V. Zelenskis ragina spartinti pagalbą Ukrainai. Davosas. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) ragino paspartinti pagalbos teikimą Ukrainai ir perspėjo, kad „tironija lenkia demokratiją“.
Vaizdo ryšiu kreipdamasis į pasaulio politikos ir verslo lyderių forumą Davose, V. Zelenskis „paragino veikti sparčiau“, akivaizdžiai turėdamas omenyje Vokietijos abejones dėl kovinių tankų „Leopard“ tiekimo.
„Laiką, kurį laisvasis pasaulis naudoja mąstymui, teroristinė valstybė naudoja žudymui“, – sakė V. Zelenskis prieš penktadienį Vokietijoje vyksiantį Vakarų ginklų tiekėjų Ukrainai susitikimą.
„Pasaulis neturi dvejoti nei šiandien, nei bet kada, – pridūrė jis. – Tironija lenkia demokratiją. Vakarų mobilizacija turi aplenkti naują mūsų bendro priešo karinę mobilizaciją.“
Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, Šveicarija, sausio 17 d. (dpa-ELTA). NATO narystės siekiančios Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin tikisi, kad Vakarai išmoko pamoką, kaip elgtis su Rusija.
Jei Ukraina būtų NATO narė, dabar šalyje nebūtų karo, antradienį Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė S. Marin. Dėl šios priežasties Suomija ir Švedija pateikė paraiškas dėl narystės gynybos aljanse, pridūrė ji.
„Norime tapti NATO narėmis, nes nenorime, kad Suomijoje kada nors vėl kiltų karas. Mes praeityje jau esame kariavę su Rusija“, – sakė S. Marin CNN žurnalistui Faridui Zakarijai.
Taip pat naudinga atsigręžti į 2014 metus, kai Rusija užpuolė ir okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį, sakė Suomijos premjerė. Jei tuomet Europos Sąjunga būtų užėmusi „griežtesnę“ poziciją, taip pat ir įvedusi „daug griežtesnes sankcijas“, tuomet „istorija būtų pasibaigusi visai kitaip“, sakė ji.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 17 d. (dpa-ELTA). Po Rusijos raketų smūgio į pramoninį Dnipro miestą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus suteikti sunkiųjų ginklų ir pagyrė Didžiąją Britaniją, jau nusprendusią jų atsiųsti. „Paskelbtas naujas gynybos pagalbos paketas – būtent tai, ko reikia: kovos tankai, kiti šarvuočiai ir artilerija“, – pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų prezidentas.
V. Zelenskis sakė laukiantis Pasaulio ekonomikos forumo Davose, oficialiai prasidėjusio pirmadienį, ir Ukrainos kontaktinės grupės, penktadienį susitinkančios JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje, sprendimų dėl tolesnių ginklų tiekimų.
V. Zelenskio teigimu, savaitgalį Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą pramoniniame Dnipro mieste žuvo apie 40 žmonių, daugiau nei dvidešimt vis dar laikomi dingusiais. Ukraina darys viską, ką gali, kad surastų kaltininkus ir patrauktų juos atsakomybėn, sakė prezidentas.
Prezidentas taip pat paragino Vakarus nedelsti pristatyti norimus tankus. Rusijos puolimas Dnipre ir naujos pastangos perimti iniciatyvą kare reikalauja „naujų ir greitesnių sprendimų“. V. Zelenskis atkreipė dėmesį į didelę Rusijos kariuomenės koncentraciją rytiniame Ukrainos Donbaso regione, ypač aplink Bachmuto ir Soledaro miestus, taip pat Pietų Ukrainoje. „Pamatysime, kam Rusija čia rengiasi“, – sakė prezidentas.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sekmadienį dvi kadencijas šaliai vadovavusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje įteiktas Pasaulio ekonomikos apdovanojimas.
Kasmetinį Pasaulio ekonomikos apdovanojimą Kylio pasaulio ekonomikos institutas skiria įtakingoms politikos, mokslo ir verslo asmenybėms, įvertinant išskirtinius jų nuopelnus siekiant tvarios gerovės, derinant ekonominį efektyvumą su socialiniu teisingumu ir aplinkos tausojimu, skatinant politikų, mokslininkų ir verslininkų dialogą.
