Karabache. EPA – ELTA nuotrauka
Jerevanas/ Baku, balandžio 11 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas ir Armėnija antradienį pareiškė, kad per susišaudymą palei bendrą sieną žuvo abiejų šalių karių – tai naujausias dešimtmečius besitęsiančio dvišalio teritorinio ginčo eskalavimas.
Dvi buvusios sovietinės Kaukazo respublikos yra kariavusios du karus dėl Azerbaidžanui priklausančio Karabacho regiono, kuriame daugumą sudaro armėnai, o paskutiniai karo veiksmai baigėsi 2020 metais Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.
„Armėnijos kariuomenės pozicijos, dislokuotos netoli Dygo gyvenvietės (prie abiejų šalių bendros sienos), atidengė smarkią ugnį į Azerbaidžano kariuomenės pozicijas“, – sakoma Baku gynybos ministerijos pranešime ir priduriama, kad Azerbaidžano kariai „atsakė ugnimi“. „Tarp Azerbaidžano karių yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – sakoma pranešime, nenurodant aukų skaičiaus.
Armėnijos gynybos ministerija taip pat pranešė apie nenurodytą nukentėjusiųjų skaičių ir apkaltino Baku inicijavus susišaudymą. „Antradienį 16.00 val. Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos apšaudė Armėnijos kariškius, kurie netoli sienos vykdė inžinerinius darbus, – nurodė ministerija. – Preliminariais duomenimis, Armėnijos pusėje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“.
Karabache – kautynės. EPA – ELTA nuotr.
Pagal 2020 metų rudenį Rusijos tarpininkaujamą paliaubų susitarimą Armėnija atidavė ištisus dešimtmečius kontroliuotos teritorijos plotus, o Maskva atsiuntė taikdarius, kurie prižiūrėjo trapias paliaubas.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas surengė kelis taikos derybų raundus, kuriems tarpininkavo ES ir JAV.
Praėjusį mėnesį N. Pašinianas pažymėjo tam tikrą pažangą taikos procese, tačiau teigė, kad „pamatinės problemos“ išlieka, nes „Azerbaidžanas bando pareikšti teritorines pretenzijas, o tai Armėnijai yra raudona linija“.
Vasario mėnesį ES Armėnijos pusėje dislokavo išplėstinę stebėsenos misiją – taip didėja Vakarų įsitraukimas į regioną, kuris tradiciškai yra Kremliaus įtakos sfera.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Po to kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
VSAT: sulaikyti dar 36 migrantai iš Baltarusijos sieną pažeidę migrantai. VSAT nuotr.
Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) aptars Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų padėtį ir jų žmogaus teisių užtikrinimo klausimus. Parlamentarai nori išsiaiškinti, ar už neteisėtos migracijos krizės suvaldymą atsakingos institucijos yra pasirengusios atremti panašaus pobūdžio hibridines atakas ateityje.
Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, paskutinį kartą komiteto nariai migrantų teisių klausimus aptarė rugsėjo mėnesį, tačiau viešojoje erdvėje ir spaudoje pasirodžius žinioms apie tai, jog į šalį pasieniečiams dėl humanitarinių priežasčių tenka įleisti užsieniečius, nuspręsta situaciją aptarti su atsakingomis institucijomis. Todėl į posėdį pakviesti Vidaus reikalų (VRM) bei Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Migracijos departamento atstovai.
„Kartais girdime tokius atvejus, kai, pavyzdžiui, žmonės yra įleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl tam tikrų medicininių būklių – tai nušalusios, amputuotos kojos – tai norime dar kartą susirinkti su visomis institucijomis, (…) dar kartą atsinaujinti informaciją apie tai, kokia yra situacija ir kokios yra tendencijos“, – Eltą informavo Laisvės frakcijos narys.
Pasak T. V. Raskevičiaus, nerimą kelia ir ženklus migrantų, išvykusių į Vakarų šalis, skaičius. Parlamentaras pažymėjo, jog pagal Dublino procedūrą iš šalies pasišalinę ir kitų valstybių pareigūnų sulaikomi užsieniečiai privalo būti grąžinami į pirminę jų atvykimo vietą. Rugsėjį atgal į Lietuvą perduotų migrantų skaičius buvo labai menkas, teigė jis, tačiau akcentavo, kad institucijos privalo būti pasirengusios gausesniems sugrąžinamųjų srautams.
„Norime pažiūrėti, kokia yra situacija, ar institucijos yra pasirengusios į tokį galimai išaugsiantį grąžintinų asmenų skaičių reaguoti. Nes jeigu jie yra grąžinami, jie dar kartą kartoja prieglobsčio procedūrą. Komitetas nori žinoti, ar vėl įsijungia tas metų sulaikymo terminas ir kaip tas procesas vyksta“, – dėstė ŽTK pirmininkas.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu ŽTK narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Vytautas Bakas tikino, kad vienintelis klausimas, į kurį, viliasi politikas, institucijos atsakys – ar yra šalinami žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos konstatavo ne tik Europos Sąjungos Teisingumo teismas, bet ir nacionalinės bei tarptautinės žmogaus teisių organizacijos.
