Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms perduoti nauji automobiliai. ELTA / Julius Kalinskas
Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms pirmadienį perduotos 37 vidutinės ir 6 sunkiosios klasės automobilinės cisternos bei 4 automobilinės kopėčios. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viliasi, kad tai juntamai pagerins saugumo situaciją visoje šalyje.
„Galiausiai mums pavyko įgyvendinti tuos pirkimus, kurie prie ankstesnių vadovų strigdavo ir nepavykdavo. (…) Jos tikrai pagerins saugumo situaciją miestuose ir miesteliuose. Tai yra didelis įvykis. Šio pirkimo vertė yra apie 12 mln. eurų, bendra transporto pirkimo suma – 23 mln. eurų“, – perduodant įrangą į ugniagesių rankas žurnalistams teigė A. Bilotaitė.
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius pažymėjo, kad įrangos atnaujinimas reikšmingai padidins ir nacionalinį šalies saugumą.
„Džiaugiamės, kad tos problemos (…) pakankamai sparčiai sprendžiasi ir tikrai manau, kad šiandienos kontekste, karo Ukrainoje akivaizdoje, nacionalinis šalies saugumas taip pat tampa geresnis. Turėdami naujos, patikimos technikos, galėtume ženkliai greičiau sureaguoti ir kokybiškiau atlikti gelbėjimo darbus“, – sakė S. Greičius.
S. Greičius: įrangos atnaujinimas išsprendžia tik dalį iššūkių
S. Greičius atkreipia dėmesį, kad nors ugniagesiams perduota nauja įranga prisidės prie jų darbo sąlygų gerinimo, tuo visi iššūkiai dar nėra išspręsti.
„Kada išsprendėme aprūpinimo ir technikos klausimus, tai būtent komplektavimo ir minimalios pamainos sudėties didinimas tampa prioritetiniais“, – pažymėjo jis.
Pasak PAGD vado, nors šiuo metu šalyje fiksuojamas mažiausias istorijoje ugniagesių trūkumas, kasmet priimamų ugniagesių kiekis galėtų būti bent dvigubai didesnis nei dabar.
„Šiai dienai, pirminėje grandyje, kuri reaguoja, yra 4,3 proc. (trūkumas – ELTA). Tokio gero skaičiaus, turbūt, nėra buvę“, – žurnalistams teigė S. Greičius.
„Kiekvienais metais mes pasipildome po 100 naujų pareigūnų. Jei turėtume finansines galimybes, tikrai pildytumėmės ir dvigubai. (…) Gerėjant gyvenimui atsiranda ir 32 valandų darbo savaitės, nemažai pareigūnų naudojasi ir penkiomis sveikatinimosi dienomis. Visas suteiktas lengvatas reikia kompensuoti“, – sakė S. Greičius.
Dalis įrangos ugniagesiams buvo pristatyta dar vasaros viduryje – liepos mėnesį PAGD perduota 20 vidutinės klasės naujų automobilių cisternų. Kaip tąkart teigė S. Greičius, iš viso PAGD per pastaruosius metus įsigijo 73 naujus automobilius – 58 vidutinės klasės ir 15 sunkiųjų. Pirkimo vertė 24,5 mln. eurų. Pirkimo sutartis pasirašyta praėjusių metų kovą, teigė S. Greičius.
Tai jau trečiasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsigytų gaisrinių automobilių perdavimas šiais metais – sausio 6 d. perduotos 4 automobilinės kopėčios, o liepos 19 d. ugniagesiams gelbėtojams perduota 20 vidutinės klasės automobilinių cisternų, praneša VRM.
Anot ministerijos, gaisriniai automobiliai yra įsigyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų „Prisitaikymo prie klimato kaitos gerinimas, stiprinant valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reagavimo pajėgumus“.
Pranešama, kad vidutinės ir sunkiosios klasės automobilinės cisternos yra su dvigubomis kabinomis, jos skirtos vykti į gaisrus ir gelbėjimo darbus, vežti gesinamąsias medžiagas bei gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą, gesinti gaisrus. Šios cisternos yra su didesnio važumo padangomis, skirtomis įvairioms kelio dangoms, leidžiančiomis važiuoti sudėtingomis važiavimo sąlygoms ir eksploatuoti automobilį visais metų laikais, rašoma pranešime.
Jose taip pat yra autonominiai šildymo agregatai, kabinų išorėje – žibintai, skirti namų numerių paieškai. Automobilinės cisternos turi vidinį LED kabinos apšvietimą, skaitmeninius automobilinius radijo ryšio terminalus, monitorius, kurie rodo gale sumontuotos vaizdo kameros transliuojamą vaizdą, kai yra įjungiama atbulinės eigos pavara. Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms perduoti nauji automobiliai. ELTA foto/ Julius Kalinskas
Automobilinių cisternų gale sumontuoti sukabinimo įtaisai, galintys vilkti ne mažiau kaip 7 t svorio priekabą. Ant jų stogo įrengti tvirtinimai ištraukiamoms kopėčioms, kurie užtikrina šių kopėčių nuėmimą nelipant ant stogo.
