Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, birželio 14 d. (ELTA). Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pakomentavo dviejų Policijos ir sienos apsaugos departamento (PPA) pareigūnų, kurie per klaidą atidūrė Rusijos teritorijoje, sulaikymą, praneša portalas ERR.
Pasak žinybos vadovo, Estijos ambasada Maskvoje atidžiai stebi situaciją, susijusią su atsitiktinai Rusijos sieną pažeidusių PPA darbuotojų sulaikymu.
„Mūsų ambasada Maskvoje stebi įvykius iš tiek arti, kiek tai įmanoma. Bet iš tikrųjų šią situaciją aiškinasi Policijos ir sienos apsaugos departamentas. Paprastai tai užtrunka porą dienų, ir aš kaip užsienio reikalų ministras dabar nematau priežasčių imtis kokių nors kitų veiksmų, nes bendravimas tęsiamas, ir tai labai svarbu. Mūsų konsulas dar neapsilankė vietoje, tai taip pat užtruks. Viskas priklauso nuo Rusijos atstovų sprendimų“, – teigė Estijos užsienio reikalų ministras.
„Mes labai tikimės, kad artimiausiu metu situacija bus sureguliuota, ir mes susigrąžinsime savo žmones. Juk viskas, kas įvyko pasienyje, buvo žmogiška klaida”, – apibendrino M. Tsahkna. Estijos žemėlapis
Pranešama, kad ketvirtadienį, birželio 15 d., numatytas Estijos ir Rusijos pasienio tarnybų atstovų susitikimas, kuriame bus tariamasi, ką daryti su sulaikytais pareigūnais.
Oficialiame PPA pranešime teigiama, kad antradienio popietę trys Policijos ir sienos apsaugos departamento logistai buvo nuvykę apžiūrėti pasienio ruožo, kuriame planuojami priežiūros darbai. Du iš jų, 61 ir 57 metų amžiaus vyrai, per klaidą keturračiu įvažiavo į Rusijos teritoriją ir buvo sulaikyti. Estijos pareigūnai nesipriešino, o Rusijos pasieniečiai prieš juos nenaudojo jėgos.
Rusijos institucijos šio incidento kol kas nekomentuoja.
Pasienio ruožas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug dešimčiai neteisėtų migrantų. Panašus jų skaičius šią savaitę buvo ir penktadienį bei antradienį. Ketvirtadienį, trečiadienį ir pirmadienį tokių užsieniečių buvo apie 20.
Šeštadienį dėl humanitarinių priežasčių du užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvą. Iki tol paskutinį kartą užsieniečiai buvo įleisti tik praėjusį antradienį – 5 afganistaniečiai Ignalinos rajone, primena VSAT.
Praėjusią parą migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Ignalinos, Švenčionių ir Lazdijų rajonais. Ties Lazdijais, kaip jau tapo įprasta pastaruoju metu, iš Baltarusijos pusės šeštadienį vėl pasirodė daugiau kaip pusė iš visų į Lietuvą norėjusių neteisėtai patekti asmenų.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.
Pasieniečių profesinė sąjunga, dar prieš metus įspėjusi dėl dėmesio valstybės sienai trūkumo ir būtinybės ją stiprinti ruože su Baltarusija, šiandien sako, kad nors Prezidentūroje ir įvyko Valstybės gynimo tarybos posėdis, apie valstybės sieną vis dar kalbama kaip apie inžinerinį objektą, o tai kas vyksta šiuo metu, vadina tik sienos lopymu.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, valdžios atstovų, tiek opozicijos, tiek valdančiųjų, pozicija vis dar netoliaregiška.
