Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Kavinių tinklų atstovai teigia, kad įvedus antrąjį karantiną jų apyvartos krito kone perpus. Visgi šio verslo sektoriaus atstovai pažymi, kad dėl laisvesnių antrojo karantino sąlygų pardavimai išlieka didesni nei karantino pavasarį metu.
 
„Caffeine“ kavinių tinklo direktorius Aurimas Šavelis Eltai teigė, kad antrojo karantino metu pardavimai, lyginant su rugsėju, krito ženkliai.
 
„Pardavimai krito apie 50 proc. nepriklausomai nuo to, ar tai yra senamiesčio kavinės, ar tie patys prekybos centrai. Tad pardavimų dinamika gerokai prastesnė nei buvo rugsėjį. Lyginat su pirmu karantinu pavasarį, pardavimai šiek tiek geresni, turbūt dėl mažesnių apribojimų tam tikriems sektoriams. Aišku,stengiamės išlaikyti visus reikalavimus ir veiklą vystyti toliau“, – sakė jis.
 
A. Šavelis taip pat pridūrė, kad dėl sumažėjusio klientų srauto tinklui teko uždaryti kelias kavines, įsikūrusias verslo centruose.
„Kavinių uždarę esame pakankamai nedaug, tik ten, kur yra verslo centrai, kadangi daugelis žmonių dabar dirba iš namų. Tiesiog nebeliko poreikio toms kavinėms dirbti“, – tikino jis.
 
Anot „Caffeine“ tinklo direktoriaus, pardavimus siekiama skatinti vystant elektroninę prekybą.
 
„Skatiname įsigyti kavą į namus, elektroninę prekybą pradėjome ne tik su kavos pardavimais, bet ir su plačiu maisto asortimentu. Tad stengiamės pardavimus didinti kitais kanalais“, – teigė A. Šavelis.
 
„Huracan Coffee“ kavinių tinklo direktorius Vytautas Kratulis taip pat teigė, kad tinklo pardavimai įvedus antrąjį karantiną krito kone perpus.
 
„Pardavimai yra sumažėję stipriai, kone perpus. Ši tendencija prasidėjo įvedus karantiną. Prieš jį jau buvome pasiekę savo normalią apyvartą. Visgi šis karantinas, lyginant su pirmuoju, kiek geresnis (…). Žmonės elgiasi drąsiau“, – sakė V. Kratulis.
 
„Šiemet uždarėme dvi kavines, likome su 7-iomis. Visgi tai įvyko dar prieš šį karantiną, o per karantiną nieko daugiau nebeuždarinėjome“, – komentavo jis.
 
Anot V. Kratulio, dar per pirmąjį karantiną pavasarį tinklo pradėta vykdyti elektroninė prekyba šiuo metu sugeneruoja kiek mažiau apyvartos.
 
„Per pirmąjį karantiną buvome gerai pasiruošę vykdyti elektroninę prekybą, ir ji davė savo rezultatų. Fizinėse kavinėse pardavimai buvo kritę labiau nei dabar, o internetinė prekyba padėjo. Bet antrojo karantino metu matome, kad (internetiniai– ELTA) pardavimai yra beveik proporcingi kavinių apyvartai: ji nėra tokia maža kaip per pirmą karantiną, todėl nėra tokia didelė ir internetinė apyvarta“, – tikino V. Kratulis.
 
Tuo tarpu kavinių tinklo „Vero Cafe“ pardavimų vadybininkas Tautvydas Sinkevičius įvardino, kad „Vero Cafe“ pardavimai smuko 45 proc., o pagrindinė to priežastis, anot jo – galimybė tiekti gėrimus tik išsinešimui.
 
„Pardavimai „Vero Cafe“ tinkle įvedus antrąjį karantiną sumažėjo drastiškai – 49 proc. Jau keleri metai matome tendenciją, kad klientai vis labiau mėgsta kavą gerti kavinėje iš keraminių puodelių. Mūsų manymu, didžiausią įtaką pardavimų apimties sumažėjimui padarė įvestas apribojimas viešojo maitinimo įstaigoms teikti paslaugą tik išsinešimui“, – Eltai teigė jis.
 
T. Sinkevičius pažymėjo, kad reaguodamas į karantino situaciją tinklas nuo gruodžio 1 dienos pradėjo ir elektroninę prekybą.
Vyriausybė šalyje nuo lapkričio 7 dienos įvedė visuotinį karantiną. Jo metu įsigaliojo papildomi ribojimai viešojo maitinimo įstaigoms, kurios negali aptarnauti lankytojų vietoje, maistą ir gėrimus leidžiama tiekti tik išsinešimui.
 
Karantino režimas Lietuvoje galios iki gruodžio 17 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.03; 17:00

Žirmūnų penkiaaukštis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniuje balandį buvo parduotas 51 naujas butas – 10 kartų mažiau nei pernai balandį. Lyginant su šių metų kovu – jų parduota 4 kartus mažiau, rodo nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Inreal“ duomenys.
 
