Izraelio vėliava. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, spalio 19 d. (ELTA). Tie dronai, kuriais Rusija dabar atakuoja Ukrainą, buvo skirti Izraeliui. Tai trečiadienį interviu naujienų agentūrai UNIAN pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.
„Noriu atvirai pasakyti: aš kategoriškai nepritariu Izraelio vyriausybės pozicijai. Jie mums išvis niekaip nepadeda. Jie nepaskelbė jokių sankcijų Rusijai. Jie draudžia parduoti mums ginklus ir technologijas, kurių turi labai daug. Šalies, nukentėjusios nuo žydų tautos genocido, vyriausybė tiesiog stebi ukrainiečių tautos genocidą. Tai ukrainiečių tautos Holokaustas. Jie mums niekuo nepadeda. Manau, kad tai neliks nepastebėta“, – pabrėžė A. Heraščenka.
„Tie dronai, kuriais Rusija dabar bombarduoja Ukrainą, buvo skirti Izraeliui. Iranas niekada neslėpė, kad Izraelis – jo priešas“, – pažymėjo patarėjas.
„Šių dronų skrydžio nuotolis – 1,5 tūkst. kilometrų, jie buvo skirti smūgiams Izraelio miestams. Ir net tai matydama Izraelio vyriausybė dedasi nepastebinti, kad ukrainiečių tauta naikinama jau aštuntą mėnesį. Kuo rusai atsiskaito su iraniečiais, aš nežinau. Dabar jie sąjungininkai. Blogai, kad tokia valstybė kaip Izraelis mūsų nepalaiko“, – apgailestavo A. Heraščenka.
Izraelis atsisako tiekti bet kokią ginkluotę Ukrainai, būgštaudamas, kad tai gali neigiamai atsiliepti jo santykiams su Rusija, remiančia Sirijos režimą.
Antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukraina nusiųs Izraelio vyriausybei oficialią notą, kurioje bus prašoma skubiai perduoti Kyjivui oro gynybos sistemų ir pradėti bendradarbiavimą dėl reikiamų technologijų įsigijimo.
Trečiadienį Izraelio gynybos ministras Benny‘is Gantzas pareiškė, jog nors Rusija atakuoja Ukrainą Irane pagamintais dronais, Izraelis vis tiek neketina tiekti ginklų Ukrainai.
Ir vėl – daug nerimo. Kremlius paskelbė mobilizaciją. Vladimirui Putinui verkiant reikia naujų karių. Viešoji erdvė mirgėte mirga nuo optimistinių prognozių, esą dalinė mobilizacija (iš tiesų – tai visuotinė mobilizacija), įsiūbuos protestų bei neramumų bangas pačioje Rusijoje, ir Rusijos diktatorius kris.
Būtų puiku, jei taip nutiktų. Bet ar tikrai Rusijoje kils skaitlingi pasipriešinimo mitingai? Ar tikrai Kremlius nesugraibys bent milijono kariauti Ukrainos fronte norinčių idiotų? Juk į kovą prieš „nekenčiamus chocholus“ jau verbuojami net kalėjimuose sėdintys recedyvistai. Nori į laisvę – pirma pašaudyk į ukrainiečius.
Šių eilučių autorius linkęs nagrinėti niūriausius variantus. Jei tokiu atveju apsiriksi – tai atneš tik džiaugsmo. O jei neapsiriksi – tai būsi bent pasiruošęs juodai dienai. Todėl rusiškoji visuotinė mobilizacija, mano supratimu, reiškia, kad ir Ukrainai teks šaukti į karą daugiau jaunų, stiprių, patriotiškai nusiteikusių, drąsių vyrų. Vadinasi, mūšiai Ukrainos fronte bus dar kruvinesni nei iki šiol. Menka paguoda, kad dauguma į nusikalstamą karą dabar šaukiamų rusų – prastai parengti kovoms, ir ukrainiečių kariai juos įveiks. Esama pavojaus, jog Vakarai, matydami, kaip plačiai liejasi kraujas, ims panikuoti: tegul oficialusis Kijevas paaukoja agresoriui keletą savų regionų vardan „pasaulinės ramybės“.
Policijos sraigtasparnis. Slaptai.lt nuotr.
Nuo tokios vakarietiškos išdavystės mes neapsaugoti. Praėjusią savaitę atidžiai peržiūrėjau dešimtis ukrainiečiams palankių Ukrainos, JAV, Rusijos politikų, ekspertų, žurnalistų video komentarų. Daugelis atvirai ar mažiau atvirai prasitardavo, jog Vakarai siunčia kariaujančiai Ukrainai ginklų, bet akivaizdžiai per mažai. Ukrainos prezidento ofiso patarėjas kariniams reikalams Aleksejus Arestovičius, Marko Feigino paklaustas viename iš paskutiniųjų interviu, ar Vakarai duos užtektinai ginklų, kilus dar žiauresniems mūšiams, atsakė teigiamai. Tačiau žodžiai „taip, duos“ skambėjo, atvirai tariant, neįtikinamai. A.Arestovičius akivaizdžiai abejojo, ką ir kaip atsakyti. Beje, jis tame pačiame interviu leido sau pastebėti, kaip akivaizdžiai muistosi Vokietija: tai tvirtina duosianti visko, ko reikia, tai pagalbą sulaiko. O kur žadėti tankai „Leopard – 2“, ponai vokiečiai? Tai – viešas A.Arestovičiaus klausimas.
