Joe Bidenas tampa JAV gėda. Vėl suklupo. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, liepos 9 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Joe Bideno, yra pasirengusios pasibaigus karui pasiūlyti Ukrainai panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Jis turėjo omenyje laikotarpį nuo karo pabaigos iki galimos šalies narystės NATO.
Prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso procesas užtrunka, sakė J. Bidenas interviu stočiai CNN, kuris visas buvo parodytas sekmadienį. Tarpiniu laikotarpiu JAV esą galėtų skirti Ukrainai reikalingų ginklų ir pajėgumų, kad ji galėtų gintis. Tačiau J. Bienas pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik paliaubų ar taikos susitarimo atveju.
JAV kasmet remia Izraelį 3,8 mlrd. JAV dolerių – reikšminga dalis šios sumos tenka gynybai nuo raketų ir karinėms technologijoms. Remiantis naujausia JAV Kongreso mokslinės tarnybos ataskaita, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jokia kita pasaulio valstybė nėra gavusi didesnės JAV paramos.
Joe Bideno kritimai
2022 m. kovą Kongresas patvirtino papildomą milijardinį finansavimą Izraelio priešraketinei gynybos sistemai „Iron Dome“, prie kurios kūrimo JAV prisidėjo ir kuri naudojama nuo 2011 m. Ši sistema, be kita ko, dar ore sunaikina trumpojo nuotolio raketas.
JAV jau dabar teikia Ukrainai didelę paramą. Nuo karo pradžios šaliai skirta ar pažadėta karinės paramos už daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
Rusijos užpulta Ukraina norėtų kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būti pakviesta į Aljansą. Tačiau to nesitikima. J. Bidenas nemano, kad Ukraina jau pasirengusi narystei – be kita ko, dėl besitęsiančio karo.
Trijų pirštų kombinacija. Slaptai.lt nuotr.
Pekinas, vasario 24 d. (dpa-ELTA). Aukščiausi Europos Sąjungos (ES) ir NATO pareigūnai bei Kinijos stebėtojai penktadienį skeptiškai reagavo į taip lauktą Pekino dokumentą, išsakantį Kinijos poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos karo bei raginantį abi šalis nutraukti ugnį. Ukraina atmetė planą, pareiškusi, kad jis nieko neduos, tik įšaldys esamą padėtį.
12 punktų dokumente Kinija teigia, kad konfliktas ir karas „niekam nenaudingi“ ir kad visi dalyviai turėtų išlikti racionalūs „ir neleisti krizei dar labiau pablogėti ar net tapti nekontroliuojama“.
Ukraina atmetė Kinijos poziciją išsakantį dokumentą. „Bet koks „taikos planas“, numatantis tik „paliaubas“ ir dėl to atsirasiančią naują skiriamąją liniją bei teritorijų okupaciją, nėra skirtas taikai“, – penktadienį tviteryje parašė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Tai veikiau „karo įšaldymas“, „kiti genocido etapai“. Ukraina ir toliau primygtinai reikalauja išvesti Rusijos kariuomenę ir paisyti jos tarptautiniu mastu pripažintų 1991 m. sienų.
Skeptiškai reagavo ir diplomatai bei ekspertai, nusivylę, kad 12 punktų dokumentas nesiūlo jokių naujų iniciatyvų. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad Kinija nėra neutrali ir iki šiol nėra pasmerkusi Rusijos invazijos.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas neatsakė į žurnalisto klausimus, kodėl Kinija neparagino Rusijos išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos. Jis sakė, kad Kinija gali atlikti „konstruktyvų vaidmenį“, tačiau neiškėlė perspektyvos, kad Pekinas galėtų tarpininkauti.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas į Kinijos dokumentą reagavo atsargiai. U. von der Leyen Taline sakė, kad 12 punktų reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Kinija jau pasirinko, kieno pusėje ji yra. Pasak jos, Kinija ir Rusija patikino viena kitą dėl artimų ryšių prieš pat karui prasidedant.
J. Stoltenbergas sakė, kad Kinija nekelia pasitikėjimo, kai kalbama apie kokias nors tarpininkavimo pastangas, nes oficialiai dar nepasmerkė Rusijos invazijos. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad Kinijos pasiūlymas „nėra taikos planas“. Jo žodžiais, tai poziciją išsakantis dokumentas, kuriame Kinija išdėstė visus savo požiūrius. Prieš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Niujorke J. Borrellis sakė, kad dokumente yra įdomių pastebėjimų, ir paragino Kiniją susitikti su Ukrainos atstovais ir išdėstyti savo ketinimus.
Kinijos politikos ekspertai dokumentą įvertino labiau kaip Kinijos mėginimą pataisyti savo įvaizdį pasaulyje, sugadintą dėl Pekino paramos Rusijai.
Šiame dokumente nėra nieko naujo, sakė Kinijos ekspertas Manojus Kewalramani iš JAV strateginių tarptautinių studijų centro (CSIS). Pasak jo, 12 punktų atspindi gerai žinomą viešai išsakytą Kinijos poziciją karo atžvilgiu.
„Skaitant šį dokumentą nekyla abejonių, kad Kinija jokiu būdu nėra neutrali tarpininkė. Dokumentas rodo, kad Pekinas mieliau norėtų taikos derybų dėl naujos Europos saugumo architektūros, o ne dėl šio karo“, – pridūrė jis.
Kinija laikoma artima Rusijos sąjungininke, nors kol kas Pekinas iš esmės laikėsi Rusijai nustatytų tarptautinių sankcijų, kad pats netaptų baudžiamųjų priemonių taikiniu.
