Paplūdimiai

Trumposios naujienos

Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.

Ryga, liepos 25 d. (AFP-ELTA). Dėl avarijos nuotekų valymo įrenginyje Latvijos vakaruose į Baltijos jūrą išsiliejo daug nevalytų nuotekų, todėl uždaryti paplūdimiai ir uždrausta maudytis, pirmadienį pranešė vietos valdžios institucijos.
 
Sekmadienį 70 tūkst. gyventojų turinčiame pakrantės mieste Liepojoje sugriuvus gamyklos sienai, ištekėjo mažiausiai 1 250 tonų atliekų su sieringu dumblu.
 
„Nežinome, kada pavyks sutvarkyti pažeistus dumblo rezervuarus, todėl visiems Liepojos gyventojams patariu į tualetą nuleisti kuo mažiau vandens, nes dabar visos nuotekos išleidžiamos į atvirą jūrą“, – televizijos kanalui LTV1 sakė Liepojos meras Gunaras Ansinis.
 
Latvijos higienos inspekcija nurodė uždaryti visus paplūdimius nuo sienos su Lietuva pietuose iki Paviluostos miesto, esančio už 40 km į šiaurę nuo Liepojos, ir uždraudė maudytis Baltijos jūroje.
 
„Grėsmės žmonių sveikatai nėra. Darome viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau sustabdytume taršos išleidimą į Baltijos jūrą“, – sakė G. Ansinis atskirame pranešime miesto interneto svetainėje, pridurdamas, kad vandens kokybė stebima.
 
Nacionalinė aplinkos apsaugos tarnyba pradėjo avarijos tyrimą, teigdama, kad per valandą į jūrą toliau išmetama 400 tonų atliekų.
 
„Atliekų tvarkymo sistema gali sutalpinti 21 tūkst. kubinių metrų skystų atliekų, tačiau tokios talpos užtenka tik dviem dienoms, todėl tiesiame laikiną vamzdį, kad aplenktume sugriuvusią perdirbimo įmonės dalį“, – žurnalistams sakė komunalinių paslaugų bendrovės „Liepajas Udens“, valdančios miesto vandens tiekimo ir perdirbimo sistemas, generalinis direktorius Andis Dejus.
 
Jis pažymėjo, kad sugriuvęs pastatas buvo palyginti naujas, pastatytas 2009 metais.
 
Geologė Baiba Grinberga savo feisbuko paskyroje teigė, kad „geotechniniai tyrimai jau prieš 20 metų atskleidė, kad regione nestabilus gruntas, tačiau perdirbimo gamykla vis tiek buvo pastatyta“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.07.25; 08:40
Aktualijos

Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra vykdo kasmetinį Baltijos jūros krantų pokyčių monitoringą. Įvertintoje krantų atkarpoje nuo Melnragės iki Palangos pastebėta, kad palyginti su 2022 m. Melnragės ir Girulių paplūdimiai atsistatė nežymiai.
 
Pajūrio regioninio parko ir Palangos rekreacinės zonos paplūdimiai dar labiau susiaurėjo ištisuose (vientisuose) ruožuose, dalis net perpus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
 
Pasak Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistų, ties Palanga yra sudėtinga situacija, nors ir nebuvo labai stiprių audrų. Vienoje vietoje iš buvusio 80 metrų pločio 2022 m. šiemet liko tik 40 metrų pločio paplūdimys.
 
Krantų stebėsenai Aplinkos apsaugos agentūra naudoja naujai įsigytą įrangą – bepilotį orlaivį su aukštos raiškos fotogrametriniu davikliu.
 
Nauja technologija sukuria 3D reljefo modelį ir ortomozaiką (nepilotuojamo orlaivio padarytų nuotraukų derinį), o tai leidžia stebėti ne tik epizodinius išplovimus, bet ir detalų pajūrio bei Kuršių marių krantų reljefą, – paplūdimį, apsauginį kopagūbrį, jo šlaitus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.04.06; 00:01
Trumposios naujienos

Prie Kalifornijos krantų išsiliejus naftai, uždaromi paplūdimiai. EPA-ELTA nuotr.

Los Andželas, spalio 4 d. (dpa-ELTA). Prie Pietų Kalifornijos krantų dėl pratrūkusio naftotiekio jūroje susiformavo naftos dėmė. Žinybų duomenimis, išsiliejo per 475 000 litrų naftos. Dėl to uždaryti paplūdimiai į pietus nuo Los Andželo esančioje Hantington Byčo vietovėje. Į krantą išplauta negyvų žuvų ir paukščių, tviteryje rašė rajono parlamentarė Katrina Foley.
 
Hantington Byčo merė Kim Carr kalbėjo apie aplinkos katastrofą. Įrengti barjerai, kad nuo taršos būtų apsaugotos šlapynės, kurioms kyla grėsmė.
 