Vandens cisternos pagamintos iš korozijai atsparių medžiagų. Vidutinės klasės automobilinės cisternos gali gabenti 3000 litrų vandens, o sunkiosios – 6000 litrų.
Šį kartą perduodamos 4 automobilinės kopėčios Magirus M42L-AS. Jos sustiprins Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ugniagesių gelbėtojų pajėgumus. Šių kopėčių maksimalus gelbėjimo aukštis – 40,3 metrai. Jų krepšio maksimali leidžiama apkrova be vandens naudojimo gesinimui yra 400 kg.
Rugsėjo 1 d. duomenimis, Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje eksploatuojamos 234 automobilinės cisternos. Jų eksploatavimo amžiaus vidurkis yra 17 metų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas sako, kad departamentas nėra gavęs oficialios informacijos dėl Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo datos.
„Departamentas nėra gavęs jokios oficialios informacijos iš mūsų Rytų kaimynų, kurioje būtų nurodyta, kokią dieną ir koks procesas būtų pradėtas vykdyti Astravo AE. Kaip matėme iš viešosios erdvės, jau du mėnesiai vyksta fizikiniai elektrinės bandymai. Mūsų supratimu, pačio proceso testavimo išryškėję trūkumai turėtų būti šalinami. Kokiu periodiškumu, kokie trūkumai išryškėjo, tokios informacijos neturime“, – LRT radijui sakė M. Kanapickas.
Jo vertinimu, po įvykio Astravo AE turėtų praeiti apie dvi savaites, kad tai keltų didelį pavojų visų Lietuvos žmonių gyvybei ar sveikatai.
„Jeigu analizuojame ir šiai dienai nustatytą pavojingiausią scenarijų, vertinant vėjo kryptį, taršos išmetimo aukštį ir dydį, tai nėra tokia tragiška Lietuvoje situacija, kad per dieną ar dvi foninė dozė būtų tokia didžiulė, kad būtų didžiulis poveikis visoje Lietuvoje žmonių gyvybei ir sveikatai. Mažų mažiausiai, mano vertinimu, būtų apie dvi savaites laiko“, – teigė M. Kanapickas.
Į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.
Veiksmų plano avarijos šiuo metu dar statomoje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AAE) atnaujinimas nereiškia, kad Lietuva nuleido rankas bandydama sustabdyti baltarusių atomines ambicijas, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
„Lietuva nesusitaiko su tuo, kad Baltarusijoje, Astrave, būtų AE. Plano atnaujinimas ir parengimas nėra susitaikymo žen
klas“, – pristatydamas gyventojų apsaugos planą sakė ministras.
Ministras paaiškino, kad Lietuva nesukūrė ir naujo plano – tris dešimtmečius būdama atomine valstybe, Lietuva jau turėjo panašių planų ir anksčiau, tačiau šiuo metu reikalinga planus pritaikyti prie dabartinių realijų.
„Planas yra parengtas nepalankiausiam scenarijui Lietuvai. Tai reiškia, kad iš rytų į vakarus pučia stiprus vėjas, galimi krituliai. Mūsų žiniomis, toks scenarijus Lietuvoje vyksta 16 dienų, maksimaliai 400 valandų per metus“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad, nepaisant mūsų šalies pozicijos AAE klausimu, situacija Baltarusijos pusėje yra sekama, Lietuva turi būti pasiruošusi gelbėti gyventojus.
Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda teigė, kad atnaujinant planą buvo siekiama susisteminti veiksmus, kuriuos turėtų atlikti daugiau nei dvi dešimtys institucijų.
„Pagrindinis dalykas, ko mes siekėme, yra koordinuotas institucijų veikimas valstybiniu lygmeniu ir atitinkamai komunikuojamas į savivaldybės lygmenį. Kitas etapas – kai savivaldybės gali konkrečiau planuoti savo žmogiškuosius, materialinius ir administracinius resursus. Po to prasidės intensyvesnis periodas rengiant pratybas“, – sakė E. Geda.
Pasak Radiacijos saugos centro Radiacinių avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Šidiškienės, pavojinga, didelių dozių radiacijos apšvita galima tik esant greta įvykio vietos, maždaug 3-5 km atstumu.
Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.
„(…) spindulinė liga, radiaciniai nudegimai, įvairių organų ir audinių pakitimai atsiranda tik esant arti įvykio vietos. Dviejų savivaldybių (Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono. – ELTA) teritorijos patenka į skubių apsauginių veiksmų zoną, nuo AAE nutolusią 20-30 km atstumu. Ten gyvena maždaug 23 tūkst. gyventojų, o toje zonoje jau labai mažai tikėtina, kad minėti simptomai galėtų pasireikšti“, – ramino D. Šidiškienė.
Specialistės teigimu, taikant apsauginius veiksmus labai svarbu pavojaus metu elgtis protingai. Taikyti jodo preparatus, evakuotis ar perkelti gyventojus reikėtų tik esant rimtam pagrindui, nes priešingu atveju gali būti net pakenkiama žmogui.
„Perkeliant jautrius asmenis, kaip ligonius, kartais gali būti sukeliama daugiau žalos vien dėl paties proceso. Yra atvejų, kai geriau užsidaryti ir laukti, kol jonizuojančiosios spinduliuotės pavojus sumažėja“, – sakė specialistė.