Kaukės mėlyname fone. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, sausio 5 d. (ELTA). Ukraina „veidmainyste“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą dėl paliaubų per stačiatikių Kalėdas.
„Rusija turi palikti okupuotas teritorijas – tik tada bus sudarytos „laikinos paliaubos“, – ketvirtadienį tviteryje rašė prezidento biuro patarėjas Mychailas Podoliakas. Priešingai nei Rusija, Ukraina esą nepuola svetimos teritorijos ir nežudo civilių. Tai esą daro tik Rusija.
Prieš tai Kremlius paskelbė apie vienašališkas 36 valandų paliaubas per stačiatikių Kalėdų šventes – penktadienį ir šeštadienį.
Rusų pajėgos vasario pabaigoje įžengė į Ukrainą ir rugsėjį neteisėtai aneksavo dalis Rytų ir Pietų Ukrainos.
Vašingtonas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino įsakymas dėl dviejų dienų paliaubų per stačiatikių Kalėdas Ukrainoje yra tik bandymas gauti atokvėpio savo karo veiksmams.
„Jis buvo pasirengęs gruodžio 25-ąją ir Naujųjų metų dieną bombarduoti ligonines, vaikų darželius ir bažnyčias, – sakė J. Bidenas, pridurdamas: – Manau, kad jis tiesiog bando įkvėpti oro“.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, spalio 2 d. (ELTA). Popiežius Pranciškus pareikalavo neatidėliotinų paliaubų Ukrainoje. Kreipdamasis į Rusijos ir Ukrainos prezidentus, jis pareiškė, kad būtina rasti kelią iš krizės.
„Absurdiška“, kad pasaulis susiduria su branduoline grėsme, sakė pontifikas sekmadienį per Viešpaties Angelo maldą . Kreipdamasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jis sakė, kad šis „dėl meilės savo tautai“ turi nutraukti „smurto ir mirties spiralę“. Ukrainos prezidentas esą savo ruožtu turėtų būti atviras „rimtiems pasiūlymams dėl taikos“.
P. Porošenka su žmona Marina. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 28 d. (AFP-ELTA). Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pareiškė, kad jam neleidžiama išvykti iš šalies, ir apkaltino vyriausybę Kyjive, jog ši pažeidė Rusijos invazijos pradžioje paskelbtas vadinamąsias politines paliaubas.
Ukrainai 2014–2019 m. vadovavęs P. Porošenka nuo karo pradžios dažnai pasirodo viešumoje ir dalyvauja tarptautinių televizijos kanalų transliacijose. Jo partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį Ukrainos parlamente, nusileisdama tik valdančiajai dabartinio prezidento Volodymyro Zelenskio partijai.
Prasidėjus Rusijos invazijai, Ukrainos parlamentas uždraudė kelias prorusiškas partijas, o kitoms leido veikti pagal vadinamąsias politines paliaubas – susitarimą, kad visos partijos į šalį atidėtų savo nesutarimus ir susivienytų prieš karą.
Tačiau šeštadienį P. Porošenkos biuras pranešė, kad buvusiam valstybės vadovui „nebuvo leista kirsti Ukrainos sienos“, ir apkaltino šalies vyriausybę pažeidus minėtą susitarimą. „Esama rizikos, kad, priimdamos šį sprendimą, valdžios institucijos pažeidė karo metu galiojančias politines paliaubas… kurios yra vienas pagrindinių nacionalinės vienybės simbolių Rusijos agresijos akivaizdoje“, – teigė P. Porošenkos biuras.
P. Porošenka turėjo dalyvauti Lietuvoje rengiamoje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje, jis prieš tai buvo gavęs oficialų leidimą keliauti. Vilniuje jis turėjo susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir europarlamentarų grupe.
Po to jis turėjo vykti į Roterdamą (Nyderlandai), kur organizuojamas Europos politinių partijų susitikimas.
Artimųjų Rytų konflikte naktį į penktadienį įsigaliojo paliaubos. Nuo 1.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku radikalūs palestiniečiai Gazos Ruože ir Izraelio kariuomenė turėjo nutraukti ugnį. Dėl to po 11 dienų intensyvių atakų ketvirtadienio vakarą susitarė abi pusės. Taip jos atsižvelgė į atitinkamą tarpininkavusio Egipto pasiūlymą.
Praėjus dviem valandoms nuo paliaubų pradžios nepranešta apie naujas raketų atakas prieš Izraelį iš Gzaos Ruožo. Ir Izraelio pajėgos laikėsi susitarimo.
Paliaubos yra vienpusiškos ir pradėtos be jokių išankstinių sąlygų, sakė Izraelio premjero Benyamino Netanuahu atstovas. Politinė vadovybė pabrėžė, kad tolesnius veiksmus lems realybė vietoje. Jei palestiniečiai tęs raketų atakas, paliaubos esą iš karto nustos galioti. Iš karto po to, kai Izraelis paskelbė pareiškimą dėl paliaubų, Izraelio pasienio vietovėse prie Gazos Ruožo gaudė pavojaus sirenos.
Nepaisant to, ir „Hamas“ pareiškė sutinkąs su netiesiogiai pasiektomis paliaubomis. „Paliaubos yra abipusės ir abipusiškai įsigalioja penktadienį 1.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku“, – pareiškė „Hamas“ lyderio Ismailo Haniyeho patarėjas Taheras al Nunas. „Ginkluotas palestiniečių pasipriešinimas laikysis jų tol, kol tai darys Izraelis“, – pridūrė jis.
