Piniginė su eurais. Slaptai.lt foto
Net 47 proc. žmonių nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, teigiančių, kad jų išlaidos per pastaruosius 12 mėn. buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės, – daugiausia tarp mažiausias pajamas (iki 300 eurų atskaičius mokesčius) gaunančių žmonių (76 proc.). Tačiau net ir gaunantys didesnes pajamas taip pat susiduria su tokia situacija.
Tuo metu 57 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių, kurie uždirba 301–1000 eurų, sako, kad išlaidos buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės. Taip teigia ir 38 proc., gaunančių 1001–1300 eurų siekiančias pajamas, bei 35 proc. uždirbančių 1301–1600 eurų. Tarp uždirbančių daugiau nei 1600 eurų „į rankas“ tokių – 8 proc.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, žmonėms, kurių išlaidos viršija pajamas ar yra joms lygios, verta prisiminti laiko patikrintas finansų valdymo taisykles ir daugiau dėmesio skirti biudžeto planavimui.
„Gyvenant nuo algos iki algos kiekvienas finansinis netikėtumas gali gerokai išmušti iš vėžių. Jei mėnesio pabaigoje turime tik tiek lėšų, kiek jų pakaktų patenkinti būtinuosius poreikius iki kito atlyginimo, neplanuotos, tačiau neišvengiamos didesnės išlaidos kels didžiulę įtampą ir vers bristi į skolas“, – sakė J. Cvilikienė.
Centai ir eurai. Slaptai.lt nuotr.
Finansų ekspertės teigimu, tam, kad neatsidurtume finansinėje duobėje, būtina susidaryti mėnesio biudžetą. Anot jos, tam tiks ir paprasčiausia „Ecxel“ lentelė, kurioje gaunamos pajamos būtų paskirstytos į išlaidų eilutes. Tačiau šiandieną tokią užduotį dar labiau palengvina išmaniosios programėlės, tokios kaip „Wallet“, „Monefy“ ar „Mint“, išlaidų sekimo įrankiai banko programėlėse.
Saugumo ir kontrolės didinimas
J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie biudžetą, prie būtinųjų išlaidų taupymas paminėtas ne atsitiktinai. Tai – itin svarbus įgūdis ir reikšmingas finansinio saugumo garantas.
Anot jos, vos 18 proc. gyventojų visiškai sutinka su teiginiu, jog jaučia finansų kontrolę.
„Egzistuoja kaip pasaulis sena taisyklė, jog gavus pajamas pirmiausia turėtume susimokėti sau – atidėti dalį pajamų taupymui. Neretai tie žmonės, kurie išleidžia visas pajamas, nepriklausomai nuo jų dydžio, susiduria ir su sunkumais kaupiant finansinį rezervą. Vis dėlto turint santaupų atlaikyti finansinius sukrėtimus yra daug paprasčiau, jos gerokai padidina finansinio saugumo ir ramybės jausmą“, – tikino ekspertė. Pinigai. Slaptai.lt foto
Tačiau jei vis tik jaučiame, kad lėšų pakanka tik visiems būtiniesiems poreikiams patenkinti ir nematome erdvės taupymui, J. Cvilikienė pataria pagalvoti apie galimybę uždirbti papildomų pajamų. Pavyzdžiui, prisidurti prie turimų pajamų galima išnaudojant savo hobius ar pomėgį vairuoti, taip pat nuomojant namuose turimą nenaudojamą techniką.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą šių metų sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, kad galimybe pasidomėti, ar nepriklauso kompensacija už šildymą, turėtų visi minimalias ar vidutines pajamas uždirbantys vieniši žmonės arba šeimos ūkiai.
„Tegul pasitikrina visi, kam atrodo jų pajamos nepakankamos padengti šildymo sąskaitą“, – antradienį LRT radijui sakė M. Navickienė. Anot jos, kompensaciją gaus visi, kurių sąskaitos už šildymą sudaro mažiausiai dešimtadalį mėnesinių pajamų, išskaičiavus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris šiuo metu siekia 128 eurus.
„Pajamų sumokamų už šildymo suma neturėtų viršyti 10 proc. išskaičiavus arba 3 VRP dydžius tiems, kurie gyvena vieniši, arba 2 VRP dydžius tiems, kurie gyvena su šeimos nariais“, – paaiškina ministrė.
M. Navickienė pažymi, kad dar daug gyventojų, kurie galėtų gauti kompensaciją už būsto šildymą, dėl jos nesikreipė, kadangi jiems trūksta informacijos apie tokią galimybę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) tam sukurtą skaičiuoklę.
„Viena priežasčių galėtų būti nepakankamas informacijos prieinamumas (…). Kiekvienas žmogus arba šeima, kuri uždirba minimalų darbo užmokestį, augina du vaikus – jiems taip pat yra galimybė gauti kompensaciją už šildymą. Tiesiog nepagalvoja, kad verta kreiptis, eiti paskaičiuoti arba pasitikrinti, ar šildymo kompensacija nepriklauso“, – teigia M. Navickienė.