„Mano žiniomis, nepasikeitė niekas. Man bus proga užduoti klausimus ministrei“, – Eltai tvirtino politikas.
„Krizės valdymo aspektu – mes girdėjome, prieš kurį laiką buvo pasakojama, kad krizė suvaldyta, nors realiai žmonės kiekvieną dieną, kaip suprantu, dešimtimis yra atstumiami. Tie srautai nemažėja. Klausimas – kokie sprendimai yra padaryti čia?“, – klausimus, kuriuos adresuos VRM atstovams, vardijo V. Bakas.
Domėsis, ar VRM žada steigti Migracijos agentūrą
Vasarą slūgstant į Lietuvą bandančiųjų patekti srautams, VRM siūlė įkurti atskirą įstaigą migrantams priimti bei krizei spręsti – Migracijos agentūrą. Visgi, kaip pastebėjo Eltos kalbinti parlamentarai, ilgainiui diskusijos nutilo, tad šalies pasirengimams galimoms panašaus pobūdžio krizėms yra neaiškus. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vienas iš tvarių sprendimų buvo galimos Migracijos agentūros steigimas, kuris koordinuotų visų institucijų reakciją, jeigu vėl susidurtume su tokia hibridine ataka, būtų didelis skaičius žmonių, bandančių kirsti Lietuvos Respublikos sieną. (…) Norime išgirsti, ar tie planai vis dar egzistuoja, ar mes ir vėl lauksim, kaip žiema užklumpa netikėtai, ar migracijos krizė mus užklups kaip valstybę netikėtai?“, – klausė T. V. Raskevičius.
Jam antrino ir V. Bakas. Politikas neabejojo, jog turi būti sukurta vieninga sistema, padėsianti valdyti tiek esamą, tiek būsimas krizes.
„Mūsų šalis kartu su kitomis Baltijos šalimis turi pasirengti tinkamai tas krizes suvaldyti – užtikrinti tinkamą sienos apsaugą, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, žmonių apgyvendinimą ir visas kitas pabėgėlių procedūras, kurios susijusios su pabėgėlių teises įgyvendinimu. Tai objektyvi tikrovė, tai nevienadienė krizė, ji bus visada. Mes turime išmokti gyventi su šita krize ir turime jai pasiruošti“, – pabrėžė demokratas.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, neva su Kremliumi susijusi neonacių grupuotė prašė žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ragina Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams.
„Rusijos subjektai, įskaitant ir žvalgybos ir saugumo tarnybas, turi interesą nuolat ir įvairiais būdais rinkti juos dominančią informaciją apie strateginius, karinius objektus Lietuvoje, kitą politinę, ekonominę, karinę, mokslinę ir technologinę informaciją. Raginame Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams, neįsitraukti į veiklas, nukreiptas prieš valstybės interesus ir galinčias pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – Eltai perduotame komentare nurodo VSD strateginės komunikacijos skyriaus atstovai.
VSD primena, kad už veikimą prieš Lietuvos Respubliką įstatymai numato atsakomybę (pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už karinės teritorijos filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitu būdu arba gautos vaizdinės informacijos perdavimą kitiems asmenims neturint tam teisės.
Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, bei už užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimą ir/ar perdavimą).
„Asmenis, turinčius svarbią informaciją apie kilusias ar galinčias kilti grėsmes valstybės saugumui, kviečiame nedelsiant informuoti Valstybės saugumo departamentą“, – pažymi VSD.
VSAT atstovas: informacija vertinama kaip svarbi, bet pasienyje jau yra tam tikra atvejus neutralizuojanti sistema
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis taip pat pažymi, kad į su Kremliumi siejamų grupuočių tariamą siekį gauti žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis buvo atkreiptas dėmesys. Vis tik, pažymi jis, įvedus pasienyje nepaprastąją padėtį, tam tikra tokius atvejus neutralizuojanti sistema jau buvo įvesta.
Lietuvos saugumas (VSD)
„Ta informacija matoma, ji žinoma, priimama domėn, bet pati situacija pasienyje, grįžtant prie tų dalykų, kad yra nepaprastoji padėtis, yra stabili. Yra dėl geopolitinių įtampų sustiprinta kontrolė, situacija stebima ir sustiprinta papildomomis pajėgos, yra skirti ir techniniai resursai. Tai, jei yra bent koks aktyvumas, iš mūsų pusės iškart reaguojama ir, jei yra nukrypimai nuo įprastos situacijos, iškart jie yra tikrinami“, – Eltai teigė G. Mišutis.
VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad šalyje galioja teisės aktai, reglamentuojantys patekimą prie valstybės sienos, pasienio ruože yra taikoma asmens tapatybės dokumento patikra. Taip pat, nurodo G. Mišutis, papildomas pasieniečių įrankis yra ir kontroliuojamas prie Baltarusijos priėjimas, kadangi, pažymi jis, patekti gali tik leidimą turintys asmenys.
„Kiekvienas asmuo, kuris patenka į VSAT zoną, kuri yra iki kilometro į šalies gilumą, jau yra patikrinamas išduodant tą leidimą. Jei asmuo, neturinti leidimo, yra sulaikomas, iš karto atliekami veiksmai ir aiškinamasi, ką jis ten veikė, kokie tikslai, atliekamas toks kaip tyrimas. Apsaugos priemonės egzistuoja ir tas sustiprintas patruliavimas, tai čia yra priešnuodis tokiems dalykams“, – pridūrė G. Mišutis.
„Skelbiama informacija gali būti vertinama kaip svarbi, įdomi, bet yra ir tam tikra sistema, kuri padėtų tokius atvejus neutralizuoti“, – kalbėjo VSAT atstovas.
ELTA primena, kad sekmadienį „The Guardian“ paskelbė informaciją, neva su Kremliumi susijusi neonacių grupuotė prašė žvalgybinės informacijos apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienio ir karinę veiklą.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą Lietuvos pasienyje apgręžti 25 asmenys, ketinę kirsti sieną ir neteisėtai patekti į šalį, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje buvo ramu – neteisėtų migrantų nefiksuota, o Lenkijos pasienio pareigūnai šeštadienį apgręžė 92 užsieniečius.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 9018 migrantų, pernai – 8106.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 17,1 tūkst.
Lietuvos valstybės sienos apsauga. VSAT nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) prognozuoja, kad nuo rugsėjo 19 d. įsigaliojus sugriežtintai Rusijos Federacijos piliečių įleidimo į Lietuvos teritoriją tvarkai, bandančių į šalį patekti Rusijos piliečių srautai sumažės.
„Gal ir iššūkiu galima tai pavadinti. Vis tiek nauja tvarka, nauji patikros aspektai atsiranda, bet VSAT ruošiasi tam. Laiko šiek tiek yra, tas pasiruošimas vyksta ir dabar. Yra numatytos išimtys tiems, kas gali patekti, o visi kiti Rusijos piliečiai bus vertinami, ar jie gali įvažiuoti į Lietuvą“, – Eltai sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Visgi VSAT atstovo teigimu, prognozuojama, jog į Lietuvą bandančių patekti Rusijos piliečių srautas sumažės.
„Pareigūnų užteks, kiek jų yra dabar. Esant reikalui jų bus skirta tiek, kiek prireiktų. Tai nėra kažkas tokio, kad reikėtų dvigubinti pajėgas. Prognozuojama yra, kad bandančių patekti į Lietuvą Rusijos piliečių srautas gali apskritai sumažėti, nes yra ženklų, kad naujos tvarkos taikymo pradžioje gali būti laukiama, bandoma žiūrėti, kas čia vyks“, – akcentavo jis.
VSAT atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiemet į Lietuvą atvyko 395 tūkst. Rusijos piliečių, 181 tūkst. iš jų per šalies teritoriją vyko Kaliningrado tranzitu. VSAT ženklas
„Kalbant apie Rusijos piliečius, per Rugsėjį į Lietuvą atvyko beveik 34 tūkst. Rusijos piliečių, įskaitant tuos, kurie vyko Kaliningrado tranzitu traukiniais. Rugpjūtį tokių buvo 83 tūkst., liepą – beveik 65 tūkst.“, – informavo VSAT atstovas.
G. Mišutis atkreipia dėmesį, kad tranzitu per Lietuvą iš Kaliningrado arba į jį vykstantys asmenys nepatenka į papildomus, sustiprintus tikrinimus.
Šiais metais į Lietuvą neįleistas 861 Rusijos Federacijos pilietis
VSAT atstovas taip pat informuoja, kad per šiuos metus į Lietuvą neleista atvykti 861 Rusijos piliečiui.
„Tai ir be vizų bandę vykti asmenys, ir neatitinkantys įleidimo į Šengeno zoną reikalavimų“, – teigė jis.
ELTA primena, kad atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė, griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
Patikrinimo metu bus siekiama įsitikinti, ar Rusijos piliečiai atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse.
Vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad per Šengeno išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savaitgalį Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras, teigia projektą vykdanti energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“.
