Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Strasbūras, balandžio 29 d. (Ukrinform-ELTA). Sakartvelo delegacija nedalyvavo priimant Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rezoliuciją, kuria prievartinis Ukrainos vaikų perkėlimas į Rusiją pripažįstamas genocidu, nes negalėjo dalyvauti balsavime, rašo portalas „Novosti-Gruzija“.
Balandžio 24 dieną į Strasbūrą išskridusią delegaciją sudarė Sakartvelo valdančiosios partijos pirmininkas Iraklijus Kobachidzė, parlamento pirmininko pavaduotojas Archilas Talakvadzė, parlamentinės daugumos deputatai Iraklijus Čikovanis, Chatija Tsilosani, Givis Mikanadzė ir Eka Sepašvili.
Partija „Kartvelų svajonė“ pareiškė, kad jie iš anksto įsigijo atgalinius bilietus, todėl negalėjo dalyvauti balsavime.
„Bilietus į abi puses pirkome prieš kelias savaites, nes turėjome konkrečią darbotvarkę… Tai, kad mes kažkur specialiai nedalyvaujame, yra spekuliacija“, – sakė delegacijos narys Givis Mikanadzė.
Kartu valdančiosios partijos „Kartvelų svajonė“ deputatas Beka Davitulianis neatmetė galimybės, kad „rezoliucijoje buvo dar kas nors, kam jie nepritaria“. Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
„Pavyzdžiui, vienoje iš ankstesnių rezoliucijų buvo kalbama ne tik apie paramą Ukrainai, bet ir apie [prezidento Michailo] Saakašvilio paleidimą. Tada mūsų delegacija pareiškė, kad palaikys rezoliuciją, jei ši sąlyga bus išbraukta. Bet ji nebuvo išbraukta, ir mes negalėjome pritarti rezoliucijai“, – sakė jis.
Anksčiau Ukrainos delegacijos ETPA narys, Europos solidarumo partijai atstovaujantis parlamentaras Oleksijus Hončarenka sakė, kad Sakartvelo delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje neatidavė nė vieno balso už rezoliuciją dėl priverstinio Ukrainos vaikų išvežimo iš Rusijos okupuotų teritorijų.
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 27 dieną ETPA pripažino ukrainiečių vaikų deportaciją ir priverstinį perkėlimą į Rusijos Federacijos teritoriją genocidu ir paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą apsvarstyti baudžiamojo persekiojimo už šį nusikaltimą galimybę.
Už dokumentą, pavadintą „Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų deportacija ir prievartinis perkėlimas į Rusijos Federaciją arba į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas: sudaryti sąlygas saugiam jų grįžimui, sustabdyti šiuos nusikaltimus ir nubausti kaltininkus“, balsavo 87 deputatai iš 89 dalyvavusių, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.
V. Zelenskis kreipėsi į NATO Parlamentinę Asamblėją: padėkite mums apsaugoti mūsų atomines elektrines. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, lapkričio 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kreipdamasis į Madride šiuo metu vykstančią NATO Parlamentinės Asamblėjos metinę sesiją paprašė pagalbos apsaugant jo šalies atomines elektrines nuo Rusijos sabotažo, praneša „Sky News“.
Kyjivas prieš tai jau ne kartą metė kaltinimus Maskvai apšaudant Zaporižios atominę elektrinę. Pastarąjį kartą šiam objektui smūgiuota praėjusį savaitgalį.
Nuotoliniame kreipimesi V. Zelenskis paragino NATO šalis veikti. „Visi esame suinteresuoti, kad mūsų branduoliniuose objektuose nebūtų jokių pavojingų incidentų“, – tvirtino V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad reikia „garantuotos apsaugos nuo Rusijos sabotažo“.
Pakartotiniai smūgiai prieš Zaporižios AE kursto būgštavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos. Ši jėgainė yra didžiausias tokio tipo objektas visoje Europoje.
P. Porošenka su žmona Marina. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 28 d. (AFP-ELTA). Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pareiškė, kad jam neleidžiama išvykti iš šalies, ir apkaltino vyriausybę Kyjive, jog ši pažeidė Rusijos invazijos pradžioje paskelbtas vadinamąsias politines paliaubas.
Ukrainai 2014–2019 m. vadovavęs P. Porošenka nuo karo pradžios dažnai pasirodo viešumoje ir dalyvauja tarptautinių televizijos kanalų transliacijose. Jo partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį Ukrainos parlamente, nusileisdama tik valdančiajai dabartinio prezidento Volodymyro Zelenskio partijai.