Šių metų tema – „Lokali politika tarp valstybės ir rinkos“, o apdovanojimu siekiama atkreipti dėmesį į pasaulio ekonomikos iššūkius, peržengiančius valstybių sienas.
Prezidentė nominuota už atsakingumą ir toliaregiškumą Europos Komisijoje sprendžiant Europos Sąjungos biudžeto reformos uždavinius bei vadovaujant valstybei – įveikiant krizes, vedant šalį į euro zoną, oponuojant Rusijai ir didinant Lietuvos saugumą ir apginamumą.
Pasaulio ekonomikos apdovanojimai skiriami nuo 2005 m., šiemet – 17 kartą. Tarp laureatų – Davoso Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir vadovas Klaus‘as Schwab‘as, buvęs Švedijos premjeras Göran‘as Persson‘as, JAV ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Robertas Shiller‘is, buvusi Airijos prezidentė Mery Robinson, buvęs Italijos premjeras Mario Monti ir daug garsių politikos, mokslo ir verslo pasaulio vardų.
Kylio pasaulio ekonomikos institutas, gyvuojantis daugiau kaip šimtą metų, užsiima globalizacijos tyrimais, tokiais kaip tarptautinės ekonomikos varikliai ir jų poveikis, pasaulinių rinkų integracija ir dezintegracija, politinių veiksmų galimybės ir ribos atvirose ekonomikose.
Dėl koronaviruso pandemijos keliamos grėsmės atidedamas kitų metų sausį turėjęs vykti Davoso forumas, paskelbė verslo ir politikos elitą kasmet sutraukiančio renginio organizatorius Pasaulio ekonomikos forumas (WEF).
„Pasaulio ekonomikos forumas šį vakarą nusprendė perkelti 2021 m. kasmetinį susitikimą Davose į kitos vasaros pradžią“, – pranešime teigė WEF atstovas Adrianas Monckas.
Pranešime teigiama, kad sprendimas atidėti Davoso forumą priimtas po konsultacijų su ekspertais, kurie tvirtino, kad saugiai forumo surengti sausį neįmanoma.
WEF taip pat užsiminė, kad kasmetinis forumas gali būti surengtas ne Šveicarijos Alpių kurorte, o kitur. Tiesa, kur galėtų būti perkeltas žymusis Davoso forumas, neatskleidžiama.
„Priimti šį sprendimą nebuvo lengva, nes dabar ypač svarbu, kad pasaulio lyderiai visi drauge parengtų bendrą atsigavimo planą ir suteiktų formą „Didžiajam atstatymui“ po COVID-19. Vis dėlto, ekspertai teigia, kad mes negalėsime to padaryti saugiai sausį“, – teigė A. Monckas.
A. Moncko teigimu, kitų metų sausio pabaigoje, kai turėjo vykti 51-asis Davoso forumas, organizacija surengs „skaitmeninius aukšto lygio Davoso dialogus“, kurių metų svarbiausi pasaulio lyderiai pasidalins savo požiūriu apie padėtį pasaulyje 2021-aisiais.
Tuo tarpu informacija apie fizinio kitų metų forumo datą ir vietą bus paskelbta, „kai tik būsime tikri, kad yra įgyvendintos visos sąlygos, garantuojančios mūsų dalyvių ir forumą priimančios bendruomenės sveikatą ir saugumą“.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, kad solidaus naujo bankų rinkos dalyvio atėjimas būtų laukiamas.
„Lietuvos bankų sektoriaus koncentracija yra viena didžiausių Europoje ir pastaruosius keletą metų tik didėjo, todėl solidaus naujo rinkos dalyvio atėjimas būtų ypač laukiamas. Pernelyg didelė bankų koncentracija gali turėti neigiamų pasekmių tiek konkurencinei aplinkai, tiek ir finansiniam stabilumui, nes šalies finansų sistema tampa labiau priklausoma nuo pavienių stambiausių rinkos dalyvių veiklos“, – Eltai teigė J. Markevičius.
Anot jo, Lietuvos ekonomikos augimas išlieka spartus, privataus sektoriaus skolos lygis žemas, o bankų pelningumas aukštas, ir tai rodo potencialą rinkoje veikti didesniam bankų skaičiui.