Karinis ekspertas Olegas Ždanovas savuose video komentaruose neneigia, jog ukrainiečių kariams toliašaudžių artilerijos įrenginių trūksta mažų mažiausiai keletą kartų: turi kelias dešimtis, o reikėtų – kelių šimtų. Apie modernių, galingų ginklų trūkumus tvirtina Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas. Pats Ukrainos prezidentas Volodymiras Zeleskis net menkiausia proga prašo: duokite daugiau ginklų, ir mes juos sumalsime į miltus…
Portale diaspora.ua peržiūrėtame Bohdano Borovetso pokalbyje su JAV karininku Gary Tabachu ne sykį buvo minimi skaičiai: rimtų toliašaudžių pabūklų ukrainiečiai teturi vos keletą dešimčių, kuriais dengia ilgą, per tūkstantį kilometrų nutįsusią Ukrainos – Rusijos sieną, tuo tarpu jiems reikėtų kelių šimtų pabūklų. Ukrainiečiai maldaute maldauja modernių naikintuvų, modernių tankų. Bet kol kas Vakarai abejingi šiems prašymams.
Ponas G. Tabachas dar pastebėjo, kad JAV prezidentui Joe Bidenui nūnai labiausiai rūpi kova su klimato kaita, o ne Ukrainos reikalai (nors dėl karo Juodojoje jūroje – tikra ekologinė katastrofa). Amerikos prezidentas taip pat ne sykį tvirtino, jog Taivaną nuo galimos Kinijos atakos amerikiečių kariai gins visomis priemonėmis, o štai apie Ukrainą tepasakė, jog amerikiečių kariai į Rusijos – Ukrainos karą tiesiogiai nesikiš. Tai – ne mano, o JAV piliečio G.Tabacho priekaištai.
Ypač kategoriškas TV klub „Kontinent“ laidoje Nr. 535 buvo ekonomistas Andrėjus Ilarionovas (kadaise dirbo Vladimiro Putino komandoje, paskui pasitraukė į Vakarus). Jo nuolat kartojama versija: JAV duoda ginklų Ukrainai tik tiek, kad Kijevas nepatirtų pralaimėjimo. Skūpiai siunčiama ginkluotė Ukrainai reiškia, kad dabartinė JAV prezidento administracija nesuinteresuota greita, akivaizdžia Ukrainos pergale. O tai byloja, esą ukrainiečiai stumiami kapituliacijos link.
Pasak A.Ilarionovo, ukrainiečių kariai demonstruoja drąsos, sumanumo, ištvermės stebuklus, bet jei Baltuosiuose rūmuose Vašingtone bus nuspręsta jiems nesiųsti ginklų tiek, kiek reikia, jie pralaimės.
Greitoji medicinos pagalba. Slaptai.lt fotografija
Nenoriu visur įžvelgti išdavysčių bei sąmokslų. Tačiau vis tik nesuprantu: jei ukrainiečiai prašo kelių šimtų toliašaudžių pabūklų, tūkstančio modernių tankų, kelių dešimčių naikintuvų, kodėl Vašingtonas, Berlynas, Paryžius, Londonas ir Roma jų neduoda? Atsakymai į šį klausimą galimi tik du. Arba Vakarai niekam tikę, nes neturi angaruose užtektinai karo mašinų. Arba specialiai vilkina, ieškodami menkiausių priežasčių nepadėti Ukrainai, nes neįsivaizduoja pasaulio, kuriame – pergalę švenčianti Ukraina ir į šipulius sutriuškinta Rusija.
Kitų atsakymų nežinau. Todėl – velniškai neramu. Jei Vakarai šį sykį Rusijai sudarys galimybę nepralaimėti, vadinasi, Kremlius, išprievartavęs Ukrainą, savo žvilgsnius nukreips į Moldovą ir Baltijos šalis. Deramai nenubausta, atplėšusi nuo Ukrainos, pavyzdžiui, Donbaso, Luhansko, Zaporožės, Chersono sritis, Rusija pasuks savo mobilizuotą milijoną karių į Kišiniovą, Vilnių, Rygą, Taliną. Nejaugi tikrai manome, jog rusų kariai, kurie dabar terioja Ukrainą, aptilus mūšiams pietų ir rytų Ukrainos stepėse, patrauks namo? Jei Vakarai leis V.Putinui neprarasti orumo, jei Ukraina patirs teritorinių nuostolių, Kremliaus banditų apetitai tik išaugs. Jei pasaulis leido kraujyje paskandinti Čečėniją, užpulti Gruziją (Sakartvelą), į dvi dalis padalinti Ukrainą, vadinasi, Vakarai tylės ir tuomet, kai rusiški tankai ims žlegėti Moldovos ir Baltijos šalių pusėn. Juk V.Putinui mano Lietuva – tarsi rakštis užpakalyje. Trukdo tiesioginiam Rusijos susijungimui su Kaliningrado sritimi. Iš Latvijos norėtų atplėšti Latgaliją, iš Estijos – Narvą. Ir taip toliau…
Kaip tada elgsis oficialusis Vašingtonas? Vis dar manys, jog klimato kaitos tema svarbiau nei Rusijos sutriuškinimas? Vis dar tvirtins, jog pats svarbiausias Amerikos tikslas – apginti Taivaną? Vis dar krūpčios nuo menkiausio rusiško branduolinio šantažo? O gal net tada nedrįs Rusijos pavadinti terorizmą remiančia valstybe, nes, tik pamanyk, kentės JAV verslo santykiai su Rusijos teroristine valstybe nelaikančiomis Indija ir Kinija?