Likus kelioms minutėms iki ugnies nutraukimo radikalūs palestiniečiai dar paleido raktų Izraelio kryptimi, Izraelio karinė aviacija apšaudė Gazos Ruožą. Apie naujas aukas kol kas nepranešama.
Nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. Armėnijos ginkluotosios pajėgos apgalvotai, kryptingai, sistemingai taikosi į Azerbaidžano civilius gyventojus, privačius namus ir civilinę infrastruktūrą.
Tokiu būdu Armėnija šiurkščiai pažeidžia savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat nepaiso spalio 10, 18 ir 25 dienomis paskelbtų humanitarinių paliaubų.
Bardoje apraudami žuvusieji
Spalio 28 dieną Armėnija vėl didino įtampą atakuodama įvairiomis kryptimis, taip pat ir tarptautinę sieną su Azerbaidžanu. Azerbaidžano pasienio regionai – Tovuzas, Gadabaj, Daškasanas ir Gubadlis buvo apšaudyti priešo iš Armėnijos Berdo, Čambarako, Vardeniso ir Goruso regionų teritorijos.
Be to, Armėnijos ginkluotosios pajėgos nuolat taikėsi į Agdžabedį, Bardą, Goranbojų ir Terterį su sunkiąja artilerija, įskaitant „Smerch“ ir BM-21 „Grad“ daugkartines paleidimo raketų sistemas, kurios sukėlė milžiniškas žmonių kančias ir žalą civilinei infrastruktūrai.
Barda po apšaudymo
Azerbaidžano nacionalinė kovos su minomis agentūra (ANAMA) pranešė, kad Bardos regionas buvo užpultas 300 mm raketomis „Smerch“ 9M525, kuriose buvo bombų 9N235, o tai yra kasetinis šaudmuo, uždraustas pagal tarptautinę teisę.
Spalio 28 d. iš viso žuvo 90 civilių, įskaitant vaikus, moteris ir pagyvenusius žmones, daugiau nei 380 civilių buvo paguldyti į ligoninę dėl sunkių sužalojimų. Šiuo metu vertinama žala privačiai ir viešajai nuosavybei (spalio 27 d. pranešta apie 2300 privačių namų, 92 daugiabučių namų ir daugiau nei 400 civilinės infrastruktūros nuostolių).
Plačios ir sistemingos raketų atakos Bardos mieste
Spalio 28 d. Armėnija, vykdydama savo politiką, Azerbaidžane surengė dar vieną žiaurų nusikaltimą prieš civilius. Maždaug 13 valandą vietiniu laiku Armėnija paleido 300 mm „Smerch“ raketas su uždraustais kasetiniais šaudmenimis į tankiai apgyvendintas Bardos miesto vietas (esančias maždaug 100 km nuo Armėnijos sienos ir 30 km nuo konflikto zonos), įskaitant verslo centrą ir apylinkes. Šiuo metu Generalinė prokuratūra patvirtino 21 žuvusį ir daugiau kaip 70 sužeistų civilių. Civilinės infrastruktūros objektai ir transporto priemonės buvo gerokai apgadinti.
Barda apšaudyta štai tokiomis bombomis
Ataka prieš Bardos gyvenamuosius rajonus yra antras apgalvotas išpuolis per 20 valandų su uždraustais šaudmenimis. Anksčiau, spalio 27 d., dėl Armėnijos užpuolimo naudojant tos pačios rūšies kasetinius šaudmenis, žuvo keturi civiliai ir dar trylika civilių buvo sužeista. Pranešama, kad iš viso per 20 valandų Bardos regione civilių aukų yra 108 su 25 žuvusiais ir 83 sužeistais (šiuo metu aukų sąrašas tikslinamas).
Išpuolis prieš Bardos miestą šiuo metu yra vienintelis, labiausiai kruvinas.
Remiantis ANAMA pranešimu, šešios vietos (Husejno Džavido g., Baku g., Natavano g., Koroglu g., Bahaduro Hadžijevo g. ir Hejdaro Aliyevo – Uzeiro Hadžibejovo perėja) Bardos mieste nukentėjo nuo 300 mm „Smerch“ 9M525 raketos su 9N235 bombomis.
Bardoje gesinamas padegtas automobilis
Tai – dar vienas Armėnijos vyriausybės teroro aktas prieš taikius Azerbaidžano gyventojus, atitinkantis žinomą teroristinių veiksmų modelį, kurį anksčiau Armėnija sąmoningai, plačiai ir sistemingai įvykdė Gandžoje, Terteryje ir kituose miestuose.
Armėnijos vyriausybės pareigūnai viešai paskelbė teroro politiką kaip strategiją smogti taikioms gyvenvietėms, kad sukeltų paniką.
Raketos išpuoliai prieš civilius Bardos gyventojus, taip pat balistinių raketų išpuoliai prieš Gandžą ir kitus miestus yra karinis nusikaltimas ir nusikaltimas prieš žmoniją, įvykdytas sąmoningai, kryptingai ir ne vieną kartą.
Čia pateikiamos nuotraukos iš įvykio vietų Bardoje.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos kariuomenė apkaltino prorusiškus separatistus pažeidus naują paliaubų susitarimą, nepraėjus nė valandai nuo jo įsigaliojimo pirmadienio vidurnaktį.
„Deja, iš priešų pusės 00.20 val. ir 00.45 val. buvo iššauti šūviai“, – spaudos konferencijoje teigė Ukrainos generolas Volodymyras Kravčenko.