Seimas praėjusį antradienį pritarė, kad nuo kitų metų pradžios kompensaciją už būsto šildymą gautų daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Būsto šildymo kompensacijoms bus papildomai skiriama dar 16 mln. eurų.
Pakeitimus inicijavo SADM, reaguodama į dėl pasaulinėse rinkose augančių energetinių išteklių kainų kylančias šildymo kainas.
Nuo 2022 m. dvigubės VRP dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur – 2022 m.) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur – 2022 m.) vienam gyvenančiam asmeniui.
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas – kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja ar būstą nuomoja vienas gyvenantis asmuo, jis sieks 50 m2, jei tą daro šeima, pirmam šeimos nariui taikomas normatyvas sieks 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
SADM kviečia gyventojus dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.
„Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle“, – pranešime spaudai teigia SADM.
SADM primena, kad karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (t. y. socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.
2021 m. I pusm. būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo daugiau kaip 95 tūkst. žmonių (3,42 proc. visų Lietuvos gyventojų). Kompensacijoms teikti per minėtą laikotarpį išleista per 10 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad dėl pasikeitusios būsto šildymo išlaidų kompensacijų apskaičiavimo metodikos tokia pagalba pasieks daugiau kaip 110 tūkstančių gyventojų.
Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kavinių tinklų atstovai teigia, kad įvedus antrąjį karantiną jų apyvartos krito kone perpus. Visgi šio verslo sektoriaus atstovai pažymi, kad dėl laisvesnių antrojo karantino sąlygų pardavimai išlieka didesni nei karantino pavasarį metu.
„Caffeine“ kavinių tinklo direktorius Aurimas Šavelis Eltai teigė, kad antrojo karantino metu pardavimai, lyginant su rugsėju, krito ženkliai.
„Pardavimai krito apie 50 proc. nepriklausomai nuo to, ar tai yra senamiesčio kavinės, ar tie patys prekybos centrai. Tad pardavimų dinamika gerokai prastesnė nei buvo rugsėjį. Lyginat su pirmu karantinu pavasarį, pardavimai šiek tiek geresni, turbūt dėl mažesnių apribojimų tam tikriems sektoriams. Aišku,stengiamės išlaikyti visus reikalavimus ir veiklą vystyti toliau“, – sakė jis.
A. Šavelis taip pat pridūrė, kad dėl sumažėjusio klientų srauto tinklui teko uždaryti kelias kavines, įsikūrusias verslo centruose.
„Kavinių uždarę esame pakankamai nedaug, tik ten, kur yra verslo centrai, kadangi daugelis žmonių dabar dirba iš namų. Tiesiog nebeliko poreikio toms kavinėms dirbti“, – tikino jis.
Anot „Caffeine“ tinklo direktoriaus, pardavimus siekiama skatinti vystant elektroninę prekybą.
„Skatiname įsigyti kavą į namus, elektroninę prekybą pradėjome ne tik su kavos pardavimais, bet ir su plačiu maisto asortimentu. Tad stengiamės pardavimus didinti kitais kanalais“, – teigė A. Šavelis.
„Huracan Coffee“ kavinių tinklo direktorius Vytautas Kratulis taip pat teigė, kad tinklo pardavimai įvedus antrąjį karantiną krito kone perpus.
„Pardavimai yra sumažėję stipriai, kone perpus. Ši tendencija prasidėjo įvedus karantiną. Prieš jį jau buvome pasiekę savo normalią apyvartą. Visgi šis karantinas, lyginant su pirmuoju, kiek geresnis (…). Žmonės elgiasi drąsiau“, – sakė V. Kratulis.
„Šiemet uždarėme dvi kavines, likome su 7-iomis. Visgi tai įvyko dar prieš šį karantiną, o per karantiną nieko daugiau nebeuždarinėjome“, – komentavo jis.
Anot V. Kratulio, dar per pirmąjį karantiną pavasarį tinklo pradėta vykdyti elektroninė prekyba šiuo metu sugeneruoja kiek mažiau apyvartos.
„Per pirmąjį karantiną buvome gerai pasiruošę vykdyti elektroninę prekybą, ir ji davė savo rezultatų. Fizinėse kavinėse pardavimai buvo kritę labiau nei dabar, o internetinė prekyba padėjo. Bet antrojo karantino metu matome, kad (internetiniai– ELTA) pardavimai yra beveik proporcingi kavinių apyvartai: ji nėra tokia maža kaip per pirmą karantiną, todėl nėra tokia didelė ir internetinė apyvarta“, – tikino V. Kratulis.
Tuo tarpu kavinių tinklo „Vero Cafe“ pardavimų vadybininkas Tautvydas Sinkevičius įvardino, kad „Vero Cafe“ pardavimai smuko 45 proc., o pagrindinė to priežastis, anot jo – galimybė tiekti gėrimus tik išsinešimui.