Draugas.org
Vakarus tūpčiojimu vietoje kaltinu vadovaudamasis … policijos, greitosios medicinos pagalbos ir ugniagesių statutais. Šioms specialiosioms tarnyboms yra nustatyti griežti terminai. Jei į nelaimės vietą atvykstama per keliolika minučių – viena byla. Jei atlekiama pas ligonį, vaizdžiai tariant, po kelių ar net keliolikos valandų – visai kitas vertinimas. Todėl demokratiją, padorumą, teisingumą deklaruojantys Vakarai privalo skubėti. Po paros malšinti muštynių atlėkusi policija – niekam tikusi policija.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Prie Vyriausybės rūmų. „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį apie pusantro šimto žmonių prie Vyriausybės rūmų susirinko išreikšti palaikymą apgręžiamiems migrantams. Anot protesto „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“ organizatorių, Vyriausybės vykdoma migrantų apgręžimo politika ir humanitarinės pagalbos ribojimas pasienyje kelia grėsmę ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir visai šalies visuomenei.
„Esu čia, norėdama paprašyti Vyriausybės nepasiduoti šitai provokacijai (ELTA – Baltarusijos vykdomai politikai), nepasiduoti manymui, kad, ieškodami geriausių atsako priemonių, galime išstumti į prastas gyvenimo sąlygas žmones, kurie tiesiog tapo šios situacijos įkaitais”, – protesto metu kalbėjo palaikymą išreiškusi Lietuvos žaliųjų partijos vadovė Ieva Budraitė.
Anot protesto rengėjų, nėra aišku, kiek žmonių šiuo metu yra įstrigę tarp Baltarusijos ir Lietuvos pasienio – abiejų šalių pasienio pareigūnai neleidžia žmonėms nei kirsti sienos, nei vykti atgal į savo šalis. Taip pat esą nėra renkami duomenys apie atstumiamus žmones, žiniasklaidai neleidžiama stebėti, kaip vykdomi apgręžimai, nebendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl humanitarinės pagalbos teikimo.
Susirinkę protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Prieš neapykantą už migrantus“, „Kad pasienis netaptų kapinynu“, „Visi žmonės legalūs“, ,,Kiekvienas žmogus pirmiausia yra žmogus“ bei skandavo ,,Mes visi esame migrantai“. Savo patirtimis dalijosi Lietuvoje prieglobstį radę užsieniečiai, humanitarinę pagalbą prie Lietuvos-Baltarusijos sienos teikiantys Lietuvos piliečiai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
„Dar liko ilgas kelias, kad pakeistumėme požiūrį į migrantus ir tuo pačiu pakeistumėme požiūrį į migracijos politiką. (…) Mes toliau investuojame pinigus tam, kad tiestumėme vielines tvoras, kad stovėtų pareigūnai su automatais, vietoj to, kad paprasčiausiai padėtumėme žmonėms atsistoti ant kojų“, – mitinge kalbėjo vienas iš renginio organizatorių, Gegužės 1-osios profesinė sąjungos narys Jurgis Valiukekevičius. „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Protestą organizavo Lietuvos pabėgėlių taryba, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir studentų judėjimas „Šauksmas“.
Organizatoriai Vyriausybei yra iškėlę aštuonis reikalavimus, kaip reikėtų keisti dabartinę migracijos politiką. Tarp jų – raginimas neapgręžti prieglobsčio prašytojų į Baltarusiją ir sudaryti jiems realias galimybes pateikti prieglobsčio prašymą. Taip pat reikalaujama gerinti sąlygas apgyvendinimo centruose, suteikti reikalingą medicininę pagalbą ir socialines paslaugas, užtikrinti teisines galimybes nepriklausomoms organizacijoms teikti pagalbą prieglobsčio prašytojams ir vykdyti stebėseną dėl galimų jų teisių pažeidimų.
„Sulaukiame pagalbos šauksmų iš žmonių, kurie yra įstrigę miškuose be maisto ar šiltų drabužių. Jau yra atvejų, kai sužinojome, kad pagalbos šaukęsi žmonės buvo rasti Lenkijos pasienyje negyvi. Mes stengiamės padėti kuo tik galime, renkame humanitarinę pagalbą, tačiau, jei nebus valstybinių institucijų pagalbos, vargu, ar pavyks išvengti daugiau mirčių. Esame prieš tai, kad mūsų pasienis taptų kapinynu, todėl nematome kitos išeities kaip nebetylėti ir reikalauti valstybės vadovų atsakomybės“, – dar prieš mitingą sakė viena iš protesto organizatorių, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovė Emilija Švobaitė.
Protestu reiškiamas palaikymas to paties pavadinimo peticijai, kurią pasirašė 27 nevyriausybinės organizacijos, pilietiniai judėjimai ir per tūkstantį Lietuvos gyventojų.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako kolega Fuadu Husseinu. URM nuotr.
Ketvirtadienį vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su Irako užsienio reikalų ministru Fuad Hussein bei dar kartą primygtinai paragino spręsti oro susisiekimo kanalo nelegaliai migracijai tarp Bagdado ir Minsko problemą.
Ministras išreiškė̇ gilų susirūpinimą dėl žinios apie papildomus skrydžius iš Bagdado į Minską. Pasak jo, Irako kolega pažadėjo artimiausiu metu išsiaiškinti Irako avialinijų sprendimo motyvus bei patikino, kad į Lietuvos prašymą atsiųsti ekspertų delegaciją bus reaguojama.
„Dar kartą pakartojau Irako užsienio reikalų ministrui, kad dalyvavimas bet kokioje galimoje Baltarusijos režimo nusikalstamoje schemoje itin kenkia Irako, deklaruojančio pasiryžimą eiti demokratijos ir taikos keliu, reputacijai. Ryžtingų Bagdado veiksmų kovoje su nusikalstamo žmonių gabenimo tinklo organizatoriais laukia ne tik Lietuva, laukia ir visa Europos Sąjunga“, – sakė G. Landsbergis.