Nafta iš pratrūkusio vamzdyno, sujungto su gavybos platforma, liejosi nuo šeštadienio. Sekmadienį operatorė pranešė, kad narai aiškinsis įtrūkio priežastis. Naftos gavyba laikinai sustabdyta. Nuo tada nafta neteka, sakė įmonės vadovas Martynas Willsheris.
 
Pakrančių apsaugos duomenimis, naftos dėmė driekiasi maždaug 33 kvadratinių kilometrų plote.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
Aktualijos

Praėjusį savaitgalį saulės voniomis Klaipėdos paplūdimiuose mėgavęsi poilsiautojai neteko vertingų daiktų. Atsipalaidavusių žmonių menkiau saugomas turtas ypač vilioja vagis.
 
Šeštadienį, apie vidurdienį, Smiltynėje, moteris neteko dviračio „GIANT“, verto 500 eurų. Moteris jį buvo prirakinusi prie medžio šalia tako į paplūdimį, tačiau taip jis buvo paliktas apie porą valandų.
 
Tą pačią dieną, kaip skelbiama Klaipėdos apskrities policijos pranešime, Girulių paplūdimyje poilsiavusi šeima patyrė daugiau nei 1200 eurų žalą – vyras su vaikais nuėjo prie jūros, moteris deginosi kopose ir nepajuto, kad ilgapirščiai nugvelbė rankinę, kurioje buvo net 5 mobilieji telefonai, piniginė, asmens dokumentai ir apie 80 eurų.
 
Panašiai nukentėjo ir kita šeima, Girulių paplūdimyje poilsiavusi sekmadienį – pavogtoje rankinėje buvo dvi piniginės, kitų daiktų, kuriuos nukentėjusieji įvertino 745 eurais.
 
Dėl vagysčių ikiteisminius tyrimus pradėję pareigūnai primena, kad savo daiktus būtina saugoti visada. Visų pirma į paplūdimį vertingų daiktų geriau nesinešti, rankinių, mobiliųjų telefonų nelaikyti nuošaliai, juos rekomenduojama kuo nors pridengti, kad nebūtų akivaizdžiai matomi ir jokiu būdu net trumpam nepalikti be priežiūros.
 
Pareigūnai taip pat perspėja, kad vertingų daiktų nereikėtų palikti ir automobiliuose – ne tik salone, bet ir bagažinėje, ypač jei jie į bagažinę sudedami jau atvykus į aikštelę, kurioje automobilis bus paliekamas. Būtina patikrinti, ar gerai uždarėte langus ir stoglangį, ar tikrai užrakinote dureles, rekomenduojama įjungti signalizaciją. Dviračius patariama statyti matomoje vietoje, būtinai prirakinti.
 
Klaipėdos apskrities policija ragina neprarasti budrumo ir saugoti savo daiktus, kitaip ilgapirščiai poilsį gali greitai apkartinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.09. 00:30
Aktualijos

Maudymosi sezonas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Birželio 1 d. Lietuvoje prasideda maudymosi sezonas, kuris tęsis iki rugsėjo 15 d. Ne anksčiau kaip 10 dienų iki maudymosi sezono pradžios savivaldybėse turi būti atliekami ir reguliariai, kas dvi savaites kartojami maudyklų vandens kokybės tyrimai (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, iki rugsėjo 15 d.). Savivaldybių institucijos gali koreguoti tiek sezono pradžią, tiek pabaigą, atsižvelgdamos į besimaudančiųjų skaičių. Nustačius, kad vanduo neatitinka higienos reikalavimų, turi būti atliekami papildomi tyrimai. 
 
Savivaldybės, atsižvelgdamos į visuomenės teikiamus siūlymus, prieš maudymosi sezoną iki kiekvienų metų kovo 24 d. sudaro prižiūrimų maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką. Savivaldybės šią informaciją turi skelbti savo interneto svetainėse ir pateikti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui (SMLPC). Maudyklų vandens kokybė yra stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Sąraše yra 120 maudyklų. Paplūdimių lankytojų saugą, paplūdimių sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi, paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio juose taisyklių laikymąsi ir paplūdimių priežiūrą turi užtikrinti institucijos, atsakingos už paplūdimių ir maudyklų administravimą. Be to, yra numatyta atlikti paplūdimio smėlio parazitologinius tyrimus, melsvadumblių tyrimus intensyvaus vandens žydėjimo metu; numatyta ir tai, kokios priemonės turi būti taikomos viršijus leidžiamas taršos normas.
 