„Naujo reikšmingo rinkos dalyvio atėjimas padidintų konkurenciją bankų sektoriuje, mažintų koncentraciją ir būtų naudingas vartotojams. Lietuvos bankas nuolat pasisako už didesnę konkurenciją, todėl visos pastangos pritraukti užsienio investuotojus yra sveikintinos. Kartu su kitomis valstybės institucijomis siekiame kurti finansinėms inovacijoms palankią aplinką, įdirbis jau yra ir esame žinomi kaip finansinių technologijų šalis. Tą rodo sparčiai augantis elektroninių pinigų įstaigų skaičius, aktyvią veiklą jau pradėjo ar intensyviai jai ruošiasi penkios finansų įstaigos, gavusios specializuoto banko licencijas“, – sakė J. Markevičius.
Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta Eltai teigė, kad Pasaulio ekonomikos forume Davose lenkiškas bankas „Pekao“ pristatė planus apsvarstyti galimybę plėstis į Lietuvą.
Prezidentas G. Nausėda dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad Pasaulio ekonomikos forume Davose lenkiškas bankas PKO pristatė planus apsvarstyti galimybę plėstis į Lietuvą. Tarp susidomėjusių Lietuva – ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas.
„Kas įdomiausia, mokestinė aplinka tikrai nėra pirmasis investuotojų klausimas. Svarbiau investuotojams yra žmonės – kiek, su kokiu išsilavinimu suras (darbuotojų. – ELTA) Lietuvoje. Taip pat jiems svarbu infrastruktūra, ypač jei yra gamybinė kompanija, tai ar yra palankių plotų, vietų jiems įsikurti“, – Eltai sakė S. Krėpšta.
„Tam tikri mokestiniai niuansai nedaro lemiamo sprendimo investuotojams, iš principo ta mokestinė aplinka (Lietuvoje. – ELTA) tarp Europos šalių nėra tokia skirtinga, kad būtų labai svarbus faktorius“, – pridūrė jis.
Visgi, prezidento patarėjo teigimu, geopolitinio saugumo klausimas yra keliamas.
„Geopolitinio saugumo klausimas yra keliamas, tačiau investuotojai tikrai nurimsta, kai mes pasakome, kaip rimtai žiūrime į savo nacionalinį saugumą, kiek mes investuojame į nacionalinį saugumą. Tas yra labai palankiai sutinkama investuotojų“, – sakė S. Krėpšta.
Jo teigimu, prezidentas jau susitiko su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banku, kurį domina investicijos į mūsų šalies infrastruktūros projektus ir Lietuvos startuolius.
„Prezidentas jau susitiko su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banku. Tai jau ne pirmas susitikimas su šios institucijos vadovu. Ši organizacija yra valstybės kapitalo organizacija, ir ji domisi investicijomis į didelius infrastruktūros projektus. Lietuvos planai šioje srityje tikrai domina šią organizaciją“, – tikino jis.
„Taip pat ši institucija domisi investicijomis į startuolius. Kaip žinome, Lietuva tikrai garsi savo startuoliais, turime ir pirmąjį „vienaragį“, neseniai užgimusį Lietuvoje. Šią instituciją domina investicijos į finansines technologijas, startuolius šioje srityje. Tai tikrai sulauksime jų atstovų pavasarį, gegužės mėnesį, įvairiuose renginiuose Lietuvoje, ieškant patrauklių investicijų“, – tęsė prezidento patarėjas.
Pasaulio ekonomikos forume Davose. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
S. Krėpštos teigimu, prezidentas Gitanas Nausėda Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje taip pat buvo susitikęs su lenkiško banko PKO vadovu Zbignevu Jagielo, kuris, pasak prezidento patarėjo, buvo nustebintas Lietuvos bankų sektoriaus pelningumu.
„Taip pat prezidentas buvo susitikęs su naujuoju lenkiško banko PKO vadovu. Čia jau buvo kalbama apie naujas investicijas į Lietuvos bankų sektorių. Naujasis vadovas buvo netgi šiek tiek nustebęs, koks pelningumas yra Lietuvos bankų sektoriuje, kad jis lenkia daugelį Europos valstybių ir yra bene aukščiausias Europoje. Tikrai domėjosi, domėjosi skaičiais ir tikrai yra pasiruošęs atlikti gilesnę analizę ir apsvarstyti plėtrą Lietuvoje. Tai pat sutarėme palaikyti kontaktus, keistis informacija ir taip pat sulaukti jų atstovų vizito Lietuvoje artimiausiu metu“, – Eltai sakė S. Krėpšta.