Šiuo metu nuo COVID-19 sukeltų suvaržymų nukentėjusiam verslui jau išdalinta 29 mln. eurų valstybės pagalbos. Maitinimo sektoriaus įmonės yra vienos iš tų, kurioms pagalbos skirta daugiausiai – 1247 įmonė yra gavus 3,7 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reaguodama į šeštadienį surengtą barų, restoranų ir naktinių klubų akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į vėluojančią paramą.
„Iki šiol pagalbos prašymus galėjo pildyti tik savarankiškos įmonės, nuo kitos savaitės vidurio Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tai galės daryti ir susijusios įmonės – tai yra aktualu barams, kadangi dauguma jų turi kelis savininkus. Tai reiškia, kad valstybės pagalbos artimiausiu metu sulauks dar daugiau maitinimo verslų. Taip pat šiuo metu su Europos Komisija jau derinamas antrasis subsidijų verslui paketas, kuris leis labiausiai nukentėjusiems verslams, tarp jų ir barams, kavinėms, restoranams, išdalinti 70 mln. eurų valstybės pagalbos. Tikimės, kad tai padės labiausiai nukentėjusiems verslams pasidengti nuomos išlaidas, komunalinius mokesčius bei kitas pastoviąsias išlaidas. Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerija karantino paveiktam verslui skirs solidžią sumą – 330 mln. eurų”, – sakoma ministerijos pranešime.
Kaip jau skelbta, šeštadienį barai, restoranai ir naktiniai klubai surengė solidarumo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į tai, kad parama šiam sektoriui vėluoja.
Kaip Eltai akcijos išvakarėse sakė vienas iš jos organizatorių Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka, akcijoje rengėsi dalyvauti apie 100 tokių įstaigų.
Jo teigimu, pagrindinė žinia – maitinimo įstaigos laukia, kada bus leidžiama dirbti ir kada „pradės normaliai veikti visos paramos funkcijos”.
Šeštadienį 14 valandą prie akcijos prisijungę šių įstaigų darbuotojai 15 minučių stojo prie savo uždarytų patalpų.
Akcijoje dalyvavo įstaigos, veikiančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Plungėje, kituose miestuose.
Maitinimo įstaigų veikla apribota nuo gruodžio 16 dienos, kai buvo įvesti sugriežtinti karantino ribojimai, jos maistą gali tiekti tik išsinešti.
Barų, restoranų ir naktinių klubų darbuotojų akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį barai, restoranai ir naktiniai klubai surengė solidarumo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į tai, kad parama šiam sektoriui vėluoja.
Kaip Eltai akcijos išvakarėse sakė vienas iš jos organizatorių Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka, akcijoje rengėsi dalyvauti apie 100 tokių įstaigų.
Jo teigimu, pagrindinė žinia – maitinimo įstaigos laukia, kada bus leidžiama dirbti ir kada „pradės normaliai veikti visos paramos funkcijos”.
„Pirmas paketas labai vėluoja dėl biurokratinių priežasčių, antras paketas – iki šiol neaišku, kas ten bus. Mes prašome, kad jei mums neleis dirbti, kad iš anksto būtų suplanuotas trečias pagalbos paketas”, – teigė R. Pranka.
Šeštadienį 14 valandą prie akcijos prisijungę šių įstaigų darbuotojai 15 minučių stojo prie savo uždarytų patalpų.
Akcijoje dalyvavo įstaigos, veikiančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Plungėje, kituose miestuose.
Maitinimo įstaigų veikla apribota nuo gruodžio 16 dienos, kai buvo įvesti sugriežtinti karantino ribojimai, jos maistą gali tiekti tik išsinešti.
Du turkų vyrai išgelbėjo dviejų moterų ir vieno policijos pareigūno gyvybes per pirmadienį Austrijos sostinėje vykusią teroristinę ataką, nusinešusią bent penkių žmonių gyvybes. Pasak Anadolu agentūros (AA) pranešimo, vyrai buvo pašauti vieno iš šaulių ir patys vos išvengė mirties.
Recep Tayyip Gültekin pasakojo, jog kartu su savo draugu Mikail Özer šūvius išgirdo būdami Vienos centre. Jie patraukė neramumų kryptimi ir pamatė šaulį, šaudantį į civilius praeivius. Gültekin pagelbėjo sužeistai moteriai.
“Kai nunešiau moterį į greta esantį restoraną, teroristas nukreipė ginklą į mane”, pasakojo Gültekin. Jis griuvo ant žemės, bandydamas išvengti šaulio šūvių iš ilgavamzdžio šautuvo, tačiau buvo pašautas. “Mes nusigavome iki draugo automobilio ir nuskubėjome į artimiausią policijos nuovadą pranešti apie įvykį.”
Gültekin pasakojo, kad vėliau jie pamatė susišaudymo metu sužeistą policijos pareigūną. Žinodami, kad medikų komandos negali prisiartinti prie konflikto vietos, Gültekin kartu su draugu nunešė pareigūną į greitosios pagalbos automobilį. Jie taip pat pagelbėjo įvykio vietoje sutiktai pagyvenusiai moteriai nusigauti į saugesnę vietą.
Turkijos Užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu išreiškė padėką abiems turkams už pagalbą sužeistiems civiliams ir policijos pareigūnui rizikuojant savo gyvybe. “Du mūsų broliai padarė tai, ką žmogus, musulmonas, turkas ir turėtų padaryti”, kalbėjo jis.
Antradienį, prezidentas Recep Tayyip Erdoğan taip pat video skambučiu susisiekė su Gültekin ir Özer. Skambučio metu Erdoğan palinkėjo Öztekin greitai pasveikti ir teiravosi apie jo sveikatos būklę.