„Pardavimai „Vero Cafe“ tinkle įvedus antrąjį karantiną sumažėjo drastiškai – 49 proc. Jau keleri metai matome tendenciją, kad klientai vis labiau mėgsta kavą gerti kavinėje iš keraminių puodelių. Mūsų manymu, didžiausią įtaką pardavimų apimties sumažėjimui padarė įvestas apribojimas viešojo maitinimo įstaigoms teikti paslaugą tik išsinešimui“, – Eltai teigė jis.
T. Sinkevičius pažymėjo, kad reaguodamas į karantino situaciją tinklas nuo gruodžio 1 dienos pradėjo ir elektroninę prekybą.
Vyriausybė šalyje nuo lapkričio 7 dienos įvedė visuotinį karantiną. Jo metu įsigaliojo papildomi ribojimai viešojo maitinimo įstaigoms, kurios negali aptarnauti lankytojų vietoje, maistą ir gėrimus leidžiama tiekti tik išsinešimui.
Karantino režimas Lietuvoje galios iki gruodžio 17 dienos.
Duonos šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda su savo mokestiniais siūlymais iš esmės nieko nepakeis.
„Ko pasigendu visuose siūlymuose, tai masiškumo, nes visi skaičiai, ar skaičiuosime dešimtimis milijonų, nieko iš esmės tai nepakeis. Visos šitos iniciatyvos erzina visuomenę, erzina verslą, jos generuos tebūnie 100 mln. eurų, 200 mln. eurų, bet reikia suprasti, kad tai nepadidins reikšmingai pajamų žmonėms. Jeigu užtektų 200 mln. eurų, kad sukurtume gerbūvį, tai tiesiog paimkime juos ir pasiskolinkime už tas pačias neigiamas palūkanas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė M. Dubnikovas.
„Skurdo su 10 eurų neišgelbėsime“, – pridūrė jis.
Kaip ELTA jau rašė, prezidentas G. Nausėda praeitą savaitę pasirašė dekretą ir Seimui teikia trijų įstatymų pakeitimo projektus, leisiančius užtikrinti spartesnį pensijų didinimą ir taip reikšmingai sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių. Kartu teikiamuose įstatymų projektuose numatyti ir tam būtini valstybės biudžeto šaltiniai.
Šie Prezidento siūlymai teikiami po diskusijų su verslo asociacijų, profesinių sąjungų bei dirbančius žemės ūkio srityje vienijančių organizacijų atstovais, praneša Prezidentūra.
Prezidento teikiamuose siūlymuose Socialinio draudimo pensijų įstatymu numatyta, kad bazinės pensijos augimas kitąmet bei 2021 metais būtų penktadaliu spartesnis nei buvo numatyta iki šiol, kartu ženkliai viršytų vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą šalyje. Nuoseklus pensijų didinimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia net 41,7 procento.
Kartu teikiamu Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti valstybės biudžeto pajamas nediskriminuojant pajamų gavimo darbo užmokesčio forma ir sumažinti mokestinių tarifų skirtumus, šiuo metu egzistuojančius pagal skirtingas pajamų rūšis.
Seimui siūloma prie standartinio gyventojo pajamų mokesčio tarifo (20 proc.) priartinti mokesčių tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendų aukštoms pajamoms iš individualios veiklos.
Pastariesiems šiuo metu taikomas 15 proc. mokestinis tarifas. Prezidento siūlymu, smulkųjį ir vidutinį verslą vystantiems gyventojams aktualus individualios veiklos pajamų iki 35 tūkst. eurų per metus apmokestinimas nebūtų keičiamas.
Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.
Siekiant užtikrinti biudžeto pajamas senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti, Akcizo įstatymo pakeitimu siūloma 20 proc. sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams. Reikšmingą lengvatą akcizui siūloma išsaugoti atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką žemės ūkyje bei įvertinant šio sektoriaus istorinę svarbą Lietuvos vystymuisi, taip pat įvertinus faktą, kad lengvatos egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Anot Prezidentūros, G. Nausėdos teikiami siūlymai Seime turėtų būti svarstomi kartu su kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, numatant viso paketo įsigaliojimą nuo 2020 metų pradžios.
Siekdama paskatinti piliečius ne tik mokėti mokesčius, bet ir domėtis, kokias viešąsias paslaugas valstybė teikia už jų sumokamus mokesčius, Finansų ministerija parengė apibendrintą ir iliustratyvią 2016 m. Lietuvos viešųjų išlaidų analizę.
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio mėnesį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,0 proc. (12,1 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 7,1 proc. (41 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos minėtų biudžetų sausio pajamos – 602,8 mln. eurų, faktinės – 614,8 mln. eurų.
Tačiau jei vis tik jaučiame, kad lėšų pakanka tik visiems būtiniesiems poreikiams patenkinti ir nematome erdvės taupymui, J. Cvilikienė pataria pagalvoti apie galimybę uždirbti papildomų pajamų. Pavyzdžiui, prisidurti prie turimų pajamų galima išnaudojant savo hobius ar pomėgį vairuoti, taip pat nuomojant namuose turimą nenaudojamą techniką.