Pasak S. Krėpštos, ketvirtadienį G. Nausėda planuoja susitikti su kompanija „HCL technologies“, perėmusią „Barclays“ veiklą Lietuvoje. Susitikimo metu, pasak Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo, taip pat bus kalbama apie galimybes plėsti veiklą mūsų šalyje.
„Iš ekonominės pusės prezidentas neša žinią pasauliui, kad Lietuva yra tikrai skaitmeninė šalis ir jos skaitmeninė ekonomika yra labai pažengusi. Čia turime gerųjų pavyzdžių: užsienio kompanijos, investavusios (į Lietuvą. – ELTA), džiaugiasi Lietuvos darbuotojais, infrastruktūra (…). Taip pat prezidentas akcentuoja, kad Lietuva turi didelę žaliosios ekonomikos plėtros ambiciją ir artimiausiu metu žada tikrai daug investicijų būtent žaliosios ekonomikos srityje“, – Eltai sakė S. Krėpšta. Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pasak Prezidentūros atstovo, patarėjai taip pat susitiko su internetinio milžino „Amazon“ antrine bendrove „Amazon Web Services“, su kuria buvo susitarta dėl vizito į Lietuvą vasarį detalesniam susipažinimui su mūsų šalies investicine aplinka. Kalbėta, pasak S. Krėpštos, ir su „Mitsubishi Chemical“ atstovais, kurie žada dalyvauti Lietuvoje vyksiančiuose renginiuose gegužę.
„Vėlgi susitinkame su pačiais aukščiausiais vadovais, dalis jų žino apie Lietuvą daugiau, dalis – mažiau, bet tų žinių apie mūsų privalumus, sėkmingas istorijas jau pritraukiant investicijas tai tikrai nedaugelis žino ir (išgirdę. – ELTA) būna maloniai nustebinti“, – tikino prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyko į Šveicarijos miestą Davosą, kur sausio 21-24 dienomis vyksta Pasaulio ekonomikos forumas.
16-metė aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume rėžė emocingą kalbą ir paragino imtis neatidėliotinų priemonių prieš klimato kaitą. „Aš noriu, kad jūs imtumėtės veiksmų, lyg degtų jūsų namas, – kalbėjo švedė forume penktadienį. – Suaugusieji vis sako: mes turime suteikti jauniems žmonėmis viltį. Bet man nereikia jūsų vilties. Aš noriu, kad jus ištiktų panika, kad jaustumėt baimę, kokią aš jaučiu kiekvieną dieną“.
Mandagumų laikai baigėsi, pabrėžė 16-metė diskusijoje apie klimato kaitą. „Dabar metas aiškiai kalbėti. Išspręsti klimato krizę yra didžiausias ir sudėtingiausias iššūkis, su kuriuo kada nors yra susidūrusi žmonija, – sakė paauglė. – Tokiose vietose, kaip Davosas, žmonės mielai pasakoja sėkmės istorijas. Tačiau jų finansinė sėkmė turi neįsivaizduojamą kainą. Ir klimato kaitos klausimu turime pripažinti, kad mums nepavyko“.
Davose, kaip ir visur, kalba eina tik apie pinigus, kalbėjo G. Thunberg. Atrodo, kad pinigai ir augimas yra vienintelės prasmė. O kadangi klimato krizė yra krizė, kuri iki šiol nėra pripažinta krize, daugelis žmonių nesuvokia jos padarinių.
Vis dėl to dar yra galimybių veikti, kalbėjo jaunoji aktyvistė. Tai esą supranta net mažas vaikas. „Mes turime sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – sakė 16-metė. Tačiau apsispręsti turi kiekvienas. Esą nėra pilkųjų zonų, kai kalbama apie išgyvenimą.
G. Thunberg į Davosą iš Švedijos atvažiavo traukiniu – nes skrendant lėktuvu išskiriama daug CO2 ir tai kenkia aplinkai. Paauglė aktyviai ragina kovoti su klimato kaita. Ji kiekvieną penktadienį prie parlamento Stokholme dalyvauja akcijoje „Mokyklos streikas už klimato išsaugojimą“. Ši akcija jau sulaukė pasekėjų visame pasaulyje.
Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė Lietuvos patirtį ir pasiekimus užtikrinant kibernetinį saugumą.
Davose prezidentė pristatė Lietuvos kibernetinio saugumo užtikrinimo patirtį. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Kibernetinio saugumo iššūkiams ir priemonėms juos įveikti skirtoje plenarinėje sesijoje, kurioje dalyvavo daugelis pasaulio šalių vadovų, politikos ir ekonomikos lyderių, buvo kalbama, kaip apsaugoti kibernetinę erdvę ir užtikrinti jos patikimumą, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidentės teigimu, saugi ir patikima kibernetinė erdvė – demokratijos išlikimo sąlyga. Sparčiai augant industrinei ir technologinei pažangai, kibernetinis saugumas tampa gyvybiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi.
Pasak Lietuvos vadovės, kibernetinės atakos tampa nauju karo ginklu. Europos Sąjungoje vien per dieną fiksuojama apie 4 tūkstančius, o Lietuvoje – apie 55 tūkstančius kibernetinių atakų per metus. Jos dažniausiai yra nukreiptos prieš valstybės gyvavimui svarbius sektorius – strateginius energetikos, transporto ir finansų tinklus. Siekiama paralyžiuoti valstybės institucijų darbą, pasitelkiant jas skelbti melagingas naujienas objektyvios žiniasklaidos portaluose. Daugelyje šalių pastebėti piktybiški išorės jėgų bandymai paveikti demokratinių rinkimų rezultatus.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva viena pirmųjų ėmėsi iniciatyvos apsaugoti savo kibernetinę erdvę. Lietuva ne tik pati vadovaujasi inovatyvia nacionaline kibernetinio saugumo strategija, bet ir ėmėsi tarptautinės lyderystės telkiant regiono ir visos ES atsaką. Lietuva kartu su JAV steigia regioninį kibernetinį saugumo centrą Kaune. Lietuvos iniciatyva steigiamos ES kibernetinės greitojo reagavimo komandos PESCO bendradarbiavimo formatu.
Prezidentė taip pat teigė, kad kibernetinės erdvės apsauga šiandien prilygsta valstybės sienų apsaugai, todėl jai būtina užtikrinti tinkamą finansavimą ir iš naujosios ES finansinės perspektyvos.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, sausio 23 d., vyksta į Davosą, Šveicariją, kur dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume. Tai 49 kartą rengiamas kasmetis globalus neformalus aukščiausio lygio susitikimas, į kurį atvyksta per 3 tūkstančius politikos, pasaulinio verslo, mokslo ir inovacijų lyderių.
Šiemet šio forumo tema – „Globalizacija 4.0: formuojant globaliąją architektūrą ketvirtosios industrinės revoliucijos amžiuje“. Įvairiose diskusijose dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Japonijos premjeras Shinzo Abė, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyjahu, Austrijos, Airijos, Italijos, Nyderlandų, Šveicarijos ir kitų valstybių vadovai, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde bei kitų tarptautinių organizacijų vadovai.
Pagal Prezidentės spaudos tarnybos pranešimą, Davose prezidentė D. Grybauskaitė dalyvaus pasaulio ekonomikos lyderių susitikime, kuris šiemet skirtas kibernetinio saugumo klausimams – „Keeping trust in Cyberspace“. Valstybių vadovai kartu su didžiausių pasaulinių kompanijų lyderiais diskutuos, kaip stiprėjant globalizacijai užtikrinti patikimą kibernetinę erdvę, kuri prisidėtų prie valstybių ir visuomenių gerovės bei saugumo.
Pasaulinėje erdvėje Lietuva pelnytai vadinama kibernetinio saugumo lydere. Sėkmingai atnaujinusi egzistuojančius ir priėmus visus reikalingus naujus įstatymus, sujungus kibernetines pajėgas, Lietuva pagal nacionalinį kibernetinio saugumo indeksą pakilo į pirmąją vietą ir pasaulyje laikoma saugiausia valstybe kibernetinėje erdvėje.