Prasidėjus Rusijos invazijai, Ukrainos parlamentas uždraudė kelias prorusiškas partijas, o kitoms leido veikti pagal vadinamąsias politines paliaubas – susitarimą, kad visos partijos į šalį atidėtų savo nesutarimus ir susivienytų prieš karą.
Tačiau šeštadienį P. Porošenkos biuras pranešė, kad buvusiam valstybės vadovui „nebuvo leista kirsti Ukrainos sienos“, ir apkaltino šalies vyriausybę pažeidus minėtą susitarimą. „Esama rizikos, kad, priimdamos šį sprendimą, valdžios institucijos pažeidė karo metu galiojančias politines paliaubas… kurios yra vienas pagrindinių nacionalinės vienybės simbolių Rusijos agresijos akivaizdoje“, – teigė P. Porošenkos biuras.
P. Porošenka turėjo dalyvauti Lietuvoje rengiamoje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje, jis prieš tai buvo gavęs oficialų leidimą keliauti. Vilniuje jis turėjo susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir europarlamentarų grupe.
Po to jis turėjo vykti į Roterdamą (Nyderlandai), kur organizuojamas Europos politinių partijų susitikimas.
Korupcija. Apsileidimas. Slaptai.lt foto
Seime, kur tęsiasi NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija, Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narė Harriett Baldwin pristatė ataskaitos „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ projektą, kalbėjo apie korupcijos pavojus nacionaliniam šalių saugumui, praneša Seimas.
Pradėjusi savo kalbą nuo ataskaitoje pateikiamo vieno tokių pavyzdžių – informacijos apie situaciją Afganistane – politikė trumpai pažymėjo, kaip jai pakenkė korupcija. Pasak parlamentarės, buvo nustatyta, kad dauguma kareivių Afganistane, kuriems mokėjo Vakarų sąjungininkai, iš tiesų buvo kariai-vaiduokliai, nes jie neegzistavo. Ir tai padėjo Talibanui pasiekti pergalę.
Vis dėlto savo pranešime H. Baldwin daugiausiai dėmesio skyrė kovos su iš Rusijos kylančia korupcija svarbai, pripažindama Vakarų valstybių padarytas klaidas. „Atsidūrėme tokioje situacijoje, kuomet mums patiems pakenkė Rusijos korupcija, nes korupcija išlieka pagrindiniu Rusijos hibridinės politikos įrankiu. Be abejo, būtų galima sakyti, kad mes, matydami tą iššūkį, buvome pernelyg pasyvūs, mūsų visuomenės nematė to kleptokratinio režimo ir nepastebėjome, kaip Rusijos valstybė bandė perbraižyti Europos žemėlapį“, – sakė JK parlamento narė ir pabrėžė, kad griežta kovos su korupcija politika turėtų būti vienas iš kolektyvinio atsako elementų, kovojant su iš Rusijos kylančia korupcija.
„Korupcija yra labai svarbus ir galingas Rusijos hibridinio karo įrankis – Kremlius sistemingai pasitelkia korupciją tam, kad pakenktų užsienio lyderiams, kompromituotų juos – duodant kyšius tam, kad jų energetikos kompanijos laimėtų kontraktus, iškreipti konkurenciją, prokremliškų politinių judėjimų finansavimui net ir NATO šalyse. Mes turime priemonių: priimdami sankcijas, areštuodami turtą. Jungtinėje Karalystėje mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Rusijos lyderiai negalėtų mūsų ekonomikoje „įdarbinti“ savo neteisėtai gautų pajamų. Žinau, kad jūsų valstybės imasi tokių pačių priemonių arba ketina jų imtis“, – sakė H. Baldwin. Jos teigimu, korupcija kenkia valstybėms ir pažeidžia teisinės valstybės principus, ji gali sudaryti sąlygas teroristų ir nusikaltėlių tinklams veikti nebaudžiamai ir sumažinti ekonominį potencialą.
Ataskaitoje „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ nagrinėjama, kaip korupcija pakenkia valstybėms, susilpnina nacionalines karines pajėgas, nukreipiant išteklius, įrangą ir personalą į nusikalstamą veiklą, kuri kenkia pajėgumams, moralei, gerai tvarkai ir drausmei.
„Korupcija taip pat griauna demokratinį valdymą, ypač kai korupcija tampa priemone, naudojantis kuria valdantysis elitas kabinasi į valdžią. Tokiais atvejais prieigą prie informacijos turintys asmenys naudoja ją asmeniniams tikslams, išvengdami patikrinimo, nes jie kontroliuoja pagrindines institucijas – teismines institucijas, kariuomenę, policiją ir tas įstaigas, kurios prižiūri ekonomikos reguliavimą“, – pabrėžė JK parlamentarė.