Pabrėždamas, kad Turkija jais didžiuojasi, Erdoğan pasakė: “Ir toliau padėkite austrams. Galbūt jie mūsų nesupranta, bet mes suprantame juos”.
Vyriausybės kancleris susitiko su Venesuelos lietuviais, Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, ketvirtadienį susitikęs su Venesuelos lietuviais, kurie pirmieji atvyko įgyvendinant Seimo ir Vyriausybės 2019 m. priimtus sprendimus dėl asmenų perkėlimo iš Venesuelos į mūsų šalį, pažadėjo padėti spręsti jiems galinčias kilti problemas.
Pasak A. Stončaičio, Vyriausybė visada skyrė ypatingą dėmesį santykiams su pasaulio lietuviais, o ypač tiems, kuriems dėl koronaviruso pandemijos ar vidaus neramumų toje šalyje reikėjo ištiesti pagalbos ranką.
„Informacija apie itin sudėtingą politinę, ekonominę, humanitarinę situaciją Venesueloje mus pasiekė gana anksti, pradėjome gauti informaciją apie sudėtingą jūsų situaciją ir ėmėmės ieškoti sprendimų. Džiaugiuosi, kad šiuos sprendimus radome ir dėl to jūs esate čia. Jei reikės papildomų sprendimų – būkite tikri, kad jų ieškosime“, – sakė A. Stončaitis.
Pirmieji 9 iš Venesuelos perkelti asmenys Lietuvą pasiekė šių metų rugpjūčio 21 d. Rugsėjo 15 d. atvyko dar 3 asmenys, šiuo metu jie saviizoliacijoje. Spalio 3 d. atvyksta dar vienas asmuo.
Praėjusių metų birželio 1-ąją įsigaliojo Vyriausybės kanceliarijos inicijuotas Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas, kurio sukurto mechanizmo praktinis įgyvendinimas – perkelti asmenys iš humanitarinės krizės apimtos Venesuelos. Tų pačių metų rugsėjo 11 d. nutarimu „Dėl asmenų perkėlimo iš Venesuelos Bolivaro Respublikos į Lietuvos Respubliką“ buvo pradėtas asmenų perkėlimo procesas.
Asmenų perkėlimą organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijos Karalystėje, paskirta asmenų iš Venesuelos perkėlimo į Lietuvą koordinatore.
Integracijos operatorius – Pabėgėlių perkėlimo centras. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja perkeliamųjų asmenų turimo išsilavinimo, kvalifikacijos vertinimą, sudaro jiems sąlygas dalyvauti švietimo programose. Pirmasis integracijos etapas vykdomas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (iki 2 mėn.), antrasis – savivaldybės teritorijoje (12 mėn., su galimybe pratęsti iki 24 mėn., bet išmokos mokamos iki 18 mėn.)
Perkeliamiesiems asmenims padengiamos kelionės išlaidos, suteikiamas gyvenamasis būstas, skiriamos išmokos įsikurti bei būtiniausioms reikmėms, vaikų ugdymui, teikiama parama lietuvių kalbos mokymuisi.
Prašymai dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo buvo priimami iki 2020 m. spalio 1 d., tačiau šiuo metu svarstoma šį terminą pratęsti metams, iki 2021 m. spalio 1 d.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, Venesueloje gyvena 187 Lietuvos piliečiai. Lietuvių bendruomenė Venesueloje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1 000 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos prašymu sudarė rezervą iš teisėsaugos organų darbuotojų, bet jis kol kas nebus naudojamas. Tai ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „Rossija 1“ pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Pasak V. Putino, pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ir Sąjunginės valstybės principus Rusija turi tam tikrų įsipareigojimų Baltarusijai.
„A. Lukašenka taip ir iškėlė klausimą, – pareiškė V. Putinas. – Jis norėtų, kad mes prireikus suteiktume jam atitinkamą pagalbą. Aš pasakiau, kad Rusija įvykdys visus savo įsipareigojimus. Jis mane paprašė sudaryti rezervą iš teisėsaugos organų darbuotojų. Aš tai padariau. Bet mes taip pat susitarėme, jog jis nebus naudojamas tol, kol situacija bus valdoma, kol ekstremistiniai elementai, dangstydamiesi politiniais šūkiais, neperžengs tam tikrų ribų, nepradės plėšikauti, pulti administracinių pastatų. Kol kas tokios būtinybės nėra“.
Anot V. Putino, „Baltarusijos teisėsaugos organai elgiasi gana santūriai, kad ir kas vyktų“.
„Apskritai dabar padėtis Baltarusijoje rimsta, ir aš tikiuosi, kad visos problemos, o jų, žinoma, yra, kitaip žmonės nebūtų išėję į gatves, ir tai akivaizdu, bus sprendžiamos konstitucijos pagrindu, įstatymo pagrindu ir taikiomis priemonėmis“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad būtina pasiųsti labai aiškią žinutę Rusijai, kad ši nesikištų į Baltarusijoje prasidėjusius procesus. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, šiuo metu Baltarusijoje besirutuliojančiuose įvykiuose galima įžvelgti tam tikrų panašumų į procesus, kurie vyko 1956 metais Budapešte ir 1968 m. Prahoje. Tuomet Sovietų Sąjunga prieš vengrų ir čekoslovakų tautas, siekusias ištrūkti iš jos įtakos, panaudojo karinę agresiją.
„Matau tam tikras paraleles su 1956 metais Budapešte ir 1968 Prahoje, kuomet buvo suteikta karinė pagalba tuomet bundančioms visuomenėms Vengrijoje ir Čekoslovakijoje (nuslopinti – ELTA). Tikėtina, kad dabar ne 1956 ir 1968, nors ir daug analogijų šiame procese yra. Todėl, manau, kad jei Rusija ir svarsto šį variantą, turi būti labai aiškiai įspėta, kad pasekmės taip pat bus“, – po pasitarimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė L. Linkevičius.