„Šį savaitgalį „EPSO-G“ sutelktų rangovų komanda pasienyje su Baltarusija įrengė paskutinius suplanuotus tvoros segmentus. Projekto komanda dirba toliau – pasienyje dirba techninės priežiūros specialistai, šalinami nedideli pastatyto barjero trūkumai, atstatomi keliai ir statybvietės, tvarkoma projekto dokumentacija. Šiandien projekto eigą pristatysime projekto priežiūros komisijoje“, – Eltai „EPSO-G“ teigė atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Baigus fizinio barjero statybas, Lietuvą ir Baltarusiją skiria daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora bei pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.
Iki šių metų pabaigos taip pat ketinama vaizdo stebėjimo sistemomis padengti visą Lietuvos pasienį su Baltarusija. Šiuo metu modernia sienos stebėjimo sistema jau padengta daugiau nei pusė sienos su Baltarusija.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus pastatytas laiku ir „biudžeto rėmuose“, tikina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Taip jis sakė antradienį Seime, pristatydamas Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projektą ir sulaukęs parlamentaro Aido Gedvilo klausimo, ar kilus karui nesutriks bei nepabrangs antrasis statybų etapas.
„Ar pavyks antrąjį etapą baigti laiku iki rugsėjo, atsižvelgiant į karo laikmetį? Atsižvelgiant į sutrikusį medžiagų tiekimą, ar neprireiks kainų indeksavimo?“, – klausė Seimo narys.
D. Kreivio teigimu, iki rugsėjo numatyti darbai tikrai bus pabaigti, o medžiagų tiekimo sutartys sudarytos iki karo, tačiau neatmetė, kad dalis barjero sudėtinių dalių gali būti brangesnės.
„Šiandien matome labai aiškiai, kad projektas bus įgyvendintas laiku ir pagal biudžetą. Medžiagų tiekimas suderintas, kontraktai pasirašyti prieš visą brangimą. Todėl reikšmingos įtakos neturės. Gal kai kurie komponentai gali“, – teigė ministras.
„Epso-G“: beveik visos medžiagos jau Lietuvoje, statybos neturėtų brangti
Už fizinio barjero įrengimą atsakingos energetikos įmonių grupės „Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis teigė, kad beveik visos reikiamos medžiagos jau yra pristatytos į Lietuvą iš gamyklų Lenkijoje ir Vengrijoje.
Kartu jis pažymėjo, kad statybų rangovai indeksuoti darbų kainų neprašo, tad žaliavų brangimas projekto kainai įtakos neturės. Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Gera žinia, kad absoliuti dauguma medžiagų, kurios reikalingos užbaigti barjerą, jau yra Lietuvoje, jau yra atvežtos. Taip pat negauname jokių indikacijų iš rangovų, jog būtų brangimas, kuris reikalautų peržiūrėti sutartis ir tuo pat kiltų klausimas dėl galutinio biudžeto“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A. Bubnelis.
„Tai leidžia manyti, kad to pabrangimo ir nebus“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad visas maždaug 500 kilometrų ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Daugiau nei 100 kilometrų valstybės siena eina upių ir ežerų krantais, kur fizinis barjero įrengimas nenumatytas.
Iš viso projektui skirta 152 mln. eurų. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, fizinis barjeras dengia jau daugiau kaip 300 kilometrų Lietuvos sienos su Baltarusija, jis yra įrengtas visuose pažeidžiamiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose.
VRM turimais duomenimis, šiuo metu įrengtos stebėjimo sistemos apima 53,3 proc. sienos su Baltarusija. Pasak A. Bilotaitės, iki Baltarusijos režimo sukeltos neteisėtų migrantų krizės pasienyje tvora buvo padengti 78 kilometrai. Šiuo metu, ministrės teigimu, fizinis barjeras siekia daugiau kaip 300 kilometrų.
Rusijos tankas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusija tęsia „nepagrįstą ir nepaaiškinamą“ karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, nepaisydama tarptautinės bendruomenės raginimų baigti eskaluoti konfliktą.
Remdamasis NATO žvalgybos šaltiniais, J. Stoltenbergas sakė, kad Rusija prie Ukrainos sienų atgabena „vis daugiau pajėgų – artilerijos, karių, kovinių tankų“.
Jis pridūrė, kad agresyvi Maskvos retorika dėl šios eskalacijos nesiliauja.
VSAT ir „Frontex“ pareigūnų patruliavimas prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius susitiko su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) vykdomojo direktoriaus pavaduotoja Aija Kalnaja. Susitikimo metu buvo aptartas „Frontex“ įsitraukimas į migracijos krizės valdymą Lietuvoje nuo šių metų gruodžio mėnesio.
Nuo gruodžio 1 dienos „Frontex“ baigia Greitojo reagavimo operaciją ir pradedama Nuolatinė misija, kurioje dirbs 63 „Frontex“ pareigūnai. Kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime, „Frontex“ taip pat svarsto papildomai atsiųsti pirmos kategorijos pareigūnų, kurie turėtų teisę naudoti ginklą tarnybos metu.