„Valstybės politikai turėtų permąstyti dar kartą, o ką gi reiškia krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo sąvokos bei iki galo suvokti, jog tai – ne tik inžineriniai įrenginiai, ne tik Krašto apsaugos ministerija su visa kariuomene, ši sąvoka apima visumą priemonių, kurių tikslas – neleisti kilti karinėms ir nekarinėms, vidinėms ir išorinėms grėsmėms, galinčioms trukdyti laisvai plėtotis visiems valstybės gyvenimo procesams. Kai kėlėme nesutvarkytos sienos problemą, tikėjomės sprendimų, tačiau buvo pažiūrėta pro pirštus. Dabar yra pasekmės ir krizė, kurią bandoma spręsti paskubomis, padaryti tai, kam pritrūko valios ištisus dešimtmečius“, – sako R. Liepa.
Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, pareigūnų bendruomenės netenkina nežinia, pasigendama aiškumo, konkrečių sienos įrengimo terminų, globalesnio požiūrio, nes reikia pagaliau susirūpinti ne tik fizine valstybės siena, bet ir jos saugotojais – pareigūnais, kurių, deja, trūksta.
„Ir dabar dar nėra koncepcijos, kaip pritraukti naujus pareigūnus, populiarinti profesiją ir didinti jos prestižą, tai rodo ir pareigūnų trūkumas. Kariai ar šauliai nuolat sienos nesaugos, būtina spręsti ir pasieniečių trūkumo problemą“, – įsitikinęs R. Liepa. Anot jo, jau dabar pasieniečiams tenka didžiulis krūvis tiek dėl nuolat kintančios COVID-19 situacijos pasaulyje, tiek dėl migrantų sukeltos ekstremalios situacijos. Pasieniečiai dažnai dirba viršvalandžius, o pasienio užkardos yra perpildytos migrantų, tarp kurių bet kada gali kilti ir COVID-19 židiniai, sako pasieniečių profsąjungos pirmininkas.
Tačiau Nacionalinę pasieniečių profesinę sąjungą visgi džiugina tai, kad pagaliau atsirado politinė valia konkretiems veiksmams, apie tai byloja ir teisės aktų, kuriuos padiktavo šiandieninė situacija, skubus keitimas bei priėmimas.
„Pritariame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko iniciatyvai ir rezoliucijai dėl hibridinės agresijos atrėmimo. Kaip ir gerbiamas L. Kasčiūnas, mes taip pat manome, kad prieš Lietuvą vykdoma hibridinė agresija ar net teroristiniai išpuoliai, o migrantai tėra ginklas, pasitelktas padėčiai Lietuvoje destabilizuoti. Todėl svarbu nepamiršti ir rudenį vyksiančių pratybų „Zapad“, kurių metu galime sulaukti daugiau įvairių provokacijų. Be to, kas gali paneigti, kad tai, kas šiuo metu vyksta nėra pratybų „Zapad“ dalis“, – pranešime cituojamas pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė mano, kad prie valstybės sienos įrengimo finansavimo galėtų prisidėti ir privatus verslas.
„Mes kalbame apie tas įmones, kurios yra patikimos, lojalios valstybei ir kurių skirtas finansavimas nekeltų dviprasmybių ar abejonių dėl jų suinteresuotumo. Mūsų žiniomis, tokio finansavimo iniciatyvos iš verslo yra, tad reikia tik politinės valios“, – sakė L. Soščekienė.
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga viliasi, kad pajudėjęs problemų, susijusių su valstybės sienos apsauga, sprendimas nebus vienadienis, joms spręsti bus skirta lėšų tiek, kiek jų reikia, o pati krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo strategija bus veiksminga ne tik skaitant planus popieriuje, o realiai susidūrus su išorės grėsmėmis.
„Grėsmių akivaizdoje tikimės visų politinių partijų susitelkimo ir bendro siekio stiprinti ne tik valstybės sieną, bet ir visą nacionalinį saugumą, kad grėsmių akivaizdoje neatrodytume pasimetę ir nustebę. Tada nereikės ieškoti kaltų kas, ko nepadarė praeitose ar šiose kadencijose. Šiandieninė situacija yra gera galimybė pasimokyti iš netinkamai atliktų namų darbų“, – teigia R. Liepa.