„Kadangi yra viešas (Baltarusijos – ELTA) kvietimas suteikti karinę pagalbą, turi būti pasiųsta aiški žinutė Rusijai. Mūsų įsitikinimu, be jokios priežasties – nei praktinės, nei teisinės, nei politinės“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje.
„Nėra jokio pagrindo, jokios išorinės eskalacijos, kaip teigia buvęs Baltarusijos vadovas, kad iš NATO pusės kažkas grasina (…). Tam nėra jokių priežasčių“, – tvirtino L. Linkevičius.
„Kol kas mes matome tik blefą, realios grėsmės nėra ir kol kas nėra jokios situacijos eskalacijos prie sienų“, – pridūrė jis.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka po nesiliaujančių protestų pagalbos kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Po savaitgalį vykusio pokalbio su V. Putinu A. Lukašenka tvirtino, kad Rusija vos tik paprašius suteiks visapusišką pagalbą, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas karinės grėsmės iš užsienio atveju.
L. Linkevičius: kalbėti reikia ne tik apie ekonomines, bet ir apie politines sankcijas
Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtina, kad Baltarusijos atžvilgiu turėtų būti pasitelktos ne tik ekonominės sankcijos, bet ir politinio spaudimo priemonės. Baltarusijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.
„Dabartinė vadovybė priešakyje su buvusiu prezidentu praranda savo legitimumą – ne tik moraliai, bet ir teisiškai greitai tai įvyks. Todėl norėtume, kad ši pozicija būtų ir tarptautinėje arenoje akcentuojama. Mes siūlome tai daryti savo partneriams. Tai yra taip pat poveikio priemonė – politinė izoliacija“, – teigė L. Linkevičius.
Ministras L. Linkevičius dar kartą pakartojo, kad reikalui esant Lietuva, reaguojant į Baltarusijos valdžios agresiją prieš protestuotojus bei suklastotus rinkimus, gali pasitelkti ir nacionalines sankcijas. Visgi, jo teigimu, prioritetas turėtų būti teikiamas tarptautinėms priemonėms.
„Mes norėtume, kad sankcijos būtų kuo greičiau. Ne tik norime, bet ir teikiame savo pasiūlymus. Aš tikiu, kad ir kitos šalys tą daro. Tikrai neatmetame galimybės ir nacionalinių sankcijų. Jos viena kitoms netrukdo. Tokia pozicija“, – teigė jis, kartu sureaguodamas į opozicijos raginimus sankcijų priemones įgyvendinti kuo greičiau. Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.
Rusiška agresija
„Laikas yra svarbu, tačiau tai nėra pagrindinis faktorius, nes mes kalbame apie tuos, kurie įvykdė tuos veiksmus: arba suklastojo rinkimus, arba naudojo perteklinę jėgą, todėl jie turi būti atskaitingi“, – teigė ministras.
„Europinių sankcijų efektyvumas yra nepalyginamai didesnis: kalba tuomet eina ir apie (finansinių – ELTA) aktyvų šaldymą ir patekimą į europinę erdvę“, – pridūrė L. Linkevičius.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Aliaksandrui Lukašenkai šeštadienį pareiškus, kad dėl nesiliaujančių protestų Baltarusijoje būtinos derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia nesuprantąs, dėl ko Baltarusijos vadovas prašo pagalbos.
„Buvęs Baltarusijos prezidentas dabar prašo Putino pagalbos. Prieš ką? Prieš gatvėse gėles nešančius žmones? Gyventi paraleliniame pasaulyje pasiruošus paaukoti viską tikrai yra didelis užsienio sąmokslas“,– socialiniame tinkle „Twitter“ rašo L. Linkevičius.
Kaip jau skelbė ELTA, šeštadienį Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir A. Lukašenka telefonu aptarė situaciją, susiklosčiusią Baltarusijoje po prezidento rinkimų, ir pareiškė esą įsitikinę, jog visos problemos netrukus bus sureguliuotos.
„Svarbiausia, kad šiomis problemomis nepasinaudotų destruktyvios jėgos, siekiančios pakenkti savitarpiškai naudingam dviejų šalių bendradarbiavimui Sąjunginėje valstybėje“, – sakoma Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.
Pažymima, kad pokalbis įvyko Baltarusijos iniciatyva.
ELTA primena, kad įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių neskaidrių Prezidento rinkimų, kai laimėtoju buvo paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka. Dėl to sekmadienį Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ėmėsi teisinio eksperimento, teigia įtarimų prekyba poveikiu iš STT sulaukęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Jam trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl STT pareikštų įtarimų skyrė namų areštą bei uždraudė bendrauti su bylos medžiagoje nurodytais asmenimis ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiomis institucijomis.
„Vertinu tai, kaip kažkokį STT tęsiamą teisinį eksperimentą“, – žurnalistams vertindamas sulaikymo faktą Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė Š. Narbutas.
„Visi tie veiksmai prasidėjo vakar ryte nuo kratos, nuo mano sulaikymo ir šiandien, kaip matote, prokuroras neprašė taikyti suėmimo, prašė taikyti namų areštą tam tikroms aplinkybėms. Namų areštas yra skirtas mėnesiui laiko“, – teigė Š. Narbutas.
„Atrodo, kad bet kokia Lietuvoje teisėtai vykdoma ūkinė veikla gali lemti, kad pas tave pasibels ir suims“, – akcentavo Š. Narbutas ir pridūrė esantis įsitikinęs, kad nusikaltimo sudėties šioje istorijoje nėra.