Be to, planuojama stiprinti specialistų, dirbančių su migrantų grąžinimo į savo kilmės šalis procedūromis, kompetencijas. Susitikimo metu apsikeista ir nuomonėmis dėl papildomo poreikio sienų valdymo ir stebėjimo sistemoms finansuoti.
„Gerai žinome, kad įvykiai Lietuvos pasienyje – tai ne tik migracijos problema, tai vienas iš hibridinio karo prieš Lietuvą ir prieš visą Europos Sąjungą (ES) elementų. Nuo pat migracijos krizės pradžios žinojome – Lietuva nėra viena. Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą, „Frontex“, kaip ir kitų ES agentūrų, parama svarbi ne tik teikiant operatyvinę ir techninę pagalbą vietoje, bet kartu tai ir signalas Baltarusijos režimui, kad Lietuva turi Europos Sąjungos užnugarį“, – teigė viceministras A. Abramavičius.
Šių metų vasarą smarkiai išaugus neteisėtų Lietuvos sienos kirtimų skaičiui, Lietuva kreipėsi į „Frontex“ dėl pagalbos valdant migracijos krizę pasienyje su Baltarusija. Nuo liepos 1 d. Lietuvoje pradėta įgyvendinti „Frontex“ koordinuojama operacija „Lanksti operatyvinė veikla 2021“.
Nuo liepos 15 d. „Frontex“ pradėjo Lietuvai teikti skubią pagalbą pagal programą „Skubi pasienio intervencija Lietuvoje 2021“, kuri baigsis šių metų lapkričio 30 d. ir tęsis kaip operacija „Lanksti operatyvinė veikla 2021“.
VRM pateiktais duomenimis, iš viso šiuo metu Lietuvoje dirba 111 „Frontex“ pareigūnų: 78 ES valstybių narių pareigūnai, kurie vykdo sienos stebėjimo funkcijas, ir 33 pareigūnai, dirbantys su sraigtasparnio įgulos nariais. Pagal „Frontex“ programas Lietuvoje dislokuoti du automobiliai su šiluminio matymo įranga ir radaru (TVV), 32 patruliniai automobiliai, vienas Vokietijos sraigtasparnis.
Lietuva taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su „Frontex“ migrantų grąžinimo į kilmės šalis srityje: į Lietuvą deleguoti 3 grąžinimo specialistai, taip pat bendradarbiaujama perkant bilietus grąžinamiems užsieniečiams – iš viso nupirkti 247 bilietai, bei organizuojant tapatybės identifikavimo misijas.
Šiais metais Lietuvos sieną neteisėtai kirto 4 281 asmuo, o nuo rugpjūčio pradžios, įvedus sienos kirtimo kontrolės priemones, 7 657 migrantams buvo užkirstas kelias neteisėtai patekti į Lietuvos teritoriją.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kapčiamiesčio pasienio užkardoje trečiadienį apsilankęs Valstybės sienos apsaugos vadas (VSAT) Rustamas Liubajevas teigia, kad Lietuvos pasieniečiai girdi sunkiosios technikos judėjimą Baltarusijos teritorijoje. Pasak VSAT vado, tai galimai signalizuoja, kad prie Lietuvos sienos yra gabenami neteisėti migrantai.
„Judėjimas prie valstybės sienos vyksta. Net ir čia būdami mūsų pareigūnai girdi sunkios technikos garsus Baltarusijos Respublikos teritorijoje, kas gali reikšti, kad sunkvežimiai važiuoja galimai su neteisėtais migrantais. Faktas yra tas, kad neteisėti migrantai tikrai gabenami Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovų ir jie stumiami į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams teigė į Kapčiamiestį atvykęs R. Liubajevas.
Vis dėlto kol kas, pasak VSAT vado, per trečiadienį buvo sulaikyta tik 10 Lietuvos sieną neteisėtai bandžiusių kirsti migrantų.
„Nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastosios padėties situacija pasienio ruože ir 5 kilometrų ruože nuo pasienio ruožo ribos, situacija buvo labai rami, nebuvo nei vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą, kas visą laiką man, kaip VSAT vadui, šiek tiek kelia nerimą“, – sakė R. Liubajevas.
„Pirma grupė 10 asmenų buvo sulaikyta prieš valandą, toliau stebėsime situaciją prie valstybės sienos. Taip pat per naktį nebuvo pastebėta labai didelių grupių, buvo matomos trys neteisėtų migrantų grupės mūsų užkardų ruožuose. Tai iki 10 asmenų dvi grupės ir apie 30 asmenų grupė“, – pridūrė jis.
VSAT vadas teigia kol kas negalintis prognozuoti, kiek neteisėtų migrantų gali būti susibūrę Baltarusijos teritorijoje netoli Kapčiamiesčio.