Ukrainos kariuomenė pranešime tvirtino, kad separatistai šaudė netoli Uživkos miestelio, į pietus nuo jų kontroliuojamo Donecko. V. Kravčenko tikino, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau laikosi paliaubų susitarimo.
Pasak generolo, separatistai taip pat šaudė apie 9 val. ryto netoli Novomichailovkos miestelio, į pietvakarius nuo Donecko. Jo teigimu, šūviai nesukėlė grėsmės ukrainiečių kariams.
Niekieno nepripažinta „Donecko liaudies respublika“ savo ruožtu tvirtino „griežtai besilaikanti įsipareigojimų“.
Antonio Guterresas, JT Generalinis sekretorius. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas dėl pasaulį teriojančios pandemijos pareikalavo stabdyti visus karinius veiksmus visuose žemynuose. Toks JT generalinio sekretoriaus reikalavimas – suprantamas, logiškas. Civilizacijai bent jau šiandien turėtų rūpėti ne okupacijos, ne intervencijos, ne galimybė išsilaikyti užgrobtose teritorijose, bet būtent mirtį nešančio viruso sutramdymas.
Popiežiaus Pranciškaus raginimas
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus iškart parėmė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą „nedelsiant pasaulyje skelbti visuotines paliaubas“, kad pasaulis galėtų sutelkti dėmesį į kovą su naujojo koronaviruso pandemija.
„Ši liga nepaiso valstybių sienų“, – teigė popiežius ir paprašė „visų konfliktuojančių tautų atsiliepti į JT generalinio sekretoriaus raginimą, nutraukiant visus priešiškus veiksmus, skatinant humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą, būti atvirais diplomatijai ir atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamus“ (ELTA).
NATO atšaukia karines pratybas
Kaip į šiandieninius iššūkius reaguoja NATO? Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija atšaukia daug svarbių karinių pratybų. Pavyzdžiui, nukeliamos didžiulės karinės pratybos „Defender – Europa 20“, kuriose dalyvauti turėjo apie 40 tūkst. karių, daugiausia – amerikiečių. Jie būtų treniravęsi išsilaipinti Europoje ir čia surengti gelbėjimo operacijas.
Karinių pratybų atsisako ir Norvegija su devyniomis sąjungininkėmis, įskaitant britus ir amerikiečius. „Cold Response 2020“ užsiėmimų, kurių metu būtų mokomasi apginti Europą, – šiemet nebus. Bent jau jos atidėtos, kol nurims pasaulyje kilusi koronaviruso pandemija.
NATO būstinė Briuselyje
Nebebus ir daugelio kitų svarbių pratybų: „Dynamic Front“, „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“, „Swift Response“.
Daugelis iš jų ypač aktualios Baltijos kraštams. Mat jų metu kariai būtų mokęsi apginti rytinį Europos flangą nuo galimo puolimo iš Rytų. Tokio pobūdžio pratybų nebūta ketvirtį amžiaus. Ir vis dėlto Briuselis šias pratybas atideda. Šią informaciją teikia „Foreign Policy“.
Siekia ekonominių sankcijų panaikinimo
Taip pat nuskambėjo raginimai atšaukti visoms šalims taikomas visas finansines sankcijas. Šis klausimas ypač skausmingas Rusijai, Kinijai, Sirijai, Iranui, Šiaurės Korėjai. Šios šalys nusiuntė net specialų laišką – prašymą JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui. Tai, kad Maskva, Pekinas ir Phenjanas trokšta visų ekonominių draudimų atšaukimo, patvirtino naujienų agentūra „Interfax“.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Dilema dėl ekonominių suvaržymų paaikinimo – sudėtingesnė nei svarstymai, ar reikalingos visuotinės paliaubos. Mat tas pats „Foreign Policy“ pastebi, jog Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja planuoja bei rengia įvairaus pobūdžio kibernetines atakas prieš svarbias Vakarų insitucijas net dabar, siautėjant COVID-19. Be to, dar visiškai nežinia, ar Rusija nūnai nesuaktyvins karinių veikslų Donbaso ir Luhansko regionuose.
Užtat žinoma, kad tiek Rusija, tiek Kinija šiuo metu labai aktyvios platinant dezinformaciją. Pavyzdžiui, rusiškasis „Sputnik“ kovo 15-ąją įrodinėjo, esą dėl COVID-19 atsiradimo ir išplitimo kalta Latvija. O kita rusiška informacinė priemonė geopolitica.ru bandė įtikinti savo skaitytojus, jog koronavirusą sukūrė ir specialiai išplatino amerikiečiai. Šiai versijai noriai antrina Kinijos diplomatai.
Humanitarinė pagalba tėra Trojos arklys
O į Vakarus siunčiamos rusiškos medicininės pagalbos siuntos – akivaizdžiai nenuoširdžios. Vieną tokį atvejį aprašė leidiniai „Bild“ ir „La Stampa“. Straipsnio autoriai pasakoja, kaip Rusijos kariškiai italams atsiuntė medicininės pagalbos siuntų, kuriose – vos 20 procentų to, kas galėtų padėt grumiantis su koronavirusu. Sakykim, atsiuntė priemonių, saugančių nuo masinio naikinimo ginklų. Italams joms nė kiek nepadės apsisaugoti nuo siautėjančio koronaviruso. Italų žvalgybos specialistai mano, kad tų daiktų, kurie gyvybiškai reikalingi italams, Rusija negalėjo atsiųsti, mat jai pačiai jų labai trūksta.
