Kyjivas, liepos 1 d. (ELTA). Ukrainos pilotų treniruočių skraidyti amerikietiškais naikintuvais F-16 grafiko kol kas nėra, kai kurie partneriai delsia. Tai šeštadienį per susitikimą su Ispanijos ministru pirmininku Pedru Sánchezu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.
Valstybės vadovas papriekaištavo kai kuriems partneriams, kad jie vilkina Ukrainos pilotų mokymą skraidyti naikintuvais F-16. „Susitarėme, pasiekėme, kad turime šalių, kurios yra pasirengusios pradėti Ukrainos pilotų mokymus, koaliciją. Bet treniruočių grafiko nėra. Manau, kad kai kurie partneriai delsia. Kodėl jie taip elgiasi, aš nežinau“, – sakė V. Zelenskis.
Anksčiau Ukrainos sąjungininkai pranešė sudarę aviacijos koaliciją, kurios tikslas – perduoti Ukrainai modernių naikintuvų, pavyzdžiui, F-16. Koalicijai vadovauja Nyderlandai ir Danija. Šios šalys paskelbė ketinančios rengti ukrainiečių pilotus. Jos turi specialių aviacijos simuliatorių.
Prezidentas V. Zelenskis išreiškė viltį, kad ukrainiečių pratybos su F-16 prasidės rugpjūtį, o pačių lėktuvų Ukraina galės gauti po šešių septynių mėnesių.
Rizika
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tarp neteisėtų migrantų asmenų, siejamų su teroristinėmis ar nusikalstamomis organizacijomis, skaičius yra labai mažas.
Ministro teigimu, šie asmenys buvo identifikuoti pasitelkiant ir Lietuvos partnerių pagalbą bei technines galimybes.
„Kiekvienas suaugęs migrantas, kuris nelegaliai pateko į Lietuvą savo laiku, tai jau senokai, buvo patikrintas. Buvo patikrintas ir mūsų galimybėmis, ir VSD, ir partnerių galimybėmis“, – žurnalistams teigė A. Anušauskas.
„Žmonių, dėl kurių kilo klausimų, skaičiaus aš neįvardinsiu, tačiau tai yra dalys vieno procento (visų migrantų – ELTA). Konkrečių jų biografijos bruožų taip pat negalėčiau įvardinti“, – pridūrė ministras.
Ministro teigimu, nustačius tuos keletą asmenų buvo imtasi visų reikiamų priemonių, kad jie nekeltų grėsmių visuomenei ir nacionaliniam saugumui.
Visgi A. Anušauskas teigia negalintis įvardinti, su kokiomis teroristinėmis organizacijomis identifikuoti asmenys siejami.
„Jeigu mes neturime savų galimybių pasitikrinti, tai mes remiamės partnerių galimybėmis. Partnerių informacija, tai ne mūsų informacija, dėl to mes visą sužinotą informaciją turime išlaikyti paslaptyje“, – tikino jis.
Ministro teigimu, kai kurie su teroristinėmis organizacijomis galimai susiję asmenys iš Lietuvos jau išsiųsti. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie neteisėti migrantai taip pat yra siejami su nusikalstamomis organizacijomis.
„Buvo iškelti klausimai dėl jų praeities. Tai nebūtinai kokia nors sąsaja su kokia nors sukarinta grupuote Artimuosiuose Rytuose ar dar kur nors. Tai yra ir kriminalinė praeitis, kurią stengdavosi nuslėpti“, – paaiškino A. Anušauskas. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Bet kokiu atveju, visa tai mums jau yra žinoma ir tai yra labai mažas skaičius žmonių“, – sakė jis.
A. Anušausko teigimu, su nusikalstamomis arba teroristinėmis organizacijomis siejami asmenys buvo atpažinti pasitelkiant ir technines priemones.
„Pirštų atspaudai, veidų atpažinimo galimybės, viskas egzistuoja, techninės priemonės irgi buvo tam panaudotos“, – sakė jis.
Ministro teigimu, 90 proc. į šalį patekusių neteisėtų migrantų tikslas yra kitos Europos Sąjungos valstybės, o ne Lietuva.
„Vokietija, Švedija, Austrija, Prancūzija – tai yra pagrindinės valstybės, į kurias jie siekia patekti. Tai šiuo atveju vėlgi, jeigu mes nesustabdome ties Europos Sąjunga grėsmės (…), tai tos grėsmės, susijusios su nacionaliniu saugumu, gali persikelti tiesiog į kitas valstybes“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Apie tai, kad tarp į Lietuvą patekusių neteisėtų migrantų buvo užfiksuota keliolika su teroristinėmis organizacijomis siejamų asmenų, pranešė naujienų portalas „Delfi“, portalą apie tai informavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, reaguodama į pasirodžiusią informaciją apie tarp neteisėtų migrantų identifikuotus asmenis, siejamus su teroristinėmis organizacijomis, tikina, kad dėl to nereikėtų kelti panikos. Ministrės teigimu, atsakingos institucijos vertina šias rizikas ir prireikus imasi visų reikiamų saugumo priemonių.
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė norintys, kad Jungtinių Valstijų ir Danijos vyriausybės pateiktų paaiškinimus dėl įtarimų, kad Vašingtonas, padedamas Kopenhagos, šnipinėjo Europos sąjungininkus.
„Tai nepriimtina tarp sąjungininkų, o ypač – tarp sąjungininkų ir Europos partnerių“, – teigė E. Macronas, kuriam antrino A. Merkel.
„Esu prisirišęs prie pasitikėjimu pagrįsto ryšio, kuris vienija europiečius ir amerikiečius“, – kalbėjo E. Macronas, pridurdamas, kad „tarp mūsų nėra vietos įtarimams“.
„Todėl laukiame visiško aiškumo. Paprašėme, kad mūsų partneriai Danijoje ir Amerikoje pateiktų visą informaciją dėl šių teiginių ir praeities faktų. Laukiame šių atsakymų“, – teigė jis.
Pateikdama savo poziciją, A. Merkel teigė galinti „tik sutikti“ su Prancūzijos prezidento teiginiais.
Sekmadienį Danijos visuomeninis radijas „Danmarks Radio“ (DR) ir kitos Europos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) nuo 2012 iki 2014 m. klausėsi slaptų Danijos pokalbių ir skaitė žinutes, kad šnipinėtų aukšto rango Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Prancūzijos politikus ir pareigūnus.
DR teigimu, NSA turėjo prieigą prie SMS tekstinių žinučių, telefoninių pokalbių ir interneto srauto, įskaitant paieškas, pokalbių ir žinučių programėles. Be kita ko, buvo šnipinėjama A. Merkel, tuometinis užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ir tuometinis opozicijos lyderis Peeras Steinbruckas.
A. Merkel per susitikimą teigė, kad ją „užtikrino“ Danijos vyriausybės, ypač užsienio reikalų ministrės Trine Bramsen pareiškimai, kuriuose smerkiami šie veiksmai.
„Nekalbant apie faktų įtvirtinimą, tai geras atspirties taškas norint pasiekti tokius santykius, kurie iš tiesų būtų pagrįsti abipusiu pasitikėjimu“, – teigė Vokietijos kanclerė.