Šalies vadovė taip pat dalyvaus JAV įtakingo leidinio „The New York Times“ inicijuotoje diskusijoje apie moterų lyderystę – „Female Leadership at the Tipping Point“. Šios diskusijos tikslas atkreipti globalios visuomenės dėmesį, kad moterų vaidmuo tiek politikoje, tiek versle stiprėja nepakankamai greitai. Pastebimos netgi priešingos tendencijos, – imant 500 didžiausių ir sėkmingiausių pasaulio verslo kompanijų, moterų vadovių per praėjusius metus jose sumažėjo 25 proc. Prezidentė kartu su JT vyriausiąja komisare žmogaus teisių klausimams, buvusia Čilės prezidente Michele Bachelet, Kanados užsienio reikalų ministre bei verslo ir kultūros veikėjomis diskutuos, kaip tokią padėtį pakeisti, kad moterų lyderystė tolygiai stiprėtų visose gyvenimo srityse.
Davose taip pat numatytas Lietuvos vadovės dalyvavimas kitose Pasaulio ekonomikos forumo diskusijose tarptautinio saugumo ir ES ateities klausimais.
Vizito metu planuojami dvišaliai pokalbiai su užsienio valstybių vadovais. Prezidentės darbotvarkėje taip pat numatytas susitikimas su didžiausios bei pažangiausios mokslinių tyrimų laboratorijos pasaulyje – Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN atstovais dėl dviejų mokslo inkubatorių steigimo Vilniuje ir Kaune.
Įvairių susitikimų su pasaulinio verslo atstovai metu bus kalbama apie investavimo galimybes Lietuvoje. Davose taip pat įvyks keletas prezidentės interviu su tarptautine žiniasklaida – globaliu televizijos kanalu CNBC, didžiausiomis naujienų agentūromis Reuters ir DPA bei kitomis medijos priemonėmis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atšaukė savo dalyvavimą Pasaulio ekonomikos forume Davose. Eliziejaus rūmų Paryžiuje atstovas penktadienį kalbėjo apie labai intensyvią prezidento darbotvarkę. E. Macronui, be kita ko, tenka atlaikyti besitęsiančius vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestus prieš jo reformų politiką, informuoja agentūra „Reuters“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį taip pat pareiškė nevyksiąs į Davosą ir tai argumentavo nesutarimais su demokratais dėl biudžeto.
Pasaulio ekonomikos forumas Šveicarijos kalnų kurorte vyks sausio 22-25 dienomis. Į jį laukiama atvykstant 2 500 ekonomikos, politikos, mokslo ir visuomenės atstovų iš viso pasaulio.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl dalinio vyriausybės uždarymo gali atšaukti savo dalyvavimą Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose sausio gale. Tai jis pareiškė ketvirtadienį Vašingtone.
Kol kas ekonomikos elito susitikimas Šveicarijoje iš programos esą neišbrauktas. Tačiau jei vyriausybės uždarymas tęsis, jis į Davosą nevyks, sakė D. Trumpas ketvirtadienį prieš išskrisdamas į JAV ir Meksikos pasienį.
PEF vyks sausio 21-25 dienomis. Pernai D. Trumpas susitikime dalyvavo. Tačiau šiuo metu prezidentui Kongrese tenka spręsti nesutarimus su demokratais, kurie nesutinka skirti jo reikalaujamos milijardinės sumos tvoros Meksikos pasienyje statybai.
Dėl šio ginčo nebuvo priimtas naujas biudžeto įstatymas, o tai gruodžio 22-ąją sukėlė dalinį vyriausybės darbo paralyžių, kuris tęsiasi iki šiol.
Baltieji rūmai gruodžio viduryje paskelbė, kad D. Trumpas ketina vadovauti aukšto rango JAV delegacijai, vyksiančiai į Davosą.
Prezidentė dalyvauja Pasaulio ekonomikos forumo diskusijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo viena pagrindinių kalbėtojų Pasaulio ekonomikos forumo diskusijoje tema „Vidurio ir Rytų Europa: nauja darbotvarkė kontinentui“. Diskusijoje taip pat dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Prezidentės teigimu, Europa sugrįžta su nauja lyderyste ir nauju įsipareigojimu ateičiai. Pasaulinių iššūkių akivaizdoje mažesnėms valstybės naudinga būti kuo stipresnėje Bendrijoje, todėl Lietuva ir kitos regiono šalys remia glaudesnę integraciją – ekonomikos, kibernetinio saugumo, gynybos srityse.
Būtina kuo greičiau užbaigti Europos Sąjungos (ES) Energetinės sąjungos, vieningos skaitmeninės rinkos kūrimą. „Brexit“, ES pasienyje vykdomos karinės pratybos, situacija Ukrainoje taip pat skatina veikti ir integruotis.