Tad kodėl Rusija siuntė savo kariškius su „humanitarinės pagalbos“ kroviniais? Italijos žvalgyba mano, kad tai – tiesiog „geopolitinis ir diplomatinis aktas“, kurio svarbiausias tikslas – Italijoje pamojuoti Rusijos vėliava. Be kita ko, Italijos kariniai ekspertai buvo priversti rusų lėktuvus, krovinius ir karinių sunkvežimių koloną atidžiai stebėti specialiomis priemonėmis, ar tik kur nors nebuvo įtaisyta šnipinėjimo aparatūra.
Švedijos ir Lietuvos žvalgybų išvados
Kad Rusija ir Kinija šiandien elgiasi ne taip, kaip derėtų, pastebi ir Švedijos saugumo tarnyba SAPO. Valstybės inicijuojamos kibernetinės atakos, šnipinėjimas, dezinformacijos kampanijos ir galimi teroristiniai išpuoliai – tokias grėsmes parengtoje ataskaitoje išskiria minėta Švedijos saugumo tarnyba.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Pastaruoju metu sustiprėjo veiksmai, nukreipti prieš Švediją, kasmetinės grėsmių ataskaitos pristatyme kalbėjo SAPO direktorius Klasas Fribergas. Tarnybos teigimu, apie 15 šalių turi žvalgybininkų Švedijoje, bet didžiausią grėsmę šaliai kelia Kinija ir Rusija. Vienas iš tokių veiksmų pavyzdžių esą išryškėjo koronaviruso pandemijos metu, kuomet užsienio valstybės aktyviau bando paveikti visuomenės nuotaikas, teigia SAPO.
Panašios nuomonės buvo ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda po kovo 25-ąją surengto susitikimo su Lietuvos slaptosios tarnybos VSD vadovu Dariumi Jauniškiu.
„Kita vertus, negalime būti naivūs ir galvoti, kad geopolitiniai interesai ar domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ar tiesiog viskas bus sustabdyta. Be jokios abejonės, kad ne. (…) Šiuo metu mes labiausiai stebime Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimą. Dėl koronaviruso protrūkio gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai dėl fizinio kontaktų apribojimo, bet viskas keliasi elektroninę erdvę, ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas ir pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukuria dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervenciją į šiuos tinklus“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kinijos nenuoširdumas
Daug įtarimų – ir dėl Kinijos. Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti.
„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
Šiaurės Korėjos agresyvumas
Taigi yra šalių, kurios atsižvelgė ir į JT generalinio sekretoriaus, ir į Popiežiaus Pranciškaus raginimus. Bet yra valstybių, kurios akivaizdžiai spjauna į prašymus „laikytis rimties“. Viena iš agresyvumą demonstruojančių šalių – Šiaurės Korėja.
Šiaurės Korėja paleido į jūrą dvi raketas. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėja, kaip manoma, sekmadienį į Japonijos jūrą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Manoma, kad raketos paleistos iš Vonsano miesto, esančio Šiaurės Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos nuskriejo apie 230 km. net 30 km aukštyje. Tuo metu Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ skelbė, kad prieš nukrisdamos į jūrą raketos nuskriejo maždaug 250 km.
Ne tik Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos institucijos pasmerkė Pchenjano elgesį visuotinio koronaviruso protrūkio metu: „Tokioje situacijoje, kai visas pasaulis patiria sunkumus dėl Covid-19, toks karinis Šiaurės Korėjos veiksmas yra visiškai netinkamas ir raginame nedelsiant sustoti“.
Ginklais žvangina ir Armėnija
Gazacho emblema. Slaptai.lt nuotr.
Panašiai kaip Šiaurės Korėja ginklais žvangina ir Armėnija. Kovo 27 – kovo 29 dienomis jos ginkluotosios pajėgos kasdien maždaug po 20 – 23 kartus apšaudydavo Azerbaidžano karinius objektus. Atakos prieš fronto liniją saugančius azerbaidžaniečių karius ypač intensyvios buvo Gazacho, Tertero, Agdamo ir Geranbojaus rajonuose.
Šaudoma buvo iš stambiųjų kulkosvaidžių ir stambaus kalibro patrankų.
Apie žuvusiuosius ir sužeistuosius pranešimų nėra.
Oficialusis Baku patvirtino, kad paskutiniosiomis kovo dienomis Armėnijos kariškiai jų pozicijas atakuodavo kasdien po keliolika kartų. Kokie tikrieji šių išpuolių motyvai – nežinomi. Tačiau manoma, kad Armėnija tokiomis priemonėmis bado palaikyti įtampą visą kaltę dėl šaudymų suversdama Azerbaidžanui, girdi, pirmieji sviedinius paleido azerbaidžaniečiai, o armėnų kariai buvo priversti gintis.
Žodžiu, pasaulyje – nieko naujo. Ne visos valstybės visuotinio pavojaus metu elgiasi padoriai.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį parėmė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą „nedelsiant pasaulyje skelbti visuotines paliaubas“, kad pasaulis galėtų sutelkti dėmesį į kovą su naujojo koronaviruso pandemija.
„Ši liga nepaiso valstybių sienų“, – teigė popiežius ir paprašė „visų konfliktuojančių tautų atsiliepti į JT generalinio sekretoriaus raginimą, nutraukiant visus priešiškus veiksmus, skatinant humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą, būti atvirais diplomatijai ir atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamus“.