Iš viso neparduotų butų „sandėlyje“ – 5007 nauji butai. Lyginant su 2019-ųjų balandžiu, tai – 5 proc. daugiau. Lyginant su šių metų kovu – 4 proc. daugiau.
 
NT vystytojai balandį rinkai pasiūlė 262 naujus butus, du kartus mažiau nei pernai, tačiau du kartus daugiau nei kovą.
 
Per metus Vilniuje naujo būsto kainos augo visuose segmentuose. Ekonominės klasės būsto kaina padidėjo 3 proc., vidutinės – 3 proc., prestižinės – 5 proc.
 
Kaune iš viso balandį buvo parduoti 5 nauji butai. Lyginant su praėjusių metų balandžiu – 14 kartų mažiau. Iš viso neparduotų butų „sandėlyje“ – 812 naujų butų. Lyginant su 2019-ųjų balandžiu – 13 proc. mažiau. NT vystytojai Kaune balandį rinkai naujų butų nepasiūlė.
 
Lyginant su 2019-ųjų balandžiu, naujo būsto kainos ūgtelėjo visuose segmentuose 9 proc.
 
Tuo tarpu Klaipėdoje, „Inreal“ duomenimis, buvo parduota 13 naujų butų. Lyginant su pernai balandžiu – 3 kartus mažiau. Iš viso neparduotų butų „sandėlyje“ – 492 nauji butai.
 
NT vystytojai Klaipėdoje balandį naujų butų nepasiūlė.
 
Lyginant su 2019-ųjų balandžiu, naujo būsto kainos uostamiestyje ūgtelėjo ekonominiame ir vidutiniame segmentuose 2 proc. Prestižinės klasės butų kainos sumažėjo 7 proc. 
 
Kaip pažymi „Inreal“, dėl didelio neapibrėžtumo dauguma plėtotojų atideda naujų projektų pradžią.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 10:07

Per devynis šių metų mėnesius nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai sostinėje jau pardavė 4189 naujos statybos butus – tai daugiau nei per visus 2018 m., kai parduoti 3929 butai.
 
Palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, rinkoje butų šiemet parduota 49 proc. daugiau, skaičiuoja bendrovės „Hanner“ analitikai, remdamiesi NT plėtros bendrovių viešai skelbiama informacija apie projektus.
 
„Metų pradžioje smarkiai sujudusi rinka ir toliau išlieka aktyvi, nors didžiausias pikas, kai pavasarį kai kurių mėnesių augimas siekė 80 proc., jau, panašu, praėjo. Plėtotojai taip pat nemiega – vien per rugsėjį rinkai pasiūlė 571 butą naujuose projektuose ar etapuose, tai 120 butų daugiau, nei buvo parduota per rugsėjį. Tai, kad rinkos žaidėjai gali greitai reaguoti į padidėjusią pasiūlą, lemia ir pakankamai stabilias kainas, kurių augimas tikrai nėra toks spartus, kaip pardavimų skaičiaus“, – pranešime cituojamas „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
 
Per rugsėjį plėtotojai Vilniuje pardavė 451 butą, tai 27 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
 
Bendrai per devynis šių metų mėnesius plėtotojai pasiūlė rinkai 4062 butus, 3 proc. mažiau, nei jų buvo nupirkta per tą patį laikotarpį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.03; 07:00

Kasmet įmonės ir organizacijos įvaizdžio kūrimui išleidžia milijonus litų. Dėmesys sutelkiamas į reklamos ir marketingo kampanijas, dažnai pamirštant pagrindinius elementus, kurie sudaro vertybių bei įvaizdžio formavimo pagrindą.

„Net ir tokioje rinkoje, kur nusistovėjusi milijoninių reklaminių biudžetų tradicija, galima susikurti trokštamą įvaizdį ir neišskiriant atskiros eilutės biudžete – reikia tik prisiminti pačius paprasčiausius dalykus“, – sako Justas Gavėnas, birželio 6 d. Klaipėdoje vyksiančios Lietuvos marketingo asociacijos konferencjos „LiMA Day“ pranešėjas.

„Kiekvienas darbuotojas yra savotiška jungtis tarp kliento ir įmonės, todėl labai svarbu, kad darbuotojai pasižymėtų savybėmis, padedančiomis „parduoti“ entuziazmą, tikėjimą įmone, notavorišką bei efektyvią paslaugą ar prekę“, – teigia J. Gavėnas. Net 70 proc. klientų pasitenkinimo produkto ar paslaugos vartojimu lemia aptarnavimas, todėl geras darbuotojas yra tinkamiausia priemonė kurti įmonės įvaizdį.

Continue reading „Aštuonios svarbiausios darbuotojo savybės, kuriančios įmonės įvaizdį”