D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad gynybos stiprinimas yra vienas pagrindinių prioritetų mūsų regione – rytiniame NATO flange. „Zapad“ pratybos aiškiai pademonstravo, kad susiduriame ne tik su karinėmis, bet ir hibridinėmis grėsmėmis. Todėl kibernetinio saugumo užtikrinimas tampa vis svarbesnis. Lietuva itin aktyvi ES ir NATO plėtojant naujus sprendimus kibernetiniam saugumui užtikrinti ir rengiantis artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui.
Apžvelgdama hibridines grėsmes, Prezidentė akcentavo, kad ES pasienyje Rusijos statoma nesaugi Astravo atominė jėgainė taip pat gali būti pasitelkta kaip nekonvencinis ginklas. Todėl ir Europos Energetinė sąjunga tampa būtina saugumui užtikrinti.
ES Energetinė sąjunga itin svarbi ir stiprinant Bendrijos energetinę nepriklausomybę. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis neturi ekonominio pagrindo, tai – geopolitinis projektas, kuriuo siekiama vėl padaryti Europą visiškai priklausomą nuo rusiškų dujų. Iš savo regiono patirties žinome, kad dujas Rusija naudoja kaip ekonominio ir politinio spaudimo įrankį. „Nord Stream 2“ projektas kelia pavojų, kad, užuot siekusi kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus, ES vėl grįš į energetinės priklausomybės kelią.
D. Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad įvairiems iššūkiams įveikti ES turi siekti konsensusu grįstų sprendimų. Tarpusavio supratimas ir gebėjimas susitarti net ir sudėtingiausiose situacijose yra Europos stiprybė, kurią būtina išsaugoti.
Prestižiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sieks atkreipti pasaulio dėmesį į Rusiją.
Šalies vadovės vyriausiasis patarėjas Nerijus Aleksiejūnas naujienų agentūrai ELTA teigė, kad viena pagrindinių forumo temų yra bendros ateities kūrimas susiskaldžiusiame pasaulyje. Taigi, D. Grybauskaitė sieks atkreipti dėmesį į pernai vykusias Rusijos karines pratybas.
„Manyčiau, kad iš tikrųjų Davosas yra puiki arena pristatyti Lietuvos mąstymui tiek saugumo srityje, tiek mūsų regiono įtakos ir, sakyčiau, indėlio į visos Europos saugumą ir politiką, ir kartu galimybė atkreipti dėmesį į tokius klausimus kaip Ukraina ir praeitais metais vykusias „Zapad“ pratybas“, – Eltai sakė N. Aleksiejūnas.
Anot jo, žvelgiant iš Rytų Europos regiono perspektyvos, Rusija yra “ vienas svarbiausių iššūkių, kurį mes matome“.
Patarėjo teigimu, kitą savaitę vyksiančiame forume Davose prezidentė kartu su Lenkijos ir Ukrainos šalių vadovais dalyvaus sesijoje, skirtoje bendros pasaulio ateities kūrimui. Ji taip pat pakviesta į susitikimą, kuriame dalyvaus Europos Komisijos bei Jungtinių Tautų vadovai ir Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Schwabas.
Pasaulio ekonomikos forumas vyks sausio 23-26 dienomis. Tai bus trečiasis forumas, kuriame dalyvauja D. Grybauskaitė.
Pasaulio ekonomikos forume Davose kasmet susirenka įtakingiausi politikos ir verslo atstovai, tarptautinių korporacijų vadovai, visuomenininkai ir nuomonių lyderiai. Planuojama, kad šiemet Šveicarijos mieste susitiks beveik 3 tūkst. pasaulio lyderių.
Trykštančio pasitenkinimu savimi Marijo Mončio, stulbinančiai gražbylaus Deivido Kamerono ir blaiviai mąstančios Angelos Merkel kalbos grąžino Europos ateitį į Pasaulio ekonomikos forumo svarstymų centrą.
Žiniasklaida toliau aptarinėja scenarijus Rusijai, „atskleidusius jos pažeidžiamumą“, ir prabėgom stebisi renginio dalyvių išlaidumu – „ir visa tai tam, kad susiskirstytų į kastas, priklausomai nuo jūsų rango etiketės“.
