Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą tiriančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) dar kartą sieks išsiaiškinti, kokius sprendimus, susipažinę su žvalgybos medžiaga apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančią Seimo narę, priėmė opozicijai priklausantys NSGK nariai.
„Pasižiūrėsime, gal pavyks. Jeigu nepavyks, turėsime priimti kitą sprendimą, bet išvadas tikrai pateiksim, remdamiesi surinktais įrodymais ir faktiniais duomenimis. Mums tos apklausos nėra svarbiausios (…) Kadangi opozicija atsisako visuomenei paaiškinti savo aplinkybes, tai mes pagal faktines aplinkybes pateiksim išvadas. Na žinote, įtariamieji gali prieš save atsisakyti parodymus duoti, bet baudžiamosios bylos vis tiek nueina į teismą“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
Kaip teigia NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, po nesėkmingo bandymo tą padaryti pastarąją savaitę, bus prašoma konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytauto Bako bei liberalo Virgilijaus Aleknos pateikti liudijimus.
Šie tvirtina, kad kol į analogiškus klausimus neatsakys premjeras Saulius Skvernelis, tol jie komitetui apie disponuotą informaciją neliudysią. Šią poziciją jie deklaravo ir praėjusią savaitę vykusiame NSGK posėdyje.
Kaip ELTA jau skelbė, įvertindamas, kad kompromiso surasti nepavyks, NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas užsiminė apie galimybę, kad Seimui būtų pateikta išvada, neatsakius opozicijos atstovams į suplanuotus klausimus.
Apkalta I. Rozovai keliauja ir kitu būdu
Ketvirtadienį opozicijos inicijuojamo nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkėje bus įtraukta ir apkaltos iniciatyva Seimo narei Irinai Rozovai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS–LKD) narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad opozicija buvo priversta grąžinti klausimą į Seimo darbotvarkę, nes nuogąstaujama, jog apkaltos procesas parlamentarei gali būti tyčia vilkinamas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Ketvirtadienį neeiliniame posėdyje įtraukėme apkaltos procesą dėl I. Rozovos. Mes priversti tai daryti, nes tiesiog vilkinamas procesas ir netraukiama į darbotvarkę. Klausimas į posėdį bus įtrauktas, tam nereikia absoliučios daugumos, reikia paprastos daugumos, todėl bus inicijuojama apkaltos tyrimų komisija“, – Eltai patvirtino L. Kasčiūnas.
Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.
Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas. Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
Ukrainos parlamentas uždegė žalią šviesą šalies institucijoms sulaikyti parlamentarę Nadiją Savčenko, skelbė Ukrainos žiniasklaida.
Ketvirtadienį Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai balsavo, kad iš N. Savčenko būtų atimta parlamentinė neliečiamybė, ir taip sudarė sąlygas ją sulaikyti. Kaip pranešama, ji suimta iš karto po to, kai neteko neliečiamybės.
Remiantis pranešimais, kovo 15-ąją generalinis prokuroras Jurijus Lucenko tvirtino, kad N. Savčenko planavo surengti teroristinį išpuolį šalies parlamente.
Generalinis prokuroras Aukščiausiosios Rados deputatams teigė turįs „neginčijamų įrodymų“ ir tvirtino, kad N. Savčenko puolimui planavo panaudoti granatas ir minosvaidžius, o „likusius gyvus (ketino) pribaigti automatiniais šautuvais“.
Teisėjas nurodė suimti buvusią Argentinos prezidentę K. F. de Kiršner. EPA-ELTA nuotr.
Buvusiai Argentinos prezidentei Kristinai Fernandes de Kiršner (Cristina Fernandez de Kirchner) gresia naujas teismo procesas. Pasak teisėsaugos, federalinis teisėjas Klaudijas Bonadijas (Claudio Bonadio) nurodė panaikinti senatorės parlamentinę neliečiamybę ir ją suimti.
Teisėsauga kaltina K. F. de Kiršner tėvynės išdavimu ir trukdymu patraukti atsakomybėn kaltuosius dėl 1994 metų išpuolio prieš žydų centrą „Amia“ Buenos Airėse, per kurį žuvo 85 žmonės.
Teisėjas nurodė suimti ir buvusį užsienio reikalų ministrą Hektorą Timermaną (Hector Timerman) bei dar kelis politikus. K. F. de Kiršner, anot teisėjo, 2012 metais, kai buvo prezidentė, pasirašė paktą su Iranu, anot kurio, išpuolio organizavimu kaltinami įtariami aukšti Irano pareigūnai turi būti apklausiami ne Buenos Airėse, o Teherane. Argentinos parlamentas savo laiku pritarė paktui. Tačiau Irano parlamentarai to niekada nepadarė ir jis neįsigaliojo.
Buvusi prezidentė ketvirtadienį teisme neigė jai keliamus kaltinimus. Iki šiol niekas neprisiėmė atsakomybės dėl išpuolio, tačiau Izraelis ir Argentinos tyrėjai neabejoja, kad pėdsakai veda į Iraną.
Prokuroras Albertas Nismanas (Alberto Nisman) 2015 metais apkaltino K. F. de Kiršner saugojus Irano įtariamuosius mainais už naftos tiekimą ir prekybos lengvatas. Tačiau prieš tai, kai teisininkas savo turimus duomenis norėjo pristatyti parlamente, jis buvo rastas negyvas. Jo mirties aplinkybės tiriamos.
Prieš buvusią prezidentę jau vyksta keli procesai dėl korupcijos. Ji visus kaltinimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais.
K. F. de Kiršner Argentinai vadovavo 2007-2015 metais. Spalį per rinkimus ji buvo išrinkta į Senatą. Senatorės pareigas ji pradės eiti sekmadienį. Neliečiamybei panaikinti reikalingas dviejų trečdalių balsų daugumos pritarimas Senate.