Pernai gruodį Kinijoje prasidėjęs koronaviruso infekcijos protrūkis išplito jau į daugiau kaip 180 pasaulio šalių. Koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 662 tūkst. žmonių, mažiausiai 30 tūkst. mirė.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas išreiškė viltį, kad Rytų Ukrainoje greitai pavyks įgyvendinti visiškas paliaubas, antradienį pranešė V. Zelenskio atstovai.
Pokalbio telefonu metu Ukrainos ir Rusijos lyderiai pasveikino vienas kitą su Naujaisiais metais. Pastarasis pokalbis interpretuojamas kaip dar vienas ženklas, patvirtinantis, kad nuo mėnesio pradžioje Paryžiuje vykusio tarptautinio viršūnių susitikimo įtampa tarp dviejų šalių mažėja.
Praėjusį savaitgalį Ukrainos vyriausybė ir prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje apsikeitė kaliniais – tai buvo viena iš Paryžiaus konferencijoje numatytų priemonių regione siekiant taikos.
Viršūnių susitikimo metu V. Putinas ir V. Zelenskis taip pat pažadėjo iki 2019 m. pabaigos rytiniame Donbaso regione visiškai nutraukti ugnį.
Antradienį Ukrainos prezidento kabinetas nepateikė naujos datos, kada žadama sudėti ginklus. V. Zelenskio atstovai tik informavo, kad lyderiai sutarę, jog tai turėtų įvykti „netolimoje ateityje“.
V. Zelenskis į V. Putiną kreipėsi po to, kai 2019 m. pirmojoje pusėje buvo išrinktas Ukrainos prezidentu, vėliau žengta konkrečių žingsnių: patraukti kariškiai, pasikeista kaliniais. Ukraina ir Rusija taip pat pasirašė naują dujų tiekimo susitarimą. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Separatistai Rytų Ukrainoje sukilo po to, kai 2014 m. buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Rusija prarado dalį įtakos.
Tarptautinėse derybose dėl taikos Ukrainoje V. Putinas atstovauja Donbaso prorusiškus separatistus, nors Kremlius nuosekliai neigia Rusijos įsitraukimą į karą.
Turkijos parlamentas sausį svarstys siūlymą dislokuoti karius Libijoje, kurie paremtų Jungtinių Tautų (JT) palaikomą Tripolio vyriausybę, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Sausio 7 dieną, „kai tik parlamentas pradės sesiją, pateiksime siūlymą nusiųsti karių į Libiją“, Ankaroje sakė R. T. Erdoganas.
„Tikiuosi, kad sausio 8–9 dieną mes priimsime šį siūlymą parlamente ir priimsime kvietimą“, gautą iš Tripolio Nacionalinio susitarimo vyriausybės (GNA).
Šeštadienį Turkijos parlamentas ratifikavo saugumo ir karinio bendradarbiavimą susitarimą su Fayezo al-Sarrajo vyriausybe, tačiau norint dislokuoti karius reikalingas dar vienas įstatymas.
R. T. Erdoganas trečiadienį surengė iš anksto neskelbtą vizitą į Tunisą, kur su Turkijos gynybos ministru ir žvalgybos tarnybos vadovu aptarė būdus Libijoje pasiekti paliaubas.
Jau aštuonerius metus Libijoje vyksta pilietinis karas, kuriame dėl Šiaurės Afrikos šalies kontrolės kovoja GNA ištikimi kovotojai ir generolo Khalifos Haftaro įkurta Libijos nacionalinė armija.
R. T. Erdoganas pastarosiomis savaitėmis žadėjo, jei to prireiks, padidinti karinę paramą GNA, kuri kovoja su K. Haftaru, balandį pradėjusiu karinę operaciją perimti sostinės Tripolio kontrolę.
Turkija ir Kataras remia GNA, o K. Haftaras sulaukė Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų ir Rusijos palaikymo – šių šalių santykiai su Turkija yra gana įtempti.
Praeitą mėnesį Maskva paneigė „The New York Times“ publikaciją, kurioje teigiama, kad Rusija nusiuntė samdinių kovoti K. Haftaro pusėje. JT taip pat kaltina K. Haftarą samdant kovotojus iš Sudano.
„Jie padeda karo vadui. Mes priimame teisėtos Libijos vyriausybės kvietimą. Toks skirtumas“, – ketvirtadienį sakė R. T. Erdoganas.
Europos Sąjunga ketvirtadienį pratęsė Rusijai dėl veiksmų Rytų Ukrainoje taikomas sankcijas dar šešiems mėnesiams, pastarąjį sprendimą bloko šalių lyderiai priėmė praėjusią savaitę.
Pirmą kartą sankcijos buvo pritaikytos 2014 m. liepą, dėl Rusijos įvykdytos Krymo, priklausančio Ukrainai, aneksijos ir Maskvos paramos prorusiškiems separatistams šalies rytuose.
Šios sankcijos nuo to laiko atnaujinamos kas šešis mėnesius. Ketvirtadienį jas pratęsus, sankcijos dabar galios iki 2020 m. liepos 31 d.
ES sankcijų švelninimą siejo su pažanga vedant Minsko susitarimą, kuriuo raginama įgyvendinti besąlygiškas paliaubas, abiems pusėms nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje patraukiant sunkiąją ginkluotę. Tai turėjo būti įgyvendinta iki 2015 m. pabaigos.
„Kadangi tai nebuvo įgyvendinta, sankcijos išlieka“, – pareiškime rašė ES atstovai.
Kiek anksčiau šį mėnesį taip vadinamo Normandijos formato viršūnių susitikimo, kuriam tarpininkavo Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel, metu, pirmą kartą susitiko Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis.