Prieš šių metų maudymosi sezoną yra gauti vandens kokybės tyrimų rezultatai iš 63 maudyklų (52,5 proc. maudyklų, įtrauktų į stebimų maudyklų sąrašą). Pagal SMLPC Aplinkos sveikatos skyriui pateiktus maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių tyrimų rezultatus, visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. Apie kitų maudyklų vandens kokybę SMLPC Aplinkos sveikatos skyrius kol kas duomenų neturi.
 
Taip pat gauta informacija apie 49 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę, kurių vandens kokybė atitiko reikalavimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.01; 10:14
Aktualijos

Ežeras prie Vilniaus. Vytauto Visocko nuotr.
Žvejys. Neris ties Vilniumi. Slaptai.lt nuotr.

Penktadienį dviejuose sostinės paplūdimiuose iškelta Mėlynoji vėliava.
 
Šis įvertinimas suteiktas sostinės Balsio ežero ir Žirmūnų paplūdimiams, pranešė UAB „Grinda“.
 
Pirmą kartą Lietuvoje Mėlynoji vėliava – visame pasaulyje atpažįstamas tarptautinis kokybės ženklas – įteikta gėlavandeniams paplūdimiams.
 
Per pastaruosius kelerius metus Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose įgyvendinti pokyčiai buvo pastebėti ir įvertinti visuomenės. Įrengtos naujos tinklinio ir krepšinio aikštelės, treniruokliai.
 
Žmonėms su negalia pritaikyti takai, maudymosi įranga. Visi vilniečiai ir sostinės svečiai paplūdimių infrastruktūra naudotis nemokamai gali ištisus metus.
 
Pernai Žirmūnų paplūdimyje įrengti takai, paplūdimį leidžiantys pasiekti asmenims su judėjimo negalia, iškylų zonoje įrengti jiems pritaikyti stalai, įrengta maudymosi zona, šiemet ypatingų poreikių žmonėms pritaikyti Balsio, Balžio ir Gilužio ežerų paplūdimiai. Čia riboto judumo suaugusieji ir vaikai galės pasinaudoti specialiu paplūdimio vežimėliu – juo saugu panirti į vandenį ir pasimėgauti vasarišku malonumu.
 
„Mėlynoji vėliava – aukščiausias tarptautinis paplūdimių kokybės ir aplinkosaugos ženklas, tad džiaugiamės, kad bendrovės pastangos gerinant Vilniaus paplūdimius patogiam ir kokybiškam poilsiui buvo įvertintos tokiu balu,“ – sako UAB „Grinda“, organizuojančios viešųjų Vilniaus miesto paplūdimių veiklą, vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.
 
Ežeriukas Vilniaus pakraštyje. Vytauto Visocko nuotr.

Bendrovė Vilniaus mieste prižiūri 10 viešųjų paplūdimių – populiariuosius Žirmūnų ir Valakampių paplūdimius, įsikūrusius ant Neries upės kranto, taip pat Balsio (Žaliųjų ežerų), Balžio, Tapelių ir Gilužio ežerų paplūdimius.
 
Tarptautiniai Mėlynosios vėliavos sertifikatai ir teisė iškelti tokias vėliavas suteikti įgyvendinus 33 griežtus švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosaugos valdymo, saugumo ir paslaugų kokybės reikalavimus. Mėlynosios vėliavos sertifikatas suteikiamas tik vienam sezonui. Jei paplūdimių būklė patikrinus neatitinka privalomų kriterijų, Mėlynoji vėliava privalo būti nuleista.
 
Prieš maudymosi sezoną Valakampių, Žirmūnų, Salotės, Balsio (Žaliųjų ežerų), Balžio, Tapelių ir Gilužio maudyklose atlikti vandens kokybės tyrimų rezultatai atitinka visus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) keliamus higieninius reikalavimus, todėl juose saugu maudytis. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.29; 02:00
Trumposios naujienos

Siūloma uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose.

Tokį pasiūlymą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų partijos frakcijų seniūnai Ramūnas Karbauskis ir Andrius Palionis.

Jų teigimu, tai sumažins alkoholinių gėrimų prieinamumą, taip pat padės išvengti alkoholio vartojimo nulemtų nelaimingų atsitikimų prie vandens telkinių.

Siekiant suteikti ūkio subjektams protingą terminą pasiruošti šio įstatymo įgyvendinimui, siūloma nustatyti, kad draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose, įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d. R. Karbauskis ir A. Palionis taip pat siūlo aiškiai reglamentuoti, kad tais atvejais, kai stacionariajai viešojo maitinimo vietai, kuriai yra išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausanti alkoholinių gėrimų išdavimo klientams ar padavėjams vieta yra įrengta lauke ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo šios stacionariosios viešojo maitinimo vietos, papildoma licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nėra reikalinga.

Pagal jų siūlomą projektą, „įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose), išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba nustato mažesnį atstumą arba uždraudžia prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 03:33