„Mes matome, kad neteisėtų migrantų srautai didėja, tai faktas, kad neteisėtų migrantų yra prie mūsų sienos, mes jų dažniausiai nematome, nes jie būna miškuose ir kartais jie bando atvykti“, – sakė jis.
Vis dėlto, R. Liubajevo teigimu, tarnyba tokių palapinių miestelių, kokius migrantai įkūrė Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, prie Lietuvos kol kas nepastebima.
„Mes tokių kaimelių nematome. Visą naktį mes naudojame sraigtasparnius, iš kurių buvo stebima situacija Baltarusijos pusėje. Tokių kaimelių nepastebėjome. Buvo pastebėtos trys grupės, kurios buvo vietoje, buvo deginami laužai, tačiau kaimelių nematėme“, – teigė R. Liubajevas.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
Pasieniečiai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimas bendru sutarimu antradienį pritarė Vyriausybės siūlymui ekstremalios situacijos metu trims mėnesiams pratęsti kariuomenės įgaliojimus Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kariuomenės įgaliojimai pratęsiami dėl neteisėtos migracijos krizės.
Kaip teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Valdas Rakutis, šis siūlymas buvo suderintas su Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetu, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas.
ELTA primena, kad rugpjūčio mėnesį Seimo neeilinėje sesijoje buvo priimti Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimai, todėl atsirado galimybė kariams suteikti papildomų įgaliojimų. Šiuo metu kariuomenei suteikti įgaliojimai pasienyje, saugant valstybės sieną, turėjo baigtis lapkričio 13 d.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 281 migrantui.
Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį nebuvo.
Šis VSAT pareigūnų neįleistų užsieniečių skaičius – 281 – yra antras pagal dydį šiemet nuo rugpjūčio 2 d., kai pasieniečiai teisėtai gali nepriimti iš Baltarusijos einančių migrantų. Didesnis neįleistųjų per parą skaičius buvo tik rugpjūčio 4 d. – 321.
Pirmadienį VSAT pareigūnai neįleido 73 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, sekmadienį – 97, šeštadienį – 98, penktadienį – 126, ketvirtadienį – 58, trečiadienį – 87.
Antradienio vakarą ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pusėje prie sienos buvo iššauta apie 20 pavienių šūvių. Popiet pasieniečiai Medininkų kontrolės punkte tikrino iš Baltarusijos įvažiavusio maršrutinio autobuso Minskas–Vilnius keleivių dokumentus. Irako pilietė pateikė savo šalies pasą ir esą jos vardu išduotą leidimą gyventi Vokietijoje. Šis dokumentas irakietei turėjo suteikti teisę į Šengeno erdvę patekti be vizos. Pasieniečiai nustatė, kad vokiškas leidimas yra visiška klastotė. Be to, VSAT pareigūnai išsiaiškino, kad irakietės pase buvę Belgijos ir Vokietijos atvykimo bei išvykimo spaudai irgi yra suklastoti. Užsienietė neįleista į Lietuvą ir grįžo į Baltarusiją.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 6298 (vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį duomenys). Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienis Lietuvos pasieniečiams buvo nelengvas – iš Baltarusijos plūstelėjo neteisėtai į ES bandančių patekti migrantų. Tiek jų nebūta nuo rugpjūčio pradžios, kai VSAT pareigūnams buvo suteikta teisė į Lietuvą neįleisti draudžiamose vietose sieną kertančių užsieniečių.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos neleido įeiti 183 migrantams. Nė vienas migrantas draudžiamose vietose nebuvo įleistas į Lietuvą. Pasak pasieniečių, šeštadienį fiksuotas užsieniečių skaičius – 183 – yra vienas didžiausių šiemet nuo rugpjūčio 2 d., kai pasieniečiai teisėtai gali neįleisti iš Baltarusijos einančių migrantų.
Didesni skaičiai per parą buvo buvo tik iškart po to, kai buvo priimtas sprendimas jų neįleisti, t. y. rugpjūčio 3 d. (247), taip pat 4 d. (321) ir 6 d. (234). Penktadienį iš Baltarusijos buvo neįleisti 76 užsieniečiai, ketvirtadienį – 57, trečiadienį – 79, antradienį – 55, pirmadienį – 149, sekmadienį – 49.
Į Lietuvą iš Baltarusijos bandančių patekti migrantų srautas auga – pasieniečiai spalio 1-23 d. neįsileido 1558 tokių užsieniečių, per visą rugsėjį jų buvo 981.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Abiem savaitgalio dienomis į Lietuvą neįleistų neteisėtų migrantų skaičius neviršijo pusšimčio. Nė vienam užsieniečiui VSAT pareigūnai neleido draudžiamoje vietoje kirsti sienos.
Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 49 migrantams. Šeštadienį tokių buvo 40, penktadienį – 84, ketvirtadienį – 93, trečiadienį – 54, antradienį – 63, pirmadienį – 17.