Teigiamu pavydžiu politikė įvardijo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos priimtą sprendimą kovą su korupcija išskirti pagrindiniu vidaus ir užsienio politikos prioritetu, kuriam pritaria ir šalies Kongresas (vadinamoji kovos su kleptokratija darbotvarkė).
Kovos su korupcija iniciatyvos, pasak pranešėjos, tapo pagrindiniais tokių institucijų kaip Pasaulio Bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinės Tautos ir labiau specializuotų įstaigų – pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės – prioritetais.
Pasak H. Baldwin, NATO pripažįsta, kad egzistuoja ryšys tarp saugumo ir korupcijos ir vis dažniau siekia šią problemą išspręsti, įgyvendindama savo moralumo kūrimo programą.
„NATO moralumo kūrimo programa siekiama paskatinti šalis nares ir partneres įsitraukti korupcijos vertinimą savo šalyse ir karinėse pajėgose. Kovai su korupcija reikia visuomenės atsparumo. Tai galima pasiekti kuriant visapusiškas strategijas, apimančias teismų ir policijos reformą, griežtus kovos su korupcija teisės aktus ir pripažįstant pagrindinį laisvos spaudos, galinčios veikti nekontroliuojamai nuo valstybės ir valdančiojo elito, vaidmenį. Pilietinė visuomenė taip pat atlieka esminį vaidmenį, reikalaudama skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės.
Kuo labiau sukoncentruota, kuo aktyvesnė visuomenė, tuo veiksmingiau bus ribojama korupcija. Todėl pastangos valdyti pilietinę visuomenę, uždrausti pilietinės visuomenės grupes ir pakenkti laisvajai spaudai, net ir keliose NATO šalyse, kelia tiesioginę grėsmę demokratiniam valdymui“, – sakė H. Baldwin.
Asamblėja paragino NATO būstinėje įsteigti Demokratinio atsparumo centrą – tai, pasak pranešėjos, pasiųstų itin svarbią žinią, padėtų iškelti demokratijos gynimą į deramą vietą Aljanse ir galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį kovojant su korupcija nacionalinio saugumo sektoriuje.
NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje Seimo rūmuose vyksta gegužės 27−30 dienomis.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad pirmadienį Strasbūre vykstantis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) plenarinės sesijos balsavimas dėl rezoliucijos, kuri atvertų kelią vienašališkam Rusijos delegacijos grįžimui į ETPA su visomis balsavimo teisėmis, prilygsta 2008 m. tarptautinei reakcijai po Rusijos įsiveržimo į Sakartvelą.
G. Landsbergio teigimu, ir tuomet tarptautinė bendruomenė po kelių mėnesių debatų Rusijai atleido visas kaltes, nors Lietuvos atstovai ir įspėjo apie pasekmes – Rusija bus paskatinta vykdyti tolesnes okupacijas.
„Šiandien puikiai matome 2008 m. nuolaidžiavimo Rusijai pasekmes – Sakartvelas ir toliau okupuotas, įvykdyta dalies teritorijų aneksija, o Rusijos pajėgos pagal N. Sarkozy planą ne tik neatitrauktos, bet jau šiuo metu yra okupuotame Kryme ir kitose Ukrainos teritorijose. Rusija nėra įvykdžiusi nė vienos ETPA rezoliucijos dėl situacijos Ukrainoje, demonstratyviai nesilaiko Minsko susitarimų, toliau tęsia agresiją Ukrainos atžvilgiu – praėjusių metų lapkričio mėnesį Kerčės sąsiauryje pagrobti Ukrainos jūrininkai vis dar įkalinti, Donecke ir Luhanske vykdoma neteisėta „pasportizacija“, kuriama įtampa ne tik kaimyninėse Rusijos šalyse, bet ir kišamasi į rinkimus, bandoma daryti įtaką politiniams procesams įvairiose NATO ir ES šalyse, šios organizacijos yra silpninamos ir skaldomos”, – pabrėžia G. Landsbergis.
G. Landsbergio teigimu, akivaizdu, kad ETPA sprendimas paskatins tolesnę Rusijos agresiją ir okupacijas, klausimas belieka – kas bus kitas ir kokią kainą už šį naują XXI amžiaus Miuncheno suokalbį užmokėsime mes visi.