„Aš manau, kad nėra jokios nusikaltimo sudėties“, – teigė jis.
POLA vadovas nuogąstavo, kad teisminis procesas dėl jam pareikštų kaltinimų gali užsitęsti.
„Suprantu, kad visa ši istorija tęsis pusę metų ar metus laiko ar net ilgiau“, – sakė Š. Narbutas.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma. Visgi POLA prezidentas teigia kol kas negalintis komentuoti konkrečios sumos, kuri buvo pervesta į jo sąskaitą. Š. Narbutas akcentuoja, jis vykdė komercinį atstovavimą, pagrįstą sutartimi.
„Aš negaliu komentuoti konkrečių sumų. (…) Bet yra kvalifikuojama, kad gavau neva didesnį kyšį nei 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Tai yra komercinio atstovavimo atvejis, pagrįstas sutartimi, kurią vykdžiau pagal individualios veiklos pažymą, pagal tinkamai išimtus kodus, sudaręs sutartį, išrašęs sąskaitą, pats savo iniciatyva tuos dokumentus, pagrindžiančius lėšų kilmę, pateikęs bankui, pridėdamas sutartis, sąskaitas ir t.t.“, – teigė Š. Narbutas.
„Kadangi mums buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, tai ir iš liudytojų parodymų matome, kad visi taip pat ir vertino, kad aš tarpininkavau šiai įmonei, iš kurios reagentai buvo įsigyti“, – pridūrė jis.
Š. Narbutas akcentuoja, kad, pasak jo, 300 tūkst. reagentų, dėl kurių ir buvo pradėtas tyrimas, Lietuva įsigijo ženkliai pigiau nei visus kitus reagentus.
„Vieno reagento kaina pagal sutartį buvo 17 eurų, kitur, mano žiniomis, buvo nuo 20 iki 24 eurų. Tai skaičiuojant pagal tuos kiekius būtent dėl tokios sutarties Lietuva sutaupė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. eurų. Ir vėlgi, mano atlygio dalis buvo skirta ne iš Lietuvos kažkokių skirtų pravedimų ir t. t., o iš tiekėjo jam tenkančios dalies“, – tiko jis.
Svarsto pasitraukti iš POLA vadovo pareigų
Su pareikštais kaltinimais nesutinkantis Š. Narbutas teigė svarstantis trauktis iš užimamų pareigų Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje ir neabejojo, kad reputacijai jau padaryta žala jam nebeleis dalyvauti kitose visuomeninėse veiklose.
„Visuomeninei veikloje dalyvauti jau, matyt, negalėsiu nes reputacijai padaryta žala, kad ir kaip čia viskas baigsis, yra negrįžtama“, – teigė Š. Narbutas.
Pasak jo, nors pareikšti įtarimai nėra niekaip susiję su POLA veikla, trauktis iš šioje asociacijoje užimamų pareigų jis svarsto.
„Aš pasitarsiu dar su valdyba ir priimsiu tuos sprendimus: kada tai daryti, kokiam laikotarpiui, ar daryti negrįžtamai. Reikia viską susidėlioti“, – pabrėžė POLA prezidentas.
„Dabartinė mano pozicija yra iš tikro stabdyti bet kokią visuomeninę veiklą, nes aš neįsivaizduoju, kaip aš galėčiau veikti su visais (taikomais – ELTA) apribojimais“, – apibendrino jis.
Kaip ELTA jau rašė, Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį sprendė dėl kardomosios priemonės taikymo prekyba poveikiu STT atliekamame tyrime įtariamam POLA prezidentui.
Tyrimo duomenimis, valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, įtariamasis ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat yra duomenų apie tai, kad įtariamasis tos įmonės atstovui galimai buvo įvardijęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimo paslaugas šiame pirkime.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų pirkimams, į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį telefonu kalbėdamasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Vašingtonas pasirengęs padėti Maskvai kovoje su koronavirusu. Tai žurnalistams pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pavaduotojas Juddas Deere`as.
„Prezidentas D. Trumpas patvirtino, jog JAV sunkiai dirba, rūpindamosi amerikiečiais, ir yra pasirengusios suteikti pagalbą visoms šalims, kuri ji reikalinga, taip pat ir Rusijai“, – pažymėjo J. Deere`as. Anot jo, D. Trumpas ir V. Putinas „taip pat apsvarstė kitus dvišalius ir globalius klausimus“.
Savo ruožtu Kremliaus spaudos tarnyba informavo, kad svarstant su koronaviruso pandemija susijusią situaciją dviejų šalių lyderiai „teigiamai įvertino dvišalį bendradarbiavimą“. Be kita ko, JAV pasiūlė „Rusijai medicinos įrangos partiją“.
Oficialiais duomenimis, Rusijoje užfiksuota 177 160 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, mirė 1 625 infekuotieji.
Pasak Johnso Hopkinso universiteto atstovų, Jungtinėse Valstijose nustatyta daugiau kaip 1,23 milijono užsikrėtimo koronavirusu atvejų, daugiau kaip 73,5 tūkstančio žmonių mirė.
Po Italijos premjero Džiuzepės Konti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitarimo dėl humanitarinės pagalbos tiekimo Lombardijos regionui neprabėgo nė kelios savaitės. O viešojoje erdvėje skelbiama vis daugiau įtarimų, jog Maskva tiesiog begėdiškai apgavo Romą.
