek tiek užtruks, kadangi tai maždaug apie 120 tūkst. turbūt papildomų žmonių, kurie teoriškai galėtų būti paskiepijami. Tai vertinant kiekius truputėlį laike išsitęs, bet, manau, kad sprendimas tikrai bus priimtas artimiausiu metu. Nuo kada realistiškai pradėsime skiepyti, tai, manau, kad tikrai birželio mėnesį“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtino „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcinos naudojimą 12-15 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių skiepijimui. Tai pirmoji vakcina ES, kuria leista skiepyti vaikus. Duomenys rodo, kad vakcina saugi ir 12-15 metų amžiaus grupei, jos veiksmingumas panašus ar net didesnis nei suaugusiesiems, penktadienį spaudos konferencijoje sakė EVA vakcinų ekspertas Marco Cavelari.
„Pfizer“ ir “BioNTech“ vakcinos naudojimas jau anksčiau patvirtintas 16 m. ir vyresnių paauglių skiepijimui.
Prabėgusios savaitės Penktadienis buvo pirmoji diena, kai šalyje dėl koronaviruso epidemijos pavojaus nebevyko užsiėmimai bendrojo lavinimo mokyklose. Jeigu net nieko nebūtum girdėjęs, staiga prabudęs iš kelių mėnesių letargo miego, apie naująjį užkratą, vis tiek buvo galima spėti, kad šalyje prasidėjo kažkokie radikalūs pasikeitimai, vedantys nežinia kur.
Į akis visų pirma krito tai, kad aplink parduotuves mikrorajone ir parko prieigose didėja, bematant auga paauglių susiėjimai, iškrikusios jų virtinės sklaidosi šaligatviais, tarsi anie jau būtų išsiruošę į kelionę, bet nežinotų kur eiti be juos prižiūrinčių pedagogų (gr. paidagogos – vergas, vedantis šeimininko vaikus į mokyklą ir parvedantis tiesiausiu keliu atgal).
Aplink tvyrojo keistoko pagyvėjimo nuotaikos su isteriško paūmėjimo atvejais, kai vienas ar kitas pradeda šūkauti kaip indėnas, išėjęs į karo taką, kažkas iš jų springdamas kvatoja, kiti juokiasi iš užspringusio, negalėdami sustoti, tarsi visi čia būtų prisiriję linksminančiųjų dujų.
Neskubu spręsti, ar toks ūmus nuotaikos pagyvėjimas yra egzistencinis dar nelabai aiškaus pavojaus pasitikimo su jaunatviškos egzaltacijos prasiveržimais indikatorius, ar šitai yra paauglių, pirmą kartą taip akivaizdžiai atiduotų į savo pačių rankas, natūralaus fiziologinio, taigi dėsningo pagal gamtos ritmiką džiaugsmo išplitimas, įgyjantis masinį, gatves užplūdusį pavidalą?
Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu kažkas niekinančiai sakytų, kad šiame, iš natūros nupieštame vaizdelyje prasikiša atgrasaus nebrendilų elgesio kompleksai, aš be išlygų nesutikčiau su tokiu kategorišku teiginiu, atsakydamas, jog toks yra ir tikriausiai turėtų pagal idėją būti mūsų atžalynas, kuris dabar pasimatė visu gražumu, tarsi staiga būtų išguitas į gatvę iš kažkokio pogrindžio. Viso populiacijos atsinaujinimo mechanizmo su prieauglio dinamika mes anksčiau nematėme taip akivaizdžiai, kaip galėjome išvysti jau savaitgalį, dėl tos paprasčiausios priežasties, kad moksleiviško amžiaus Lietuvos piliečiai anksčiau dienomis būdavo užrakinami mokyklose, vakarais savo tėvų – spaudžiami į kampą ruošti namų darbaus, o dabar jie iškart ir su akį rėžiančiu masyvumu pasimatė dar ir kitu savo rakursu, t. y. kaip palaida bala prie neparadinės parduotuvių sienos ir parkų prieigose.
Eidamas apsipirkti mačiau kaip prie parduotuvės nugarinės sienos tarsi į mitingą rinkosi paauglių kolonos, vaikinukai ir mergaitės, susimetę grupelėmis, gėrė iš butelių alų (įsigytą, regis, su benamių arba begėdžių suaugusiųjų pagalba), spygavo, keikėsi, spjaudėsi. Nemoralizuosiu dėl jaunųjų šalies piliečių nepagarbaus aplinkinių žmonių atžvilgiu elgesio, tikriausiai kažkada pats toks buvau, neatsimenu. Tačiau drauge klausiu savęs ir įgaliotų bei įpareigotų valdininkų, ekstremaliosios padėties prievaizdų – kur mes padėsime tą prasiveržusį tarsi pavasarinis ledonešis paauglių užplūdimo mikrorajono užkulisiais tvaną, kur užrakinsime, uždarysime dirbtinių užtvarų nemėgstančią ir linkusią burtis, ypač palaikyti bendravimą didžiųjų iššūkių kontekste mūsų jaunuomenę?
Vaikai ant ledo lyčių. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nesu toks tikras kaip valdininkai, kad užsiėmimų nutraukimas bendrojo lavinimo mokyklose yra būtinoji kovos prieš koronaviruso paplitimą priemonė. Šiandien, paplūdę miesto gatvėse, atlaisvinti nuo pamokų jaunosios kartos bendrapiliečiai turės galimybę išplatinti užkratą daug sėkmingiau nei tuo atveju, kai jie būtų uždaromi mokyklų rezervatuose drauge su juos prižiūrinčiais mokytojais, – dabar kalbu net ne tiek apie tą virusą, kuris persiduoda oro-lašeliniu būdu ir nuo užkrėstų paviršių, kiek apie egzaltacijos virusą, egzistencinį maro nuotaikų padauginimą ir dekadentiškas valios konvulsijas, atsirandančias matant besivalkiojančius ir neprižiūrimus tarsi benamiai šunys miesto paslėpsniuose paauglius.
Ar gali atsitikti taip, kad mūsų valdžia imsis pačių griežčiausių priemonių ir, tarkime, pradės gaudyti į krūvą besirenkančius paauglius tinklais, kaip darė komunistinės Kinijos pareigūnai? Žinia, tokia pagunda yra, galima drąsiai spėti, kad naujos generacijos valdžiai, viską mėgstančiai drausti ir smulkmeniškai reguliuoti, iš tiesų niežti nagai. Jeigu viskas pakryptų tokia linkme, toliau, būnant nuosekliems, sektų būtinybė visą valdžią sutelkti vienintelio Verygos rankose, įteikiant jam diktatoriaus įgaliojimus ir suteikiant vyriausiojo žvejo titulą, koronaviruso išplitimo metu užmirštant, kad teisėtai sielų Žveju galėjo vadintis tik Kristus, o Žvejo žiedą teisėtai dėvi tik Popiežius, Dievo vietininkas žemėje.