Birželio 24-28 dienomis vyksiančioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijoje Strasbūre bus sprendžiama dėl Rusijos Federacijos grįžimo į ETPA bei renkamas Europos Tarybos (ET) generalinis sekretorius, primena ELTA.
Pirmadienį numatytas balsavimas dėl rezoliucijos „Stiprinant Parlamentinės Asamblėjos sprendimų dėl įgaliojimų ir balsavimo priėmimo procesą”, kurią parengė pranešėja iš Belgijos Petra de Sutter. Jei bus pritarta šiai rezoliucijai, bus sudarytos procedūrinės sąlygos Rusijos Federacijos delegacijai įteikti savo įgaliojimus šioje ETPA sesijoje. Šia rezoliucija taip pat siekiama keisti ETPA procedūrų taisykles, siaurinant sankcijų dėl ET Statuto pažeidimų taikymą. Jei rezoliucija bus priimta, antradienį būtų tvirtinami Rusijos Federacijos delegacijos įgaliojimai, o pagal priimtus procedūrų pakeitimus nebebūtų galima suspenduoti delegacijos teisės balsuoti, pasisakyti ir būti atstovaujamai ETPA.
Seimo delegacija, kurioje – Algirdas Butkevičius, Kęstutis Masiulis, Rita Tamašunienė, Egidijus Vareikis ir Emanuelis Zingeris, yra įpareigota Seimo rezoliucijos ir Seimo Užsienio reikalų komiteto nebalsuoti už ET Statuto pakeitimus ir kitus ETPA sprendimus, kurie leistų organizacijos normas pažeidusiai valstybei narei dalyvauti organizacijos veikloje visomis teisėmis net ir neįvykdžius ETPA sprendimų.
Rusijos delegacijos dalyvavimo ir atstovavimo teisės ETPA buvo suspenduotos 2014 m. ir 2015 m., reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją ir aneksiją, ir agresiją prieš Ukrainą.
Ketvirtadienį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys Europos Taryboje pasisakė dėl Astravo atominės elektrinės, kur pristatė Lietuvos poziciją dėl Astravo – neišduoti licencijos Astravo AE veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas.
Vertinant vos 45 km atstumu nuo Vilniaus esančios atominės elektrinės statybą Astrave, teikiamoje rezoliucijoje nuogąstaujama, kad nepaisoma tarptautinių branduolinės saugos standartų ir didelių incidentų statybos aikštelėje.
Kaip Eltai kiek anksčiau teigė V. Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.
„Turkija buvo paskirta rezoliucijos rengėja, tačiau staiga atsirado pasiūlymas rezoliuciją išplėsti ir ji tapo tiesiog apie branduolinę saugą Europoje. Atsirado šalių, kurios nori, kad ši tema būtų ištirpdyta. Nors dabar rezoliucija ir vadinasi „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, tačiau Astravo tema vis dėlto liko išryškinta ir pačioje rezoliucijoje yra visas punktas, skirtas būtent jai. Kol kas džiaugiamės, kad Parlamentinė Asamblėja ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti licencijos, kol nebus įvykdyta daugybė reikalavimų“, – Eltai sakė V. Poderys.
Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. Pagrindiniai Astravo AE keliami reikalavimai turi atitikti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės tarpusavio priežiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.
Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.
Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.
Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.
„Tai (rezoliucija – ELTA) prasminga, nes 47 Europos šalys kreipsis į Baltarusiją: „Klausykite, turite problemų ir raginame tol nepradėti elektrinės veikimo, kol nebus atsižvelgta į minėtus reikalavimus“. Svarbiausia, kad problema tampa ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos. Reikia tai viešinti“, – sakė Energetikos komiteto pirmininkas.
Pasak V. Poderio, Lietuvai viešinti Astravo AE problemą padėtų ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lietuva jau oficialiai paskelbė, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau šiuo klausimu prie Lietuvos prisidėjo vos kelios šalys.
„Mes pasakėme, kad nepirksime Astravo elektros. Estai neperka, lenkai irgi pasakė, kad nepirks. Vienintelis kelias, kaip elektra iš Rytų pasiektų ES rinkas, tai per Suomiją ribotais kiekiais, ir jeigu Latvija mūsų nepalaikytų, – per ją. Tačiau didysis paveikslas būtų toks, kad lengvai taip į mūsų rinkas Astravo elektra jau nebepatektų“, – kalbėjo V. Poderys.