Taigi į pietus nuo Romos nusileido 15-a Rusijos karinių transporto lėktuvų IL-76. Atgabentos dėžės buvo pakrautos į tais pačiais lėktuvais atskraidintus rusiškus karinius sunkvežimius, ir rusų kariškių kolona, kurią sudarė apie 100 žmonių, patraukė į šiaurės Italiją. Atskridusių rusų kariškių, žinoma, niekas netikrino. Nesidomėjo nei tuo, kas dėžėse, nei kas tai per sunkvežimiai. Italai aklai pasitikėjo Kremliaus „garbės žodžiu“ ir plakatais su užrašais „Su meile – iš Rusijos“.
Ir vis tik tikrinti rusiškus karinius krovinius Italijai vertėjo, nes generolo Sergėjaus Kikoto, pulkininko Genadijaus Eremino ir pulkininko Viačeslavo Kulišo vadovaujamas maždaug šimto karių būrys atsidūrė ne kur nors neutralioje zonoje, o NATO teritorijoje. Šis vizitas ne tik kad nebuvo kontroliuojamas italų specialiųjų tarnybų (suprask, nepatogu rodyti nepasitikėjimą tais, kurie atveža labdaros, tiesia tau pagalbos ranką?!) bei nebuvo derintas su Aljanso vadovybe. Tad, preliminariai tariant, italai nebuvo tikri, kad tikrai žino, kas sudėta tose dėžėse.
Oficiali Rusijos versija: atgabenta mobili laboratorija, skirta testuoti, ar žmogus neužsikrėtęs, dezinfekcijai skirta technika ir, atkreipkite dėmesį, kita konkrečiai neįvardinta aparatūra, skirta neva gelbėti COVID-19 virusu užsikrėtusius asmenis.
Tačiau prof. Džermano Dotori iš strateginių tyrimų centro viename iš Romos universitetų mano, kad tikrasis rusų kariškių tikslas buvo ne pagalbos teikimas, bet specifinės informacijos rinkimas. Mat italams pagalbos iš Maskvos nereikia – NATO aljanse Italija laikoma viena iš labiausiai pasikausčiusių valstybių saugantis nuo cheminių, biologinių ir atominių ginklų. Vargu ar Romai galėjo būti gyvybiškai naudinga toji senstelėjusi ar net visiškai pasenusi rusiška technika.
Kad rusų kariškiai į Italiją atvyko ne padėti, bet šnipinėti, įsitikinęs ir atsargos pulkininkas Chamišas de Bretonas-Gordon, iki 2012-ųjų vadovavęs britų pulkui, kurio paskirtis – ginti Didžiąją Britaniją nuo cheminio, biologinio ir atominio ginklų. Šis britų atsargos kariškis įsitikinęs, jog tarp tų į Šiaurės Italiją siuntas atgabenusių rusų kariškių buvo ir žvalgų iš GRU (Glavoje razvedyvatelnoje upravlenije). Šiuos įtarimus susitiprina ir žinia, kad vos šimto kariškių būriui vadovavo ne majoras, kaip būtų įprasta, o generolas ir du pulkininkai, turintys patirties kovojant su užkrečiamomis ligomis.
Tad, remiantis „The Telegraph“ publikacija (Nikas Skuairesas, Natalija Vasiljeva ir Andrea Fogt), kurioje išdėstyti visi šie įtarimai, Italija padarė didžiausią kvailystę, įsileidusi rusų kariškius ir leidusi jiems be deramos priežiūros važinėti po šalį.
Popiežius Pranciškus sekmadienį meldėsi už žuvusiuosius per migracijos centro bombardavimą Libijoje ir ragino imtis suderintų veiksmų, kad būtų sukurti humanitarinės pagalbos koridoriai ir išvengta tokių tragedijų, rašo „Reuters“.
Per oro antskrydį Tripolyje praėjusį antradienį buvo susprogdintas sulaikymo centras, kuriame buvo daugiausiai migrantai iš Afrikos. Per nelaimę dešimtys žmonių žuvo ir daugybė buvo sužalota.
„Tarptautinė bendruomenė negali taikstytis su tokiais grėsmingais veiksmais“, – sakė popiežius Pranciškus Viešpaties angelo maldos metu Romoje.
Be to, popiežius paragino melstis už nukentėjusius per išpuolius Afganistane, Malyje, Burkina Fase ir Nigeryje.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva sukrėsta po Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro, todėl, pasak jos, Lietuvos žmonės pasirengę padėti Prancūzijai atkurti pasauliui brangią katedrą.
,,Lietuva sukrėsta Noterdamo tragedijos, bet pilna ryžto padėti prancūzų tautai atkurti visam pasauliui brangią katedrą. Šimtmečių istoriją menanti katedra – ne tik Paryžiaus simbolis, ji mūsų širdžių šventovė, kuriai prikelti Lietuva ir mūsų žmonės pasirengę padėti ir prisidėti“, – teigė šalies vadovė.
Trečiadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietuvos valstybės vadovus, ragindama ieškoti būdų, kaip Lietuvos valstybė galėtų finansiškai ar kitomis priemonėmis prisidėti prie paramos sudegusiai Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrai atstatyti bei konkrečiais veiksmais parodytų solidarumą su Prancūzija ir jos žmonėmis.
Kreipimesi į Lietuvos Respublikos prezidentę D. Grybauskaitę, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį pabrėžiama, kad Lietuva ir Prancūzija yra ne tik partnerės Europos Sąjungoje ir NATO, bet mus vienija ir bendras krikščioniškos civilizacijos pamatas, o nuo gaisro nukentėjo neįkainojama kultūros vertybė, unikalus istorinis paveldas, vienas iš Paryžiaus simbolių ir visos Prancūzijos pasididžiavimas.
Prieš 800 metų statytą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą pirmadienį vakare nusiaubė gaisras. Paveldo praradimai – milžiniški.