Paklaustas, kiek žmonių galėtų būti evakuojama AAE avarijos atveju, E., Geda tikino, kad numatyta evakuoti apie 6 tūkst. žmonių, gyvenančių greta Baltarusijos sienos. Dalis žmonių, planuoja PAGD, išvyktų iš zonos savo transportu.
Plane, atsižvelgiant į teritorijų ypatumus ir atstumą iki statomos elektrinės Baltarusijoje, išdėlioti konkretūs institucijų veiksmai. Numatyta gyventojų apsauga, informavimas, evakavimas, jodo profilaktika, radionuklidais užteršto maisto, geriamojo vandens, ne maisto produktų vartojimo apribojimas ir kitos priemonės.
Numatytos dvi apsaugos zonos – 30 km aktyvi apsaugos zona ir 100 km prevencinė apsaugos zona.
Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.
Skubiems apsaugomiesiems veiksmams taikyti, t. y. jodo profilaktikai organizuoti ir reikalingiems jodo preparatams įsigyti, reikės apie 900 tūkst. Eur, gyventojų perspėjimo sirenomis sistemai modernizuoti ir plėtoti (100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE) reikės apie 9,5 mln. Eur lėšų.
Dalis lėšų bus skiriama iš tarptautinių finansinių instrumentų priemonių. E. Misiūno teigimu, norint įgyvendinti apsaugos priemones daugiausia reikėtų apie 20 mln. eurų, tačiau kol kas ministras tikslios sumos prognozuoti nesiėmė.
ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m. Tiesa, atominės elektrinės vystytojai iškilo problemų dėl apgadintų reaktoriaus sudedamųjų dalių.
Vidaus reikalų ministras nurodė nuo pareigų nušalinti tris aukštas pareigas einančius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD prie VRM) pareigūnus.
Gauta informacijos, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, PAGD pareigūnai galėjo bandyti paveikti pavaldinius neliudyti VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus specialistams.
VRM šiuo metu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo ugniagesių išnaudojimo. Yra užfiksuota (vaizdo įrašuose), kaip ugniagesiai keičia padangas galimai savo viršininkų, jų giminaičių automobiliams.
Pažymėtina, kad tarnyba PAGD yra grindžiama statutiniais santykiais – t.y. pavaldumu ir subordinacija, o tai lemia, kad iš vidaus tarnybos pareigūnų reikalaujama ypatingo pareigingumo, drausmingumo ir vadų nurodymų vykdymo.
„Nuvilia, kad šiais laikais vis dar susiduriame su sunkiai suprantamomis situacijomis. Noriu padrąsinti visus pareigūnus netoleruoti piktnaudžiavimo tarnyba. Nuosekliai švarinsime visą vidaus reikalų sistemą, su manimi tikrai niekas „nesusitars“ ir „nesutvarkys“ jokių reikalų“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
PAGD viršininko pavaduotojas Vygandas Kurkulis pasiprašė atleidžiamas iš pareigų savo noru (be išeitinių kompensacijų). Kitus du pareigūnus: Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką Aloyzą Baradinską ir viršininko pavaduotoja Valdą Visocką nuo pareigų nušalinti iki tyrimo pabaigos turės departamento vadovas Kęstutis Lukošius.
Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.
Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale, kur domėjosi, kaip organizuojama jo apsauga.
VRM vadovas Tomas Žilinskas (kairėje) lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale.
AB “Klaipėdos nafta” vadovai ministrui pristatė bendrovės veiklą ir bendradarbiavimo su Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (VST) gerąją praktiką.
Bendrovės vadovas Mantas Bartuška pasidžiaugė bendradarbiavimo su VST principų skaidrumu ir aiškumu, taip pat tuo, kad terminalo apsauga yra patikimose rankose.
Jis pažymėjo, kad labai svarbu išlikti budriems ir toliau vykdyti aktyvią incidentų prevenciją.
Susitikime taip pat dalyvavo energetikos ministras Rokas Masiulis, jo metu taip pat buvo aptarti energetinio saugumo klausimai.
Ministras T. Žilinskas pažymėjo, jog SGD terminalas yra saugomas tinkamai ir efektyviai, o VST ir AB “Klaipėdos nafta” bendradarbiavimą galima laikyti pavyzdžiu strateginių šalies objektų apsaugos srityje.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
VST su AB “Klaipėdos nafta”, kaip SGD terminalo valdytoju, atsakingu už SGD eksploataciją ir apsaugą, bendradarbiauja nuo 2014 m. Kartu su AB “Klaipėdos nafta” yra inicijuojami siūlymai dėl SGD apsaugos sistemų, priemonių ir taktikos. VST taip pat saugo ir šios bendrovės padalinį – Subačiaus kuro bazę.
VST iniciatyva ne kartą kartu su AB “Klaipėdos nafta“, policija, VSAT, PAGD ir Lietuvos kariuomene buvo organizuotos taktinės pratybos dėl SGD terminalo apsaugos.
Vidaus reikalų ministerijos informacija ir nuotraukos.