Kaip pasakojo Seimo narys, norint nepirkti elektros iš Astravo, reikėtų jos nepirkti ir iš Rytų, nes energijos srautai susimaišo. Kaip teigė V. Poderys, tuo pačiu sumažėtų ir rytietiškos elektros pasiūla, todėl reikėtų pasiruošti – arba pakelti savo pagaminamos energijos lygį, arba daugiau importuoti per savo ryšius su Lenkija, Švedija ar Suomija.
ELTA primena, kad Energetikos ministerija pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus.
Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE.
Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.
Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.
Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.
Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.
Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.
Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema.
Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.
Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.
Didžiausią grėsmę NATO šalims kelia Rusija. Tai pirmadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos plenariniame posėdyje Varšuvoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Didžiausią grėsmę NATO šalims kelia Rusija. Tai pirmadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos plenariniame posėdyje Varšuvoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Transatlantinės vienybės reikšmę ypač svarbu prisiminti dabar, kai mūsų sukurtą saugumo sistemą išbando ir stengiasi pakirsti jėgos, keliančios grėsmę taikai ir stabilumui“, – pažymėjo prezidentas.
„Svarbiausia iš jų yra Rusija, kvestionuojanti tarptautinę tvarką, sukurtą XX ir XXI amžių sandūros permainų pagrindu. Paaiškėjo, kad jai nepriimtinas pasaulis, grindžiamas tarptautine teise ir savitarpišku lygiateisių valstybių interesų gerbimu“, – sakė A. Duda.
Anot jo, „su apgailestavimu tenka konstatuoti, jog Maskva nesusitaikė su imperinės Sovietų Sąjungos žlugimu ir laiko dešimtąjį dešimtmetį, kėlusį daug vilčių, kad Europoje įsiviešpataus tvari taika, tik strategine pauze Rytų ir Vakarų konfrontacijoje“.
Jis pridūrė, kad įsiveržimas į Gruziją, Krymo aneksija ir karinė intervencija į Ukrainą 2014 metais atskleidė tikruosius Rusijos ketinimus.
Anot A. Dudos, pastarieji mėnesiai ir metai parodė, kad Rusija ryžtasi žudyti žmones NATO šalių teritorijoje, naudodama cheminį ginklą, ir kištis į demokratinius procesus.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje dr. Mindaugas Puidokas atkreipia NATO Generalinio Sekretoriaus Jenso Stoltenbergo ir NATO Parlamentinės Asamblėjos dėmesį, kad Seimo narės, NATO PA prezidentės Rasos Juknevičienės pasisakymus, kuriuose ji, nepaisydama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos indėlio į Lietuvos krašto apsaugą ir nuoseklų įsipareigojimų NATO vykdymą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą vadina prorusiška, kaltina darbu Rusijai, o šios valdančiosios partijos vadovus vadina Kremliaus agentais.
„Esu įsitikinęs, kad NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės R. Juknevičienės pasisakymai jokiu būdu neatspindi NATO Parlamentinės Asamblėjos požiūrio į teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią ir šalies indėlį į NATO stiprinimą“, – kreipimesi teigia M. Puidokas.
Kreiptis į NATO Generalinį Sekretorių, pasak M.Puidoko, paskatino kolegų iš NATO PA pastabos dėl R. Juknevičienės politiškai nekorektiškų ir neatsakingų tarptautinėje diplomatijoje pasisakymų apie Seimo rinkimus laimėjusią partiją, neva Seimo valdančiosios daugumos nariai yra nedraugiškų Lietuvai ir NATO jėgų atstovai.
„Aš, kaip Seimo delegacijos NATO PA narys, esu nemaloniai nustebintas dėl to, kad jau sulaukiu ir savo kolegų NATO Parlamentinėje Asamblėjoje klausimų dėl p. Rasos Juknevičienės kaltinimų, kuriuos ji, kaip esu informuojamas, išsako susitikimuose su PA delegatais, keldama nepagrįstas abejones pasirinkta Lietuvos geopolitine kryptimi bei šalies patikimumu NATO struktūroje. Tokiais tikrovės neatitinkančiais p. Rasos Juknevičienės pasisakymais tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje bendruomenėje kuriama nepasitikėjimo Lietuvos politine valdžia ir nestabilumo atmosfera, platinama dezinformacija, kurstoma neapykanta“, – sako M. Puidokas.
Pasak jo, toks R.Juknevičienės, kaip NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės, elgesys nesiremia aukštais elgesio standartais, kuriuos kelia NATO, diskredituoja NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento pareigas ir yra naudingas tik bendriems NATO ir Lietuvos priešams.
Dėl Seimo narės R. Juknevičienės pareiškimų LVŽS frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis pirmadienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.