Jie susitarė iki metų pabaigos Rytų Ukrainoje įgyvendinti visišką ugnies nutraukimą.
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame viršūnių susitikime, E. Macronui ir A. Merkel pristačius Normandijos formato susitikimo Paryžiuje rezultatus, Europos šalių lyderiai nusprendė sankcijas pratęsti.
ES sankcijos yra nukreiptos prieš Rusijos finansų, energetikos ir gynybos sektorius, dėl jų Rusijos bankai negali dalyvauti ES rinkose, ribojamas ES importas.
Imtasi ir atskirų priemonių, kuriomis ribojama įmonių ir paskirų asmenų aneksuotose Krymo ir Sevastopolio teritorijose veikla.
Tarptautinės moters dienos proga Rytų Ukrainoje paskelbtų „pavasario paliaubų“ nesilaikoma. Separatistai Luhansko srityje prie Krymsko gyvenvietės apšaudė vyriausybinius dalinius, penktadienį pranešė Gynybos ministerija. Be to, išvakarėse buvo sužeisti penki kariai. Separatistai Donecke savo ruožtu apkaltino kariuomenę jau „po kelių minučių“ sulaužius paliaubas.
Nuo 2014 metų Donbase vyriausybiniai daliniai kovoja su Rusijos remiamais separatistais. 2015 tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai sutartas taikos planas iki šiol neįgyvendintas.
JT vertinimu, konfliktas pareikalavo 13 000 žmonių gyvybių. Nuo metų pradžios vien tik vyriausybinių pajėgų pusėje žuvo 12 karių ir trys dešimtys buvo sužeisti.
Švenčių ir mokslo metų proga konflikto regione vis skelbiamos paliaubos. Ir anksčiau jos žlugdavo jau po kelių valandų.
Kanada turėtų uždrausti Kinijos „Huawei“ tiekti 5G mobiliojo ryšio diegimo įrangą, nes grėsmė saugumui yra pernelyg didelė, straipsnyje rašo buvęs Kanados žvalgybos tarnybos vadas Richardas Foddenas.
Kaip praneša „Reuters“, Kinija praėjusią savaitę grasino padariniais, jei Otava blokuotų „Huawei“ priėjimą prie šalies 5G tinklų, tačiau šį Pekino įspėjimą Kanados vyriausybė atmetė. Šalių santykiai pablogėjo po „Huawei“ finansų direktorės Meng Wanzhou sulaikymo Kanadoje gruodį.
R. Foddenas vadovavo Kanados žvalgybos tarnybai nuo 2009 iki 2013 m. Jo teigimu, yra daugybė ženklų, kad „Huawei“ prieigą prie naujos kartos Kanados mobiliojo ryšio tinklų reikia blokuoti.
„Kanados vyriausybė turėtų nepaisyti įspėjimų ir uždrausti „Huawei“ prieiti prie Kanados 5G tinklų, taip užtikrinant kanadiečių saugumą“, – straipsnyje Kanados laikraštyje „Globe and Mail“ rašė R. Foddenas.
Kinija gruodį, po Meng Wanzhou arešto, sulaikė du kanadiečius ir pareikalavo jos paleidimo. Vėliau sausį Kinijos teismas pakartotinai nuteisė jau kalintį už narkotikų kontrabandą kanadietį ir skyrė jam mirties bausmę.
„Jei Kinija pasmerkia kanadietį myriop dėl nacionalinio verslo lyderio interesų, tik pagalvokite, ką Kinijos komunistų partija darytų, jei turėtų laisvą prieigą prie Kanados mobiliojo ryšio tinklų“, – rašė R. Foddenas.
Kanados ambasadorius Kinijoje Johnas McCallumas penktadienį teigė, kad pagrindiniai jo darbai šiuo metu yra užtikrinti dviejų sulaikytų kanadiečių išlaisvinimą ir mirties bausmės Kanados piliečiui atšaukimą.
„Tačiau negalime pamiršti, kad Kanada jau investavo itin daug lėšų Kinijoje. Kinija bus svarbi Kanadai ateityje, todėl, manau, geriausia judėti pirmyn, kad ir lėtai“, – žurnalistams sakė J. McCallumas.
Tačiau, paklaustas, kada Kanados premjeras Justinas Trudeau dėl kanadiečių Kinijoje skambins Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, ambasadorius tikino, kad toks veiksmas „yra paskutinė priemonė“, todėl Kanada turėtų pirma imtis kitų veiksmų.
J. Trudeau praėjusią savaitę suskubo paraginti kitų pasaulio šalių lyderius paremti Otavą kanadiečių sulaikymo Kinijoje klausimu.
Gruzijoje viešinti A. Merkel kritikuoja rusų dalinių buvimą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. EPA-ELTA nuotr.
Į Gruziją atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sukritikavo rusų pajėgų buvimą separatistinėse Abchazijos ir Pietų Osetijos provincijose. Savo susitikime su ES stebėtojų misijos vadovu ji aiškiai pareikš, „kad mes šios neteisybės nepamiršime“, – sakė A. Merkel ketvirtadienį Tbilisyje po pokalbio su Gruzijos ministru pirmininku Mamuka Bachtadze.
A. Merkel teigė siekianti, kad ši tema „vis būtų įtraukiama į darbotvarkę“. Deja, „nepaisant didelių pastangų“, kol kas pastebimos pažangos nėra.
