Lietuvos paštas penktadienį išleidžia dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva”. Bloke – du pašto ženklai, kuriuose pavaizduoti keli partizanai, pasirašę Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją.
Vieno pašto ženklo nominalas yra 0,81 Eur, jis skirtas siųsti į ES šalis, kito nominalas – 0,84 Eur, jį galima siųsti į ne ES šalis. Pašto ženklų bloko tiražas – 6500 vnt. Su pašto ženklų bloku bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Proginis antspaudavimas vyks penktadienį Vilniuje, pašto skyriuje, esančiame Totorių gatvėje.
Tai jau trečias pašto ženklų blokas, skirtas už Lietuvos laisvę kovojusiems partizanams. Pirmajame (išleistas 2019 02 15) buvo pavaizduotas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracija; antrajame (išleistas 2020 02 07) iliustruoti 4 iš 8 partizanų, pasirašiusių šį Lietuvai svarbų dokumentą. Penktadienį išleidžiamas pašto ženklų blokas yra antrojo tęsinys – pašto ženkluose vaizduojami likę 4 partizanai, pasirašę deklaraciją: tai Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Bronius Liesys-Naktis ir Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis.
Sovietinei okupacijai partizanai pradėjo priešintis 1944 m. vasaros pabaigoje. Pradžioje tai buvo kuklūs pavieniai būriai. Vėliau, daugėjant savanorių ginti Lietuvos laisvę, jie išaugo į rinktines, apygardas ir sritis.
1949 m. vasario mėn. Minaičių bunkeryje, tarp Baisogalos ir Radviliškio, įvyko partizanų vadų suvažiavimas. Apie 20 dienų trukusiame suvažiavime nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS), sudaryta jo vadovybė, svarstyta politinė bei ginkluotojo pasipriešinimo programa ir kiti klausimai.
Svarbiausiu suvažiavimo įvykiu tapo vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta Deklaracija. Oficialiai posėdžiuose dalyvavo ir deklaraciją pasirašė 8 asmenys: Jonas Žemaitis-Vytautas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas V. Grigonis-Užpalis ir Bronius Liesys-Naktis.
Deklaracijoje buvo užtikrintos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams, LLKS įteisinta kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija, deklaracija buvo kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos.
Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė įstatymą, kuris Deklaraciją pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.
Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.
Lietuvos paštas penktadienį, vasario 7-ąją, išleidžia dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“.
Pašto ženklų bloke – du pašto ženklai, kuriuose pavaizduoti 4 iš 8 partizanų, pasirašiusių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją: Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos pedagogas, partizanas Juozas Šibaila-Merainis, partizanas Vytautas Gužas-Kardas ir Lietuvos partizanų pulkininkas Aleksandras Grybinas-Faustas.
Kitais metais planuojama išleisti pašto ženklų bloką su kitais keturiais šią deklaraciją pasirašiusiais partizanais – tai Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Leonardas Grigonis-Užpalis ir Bronius Liesys-Naktis.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija – Lietuvos valstybės teisės aktas, kurį 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio r.) baigė sudaryti ir pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę.
Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs deklaraciją: trys šio akto signatarai žuvo tais pačiais 1949 metais, dar trys – po metų–dvejų, o du buvo sušaudyti dar vėliau.
Penktadienį išleidžiamame bloke – du paštai ženklai: 0,81 euro vertės pašto ženklas, skirtas siųsti į Europos Sąjungos šalis, ir 0,84 euro vertės – į kitas šalis. Pašto ženklų bloko tiražas – 6500 vnt. Su pašto ženklais bus išleistas pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas vyks vasario 7 d. Vilniuje, Gedimino pr. 7 įsikūrusiame pašte.
Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus.
KLietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su partizanų atminimą puoselėjančių iniciatyvų autoriais.
Vasario 16-ąją sukanka 70 metų nuo partizanų vadų suvažiavime įsteigto Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio ir priimtos deklaracijos su aiškiai išreikštu siekiu atkurti mūsų valstybės nepriklausomybę. Pasak šalies vadovės, ši deklaracija ir visas partizaninis pasipriešinimas tiesė kelius į laisvę, todėl su dėkingumu privalome tęsti jo atminimo įprasminimo darbus.
Prezidentės teigimu, partizanų kova vis dažniau tampa priešiškų informacinių atakų taikiniu, todėl įvairios iniciatyvos ir ypač jaunų žmonių susidomėjimas ginkluotu pasipriešinimu yra veiksmingas atkirtis bandymams sumenkinti, šmeižti ir niekinti Lietuvos istorijai lemtingus įvykius.
Susitikimo metu šalies vadovei už išskirtinį dėmesį ir palaikymą puoselėjant istorinę atmintį bei tvirtą laikyseną priešiškų jėgų atakų atžvilgiu įteiktas iniciatyvos „Partizanų Lietuva“ apdovanojimas.
Prezidentė išreiškė viltį, kad visai netrukus Valstybės pažinimo centre atidaroma interaktyvi ekspozicija „Pasirinkimo kodas“ su tikro bunkerio instaliacija leis kiekvienam pajausti ir įsivaizduoti bent dalelę to, ką išgyveno partizanai.
Anot šalies vadovės, mūsų istorinę atmintį privalome puoselėti nuolat. Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimas ir perlaidojimas tapo reikšmingu įvykiu visai Lietuvai, sujudinusiu žmonių savimonę ir patriotiškumą. Turime toliau tęsti istorinius tyrimus ir laisvės kovotojų atminimą įamžinančias prasmingas iniciatyvas, kurios įtraukia ir sudomina visuomenę, o svarbiausia – jaunus žmones. Prezidentės spaudos tarnyba
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba