Paryžiuje paminėtos M. Gimbutienės 100-osios gimimo metinės. Atstovybės UNESCO nuotr.
Paryžiuje įsikūrusioje Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) būstinėje atidaryta pasaulinio garso lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės šimtosioms gimimo metinėms paminėti skirta paroda.
UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay ir Lietuvos nuolatinės atstovės prie UNESCO ambasadorės Jolantos Balčiūnienės kvietimu į parodos „Europietiškosios kultūros ištakų beieškant” atidarymą susirinkę svečiai supažindinti su iškilios mokslininkės gyvenimu Lietuvoje, jos pasitraukimu iš tėvynės Antrojo pasaulinio karo metais, nelengvu keliu įsitvirtinant emigracijoje ir kopiant akademinės karjeros laiptais JAV, ankstyvaisiais darbais bei moksliniame pasaulyje ją išgarsinusiomis idiliškos Senosios Europos ir ją pakeitusios Kurganų kultūros invazijos hipotezėmis.
„Tarpukario vaikas, savo akademinį ir profesinį kelią pradėjęs artėjančio karo nuojautomis ir pokario suirutės persmelktoje aplinkoje, išgyvenęs okupaciją ir priverstinės emigracijos baisybes – visame pasaulyje žinoma mokslininkė Marija Gimbutienė ir šiandien yra puikus pavyzdys jaunimui, ypač mergaitėms, vis dar susiduriančioms su dideliais sunkumais siekiant išsilavinimo visame pasaulyje”, – sakė ambasadorė J. Balčiūnienė.
Parodos atidaryme sveikinimo žodį tarė ir prisiminimais pasidalijo M. Gimbutienę pažinojęs ir kartu su ja archeologinius kasinėjimus vykdęs Paryžiaus Sorbonos universiteto vėlesnės Europos priešistorės profesorius emeritas Jean-Paul Demoule, į renginio svečius kreipėsi UNESCO generalinės direktorės pavaduotojas kultūros klausimais Ernesto Renato Ottone Ramirez. Lietuvių archeologė Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė. Lietuvos pašto nuotr.
Mokslininkės šimtmečiui paminėti skirtą parodą inicijavo ir finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, parodos tekstus kūrė Darius Sužiedėlis, parodos dizainerė – Laura Grigaliūnaitė, architektė – Ieva Cicėnaitė.
„Tai, kad archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetis minimas Lietuvoje, o kartu ši sukaktis įtraukta ir į UNESCO šiemet minimų sukakčių sąrašą rodo, kad šios mokslininkės darbai tebėra aktualūs, o jos indėlis mokslo pasaulyje – globaliai reikšmingas ir pripažįstamas. Tą patvirtina ir ši paroda, parengta muziejaus, ir dabar atidaryta Paryžiuje, UNESCO būstinėje, ir kita – „Deivės ir kariai”, į kurią netrukus pakviesime Vilniuje, Istorijų namuose”, – sakė parodą parengusio Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.
UNESCO Generalinė konferencija M. Gimbutienės šimtmetį yra įtraukusi į sukakčių, su kuriomis UNESCO siejama 2020-2021 metais, sąrašą.
2021 metus Marijos Gimbutienės metais paskelbė Lietuvos Seimas.
Aukcione Paryžiuje parduodamas V. van Gogho paveikslas. EPA-ELTA nuotr.
Aukcione Paryžiuje ketvirtadienį bus parduodamas žymaus olandų tapytojo Vincento van Gogho paveikslas. Tai vienas iš nedaugelio privačioms kolekcijoms priklausančių šio menininko darbų.
1887 metais nutapytas paveikslas „Gatvės scena Monmartre“ yra vienas daugiau kaip 200 paveikslų, kuriuos olandų tapytojas postimpresionistas nutapė per dvejus Paryžiuje praleistus metus.
Kūrinys vertinamas 5-8 mln. eurų ir nors šis paveikslas nėra laikomas vienu iš V. van Gogho šedevrų, jis gali būti parduotas ir už daug didesnę sumą. Paskutinis viešame aukcione parduotas V. van Gogho paveikslas „Darbininkas lauke“ (1889 m.) 2017 metais aukcione Niujorke parduotas už 81 mln. dolerių.
Per šeštadienį Paryžiuje vykusius „geltonųjų liemenių“ protestus buvo nusiaubtos Eliziejaus laukų alėjoje esančios parduotuvės, informuoja AFP.
Tarp nuniokotų įstaigų buvo vyriškų rūbų parduotuvė „Boss“ ir gurmanų restoranas „Fouquet’s“. Kaukėti protestuotojai taip pat mėtė akmenis į policininkus, apsupusius Triumfo arką.
Policija atsakė panaudodama ašarines dujas ir vandens patranką, bet radikalių protestuotojų išvaikyti nepavyko – jie surentė barikadas ir jas padegė. Vaizdas priminė didžiausius „geltonųjų liemenių“ protestus, vykusius pernai gruodį.
Šeštadienio rytą policija suėmė 31 žmogų, o vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneras pasmerkė smurto bangą dėl jos apkaltindamas „profesionalius viešosios tvarkos drumstėjus, įsiskverbusius tarp demonstracijos dalyvių“.