A. Merkel priminė, kad pastarąjį kartą per savo viešnagę Gruzijoje prieš beveik dešimtmetį po paliaubų tarp Gruzijos ir Rusijos įsigaliojimo reikalavo rusų dalinių pasitraukimo. Žinoma, ji ir šiandien remia Gruzijos teritorinį integralumą, kalbėjo kanclerė.
Rusija 2008 metų rugpjūčio 8-ąją separatistinės Pietų Osetijos pusėje įsikišo į Gruzijos konfliktą ir per penkias dienas sutriuškino gruzinų pajėgas. Tarpininkaujant ES pirmininkavusiai Prancūzijai, buvo susitarta dėl paliaubų. Po to Maskva Pietų Osetiją bei taip pat separatistinę Gruzijos Abchazijos provinciją pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Rusija ir toliau yra dislokavusi Pietų Osetijoje ir Abchazijoje savo dalinius.
Penktadienį A. Merkel iš Gruzijos vyks toliau į Armėniją, o šeštadienį į Azerbaidžaną.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė esanti sunerimusi dėl nuolatinių Ukrainos paliaubų tarp vyriausybės ir Rusijos remiamų separatistų pažeidimų.
„Kiekvieną naktį matome paliaubų pažeidimus ir kiekvieną dieną yra aukų“, – A. Merkel sakė Italijos Asyžiaus mieste, kur Vokietijos vadovė susilaukė apdovanojimo už pastangas skleidžiant taiką.
„Ukraina kelia nerimą šalims „Normandijos formate“, kuris jungia Vokietiją, Prancūziją, Rusiją ir Ukrainą. Siekiame, kad Minsko paliaubų susitarimas būtų gerbiamas“, – teigė ji.
Konfliktas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014-aisiais, po masinių protestų nuvertus Kijevo valdžią. Nepaisant nuolatinių pastangų įgyvendinti paliaubas tarp kariaujančių šalių, konflikte per daugiau nei ketverius metus žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
A. Merkel Asyžiuje šeštadienį buvo įteiktas Pranciškonų vienuolių apdovanojimas už „jos darbą taikant žmones bei skatinant taikią žmonių koegzistenciją“.
Tarp ankstesnių šio apdovanojimo laureatų yra popiežius Jonas Paulius II, motina Teresė ir Michailas Gorbačiovas.
Ukraina ir separatistai pasikeitė belaisviais. EPA-ELTA nuotr.
Ukraina ir prorusiški separatistai trečiadienį pasikeitė belaisviais.
Ukraina paleido 273 belaisvius, o apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko respublikos – 73. „Tai džiugus įvykis, kurio laukė šimtai šeimų“, – sakė buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, vienas Kijevo derybininkų.
Vis dėlto abi pusės apkaltino viena kitą turint daugiau belaisvių. 2015 metais pasiektas Minsko taikos susitarimas numato besąlygišką visų belaisvių paleidimą.
Prieš pasikeitimą belaisviais daug mėnesių vyko derybos, į kurias įsitraukė ir Kremlius bei Rusijos stačiatikių bažnyčia. Buvo susitarta dėl 306 kalinių paleidimo iš Ukrainos ir 74 – iš separatistų kontroliuojamų teritorijų, tačiau iš tikrųjų jų buvo mažiau.
Kijevo pusėje daugiau kaip 40 separatistų, buvusių sąraše, jau buvo atlikę bausmę ir paleisti. Keli Ukrainos belaisviai, be to, nenorėjo grįžti pas separatistus. Tačiau tai jie turėjo paliudyti Raudonojo Kryžiaus atstovų akivaizdoje. Vienas ukrainietis panoro likti Donecko pusėje.
Pasikeitimas belaisviais. EPA-ELTA nuotr.
Pastarąjį kartą pasikeitimo belaisviais būta 2016 metų rugsėjį. Tada Ukrainos vyriausybė paleido keturis separatistus, o separatistai – du ukrainiečių belaisvius.
Konfliktas Rytų Ukrainoje įsiplieskė 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Iki šiol žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių. Nepaisant 2015 metais pasiekto taikos susitarimo, abi pusės vis kaunasi tarpusavyje. Nuo metų pradžios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) suskaičiavo beveik 400 000 paliaubų pažeidimų.
JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausybė svarsto tiekti ginklus Ukrainai. Nuspręsta suteikti šaliai „geresnius gynybinius pajėgumus“, Vašingtone pareiškė Valstybės departamento atstovė Heather Nauert. Taip esą norima paremti Ukrainos pastangas ginti savo suverenumą ir teritorinį integralumą bei užkirsti kelią tolesnėms agresijoms.
Pasak stoties „ABC News“, JAV vyriausybė planuoja tiekti šaliai prieštankinių raketų.
Šis žingsnis gali dar labiau paaštrinti ir taip įtemptus santykius tarp JAV ir Rusijos. Rytų Ukrainoje jau daugiau kaip trejus metus vyriausybiniai daliniai kaunasi su Maskvos remiamais separatistais. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių. 2015 metais sutartas taikos planas įgyvendinamas labai vangiai. Abi pusės trečiadienį susitarė dėl paliaubų žiemos švenčių dienomis.
H. Nauert pareiškė, kad JAV parama yra grynai gynybinio pobūdžio. Ukraina esą yra suvereni valstybė ir turi teisę gintis.
Parduodant ginklus kitoms šalims reikalingas JAV Kongreso pritarimas. Tačiau tikėtina, kad tam bus duotas leidimas. Senatoriai, pavyzdžiui, respublikonas Johnas McCainas jau seniai spaudžia aprūpinti Ukrainą ginklais. D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos vyriausybė tai atmetė.