Nė vienas neteisėtas migrantas sekmadienį nebuvo įleistas į Lietuvą.
Sekmadienį migrantai iš Baltarusijos neleistinose vietose ėjo ties Ignalinos, Varėnos ir Lazdijų rajonais. Per du pastaruosius rajonus į Vakarų Europą bandė patekti didžioji dalis tokių užsieniečių – atitinkamai 19 ir 20. Varėnos rajone nebuvo įleista didžiausia grupė migrantų, kurią sudarė 11 asmenų.
Sekmadienio naktį prie sienos ties Lazdijų rajonu Baltarusijos gilumoje girdėjosi kelios serijos šūvių, teigiama VSAT pranešime.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Sekmadienį iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius, lyginant su penktadieniu ir šeštadieniu, padidėjo dvidešimčia ir buvo didžiausias per visą praėjusią savaitę. Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug šešiasdešimčiai migrantų. Nė vienas asmuo sekmadienį į Lietuvą neteisėtai nepateko.
Taip buvo visą praėjusią savaitę – nė vienam migrantui nuo praėjusio pirmadienio iki sekmadienio iš kaimyninės šalies į Lietuvą nelegaliai patekti nepavyko. Sekmadienį migrantai į Vakarų Europą planavo patekti per Ignalinos, Šalčininkų, Vilniaus, Varėnos ir Lazdijų rajonus.
Daugiau kaip trečdalis iš šešių dešimčių galimų pažeidėjų sekmadienį prie sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos rajonu.
Sekmadienį ties Lazdijų rajonu Baltarusijos pusėje girdėjosi 10 pavienių šūvių. Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje ir toliau tebevykdoma sustiprintu režimu.
Penktadienį ir šeštadienį Lietuvos nepasiekė po maždaug 40 užsieniečių. Nuo antradienio iki ketvirtadienio į Lietuvą per parą nepateko maždaug po dešimtį migrantų. Pirmadienį šis skaičius buvo apie 30. Su migrantais susijusių įvykių sekmadienį fiksuota ir pasienyje su Latvija bei Lenkija.
Pasvalio rajone muitinės pareigūnai, bendradarbiaudami su Šiaulių užkardos pasieniečiais, sulaikė iš Latvijos įvažiavusį automobilį „VW Golf“. Juo Latvijos pilietis gabeno 4 Irako piliečius, Latvijoje pasiprašiusius prieglobsčio ir apgyvendintus šios šalies Užsieniečių registracijos centre. Iki sprendimo priėmimo irakiečiai neturėjo teisės pasišalinti iš centro. 9 tokie iš Latvijos pasišalinę prieglobsčio prašytojai irakiečiai sekmadienį sulaikyti, kai juos mikroautobusu „Mercedes Benz Vito“ Gruzijos pilietis vežė iš Lietuvos į Lenkiją. Policininkai juos perdavė VSAT pareigūnams, kurie abiem atvejais pradėjo ikiteisminius tyrimus (IT) dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.
Į areštinę uždarytiems latviui ir gruzinui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų Be šių dviejų IT, šių metų sausį–rugpjūtį pasieniečiai pradėjo dar 31-ą IT dėl neteisėto žmonių gabenimo. Įtarimai juose pareikšti 48 asmenims, kurie gabeno 173 užsieniečius.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasienyje su Baltarusija paskelbė nepaprastąją padėtį. Taip jis reagavo į neteisėtai sieną kertančių pabėgėlių srautus iš rytinės kaimynės.
A. Duda, paprašytas vyriausybės, pasirašė atitinkamą dekretą, ketvirtadienį Varšuvoje sakė prezidentūros atstovas. „Situacija Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje yra sudėtinga ir pavojinga“, – pridūrė jis.
Nepaprastoji padėtis, kuris tęsis 30 dienų, įsigalios nuo dekreto paskelbimo oficialiame leidinyje. Tai bus padaryta jau ketvirtadienį, sakė vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.
Nepaprastoji padėtis galios 3 km pločio ruože palei sieną.
Vyriausybė Varšuvoje kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką pabėgėlius iš krizių regionų organizuotai gabenant prie ES išorės sienos. A. Lukašenka gegužės pabaigoje paskelbė, kad Minskas nekliudys pabėgėliams ir migrantams vykti toliau į ES – taip jis reagavo į sugriežtintas Vakarų sankcijas jo šaliai.
Nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai į šalį neįleido keliolikos neteisėtų migrantų.
Kaip skelbia VSAT, migrantai valstybės sieną draudžiamose vietose bandė peržengti Ignalinos ir Varėnos rajonuose.
Iš viso šiemet nelegaliai sieną perėjusių migrantų sulaikyta 4137. Tai yra 55 kartus daugiau nei per visus 2020 metus ir 110 kartų daugiau nei per visus 2019 metus.
Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2800. Taip pat sulaikyti 205 Kongo, 134 Kamerūno, 130 Sirijos, 93 Rusijos, 91 Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Pasienyje toliau patruliuoja sustiprintos VSAT ir jiems talkinančios karių pajėgos. Tarnyba vykdoma sklandžiai, incidentų prie valstybės sienos su Baltarusija nebuvo.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, šeštadienį, Statistikos departamento duomenimis, nesulaikytas nė vienas Baltarusijos sieną neteisėtai kirtęs migrantas. Atgal į Baltarusiją grąžinta beveik 80 neteisėtose vietose bandžiusių sieną kirsti migrantų. Didžioji dalis jų grąžinta Šalčininkų, Varėnos rajonų, Druskininkų savivaldybės ribose.
Iš viso šiemet nelegaliai sieną perėjusių migrantų sulaikyta 4112.
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Šiuo metu tokie užsieniečiai yra apgyvendinami VSAT padaliniuose – Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokyklos bendrabučiuose Medininkuose (Vilniaus r.), pasienyje su Baltarusija veikiančiose užkardose ir Druskininkų savivaldybėje esančio Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje.
Medininkuose, Pasieniečių mokyklos teritorijoje, pradėti statyti moduliniai nameliai, kuriuose jau kitą savaitę turėtų būti apgyvendinami neteisėti migrantai. Šiame namelių miestelyje bus apgyvendinti apie 1000 migrantų. Ruklos miestelyje prie jau veikiančio Pabėgėlių priėmimo centro irgi ruošiamasi įrengti naują nelegalių migrantų stovyklą, kurią, planuojama, sudarys daugiau kaip 100 namelių.
Taip pat migrantai, be Rūdninkų stovyklos, yra apgyvendinti ir savivaldybių suteiktuose objektuose Alytaus mieste ir rajone, Ignalinos, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, šalyje paskelbta ekstremali padėtis, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“, Estijos ir Austrijos pareigūnai. Lietuvos pasienį padeda saugoti per 100 pareigūnų iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat atvyko „Frontex“ automobiliai, sraigtasparniai bei termovizorinė įranga.
Lietuva pradėjo tiesti ir fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.
Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.
Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad pirmadienį Vyriausybei priėmus sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą buvo neįleista apie 180 migrantų.
„Galima kalbėti apie 180 asmenų. Kalbu apie tuos, kurie buvo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams antradienį teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas akcentavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vietoje esantys pareigūnai priima sprendimą dėl atgrasymo veiksmų arba kitų poveikio priemonių panaudojimo.
„Galiu pasakyti, kad pareigūnai, turėdami įgaliojimus, turėdami galimybę įvertinti kiekvieną situaciją atskirai, priima sprendimus, ir tie sprendimai yra vykdomi mūsų pasienio sargybų pareigūnų. Šiuo atveju mūsų sargybų vyresnieji užkardų vadovai bei rinktinių vadovai turi visus įgaliojimus, turi instrukcijas, kaip reikia vykdyti šiuos sprendimus ir tuos sprendimus vykdo“, – sakė VSAT vadas.
„Tačiau šiuo metu tikrai negalėčiau ir nenorėčiau komentuoti taktinių sprendimų“, – pridūrė jis.
Daugiausiai nelegalūs migrantai, pasak jo, buvo apgręžti Varėnos pasienio rinktinės ruože. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Ten, kur daugiausia, kaip visada, ir vyko valstybės sienos pažeidimų. Tai yra Druskininkų, Aleksandro Barausko bei Gintaro Žagunio ruožai“, – teigė R. Liubajevas.
„Mano žiniomis, nebuvo panaudotos specialiosios priemonės vykdant šias operacijas. Organizuojant ir vykdant fizinius veiksmus, tie piliečiai neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – informavo jis.
VSAT vadas taip pat teigė kol kas neturįs jokių duomenų apie migrantus, į Lietuvą prisistačiusius per pasienio punktus.
Reaguodamas į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą spartinti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą, R. Liubajevas pripažino, kad šį procesą galima paspartinti. Vis tik jis akcentuoja, kad fizinis barjeras neatsiras per kelias dienas.
„Be jokios abejonės, šį procesą būtų galima paspartinti, tačiau turime suprasti, kad siena, tvora ar kitokia inžinerinė kliūtis neatsiras per vieną dieną arba per dvi dienas. Šiandien mes turime laikytis visų procedūrų, kurios yra numatytos mūsų įstatymuose, turime užtikrinti visų šių procedūrų skaidrumą ir efektyvų piniginių lėšų panaudojimą“, – teigė R. Liubajevas.
Prieš porą dienų prezidentas Gitanas Nausėda teigė nematantis pagrindo įvesti nepaprastąją padėtį prie valstybinės sienos su Baltarusija. Jis įžvelgė grėsmę, ar resursų papildymas ir siuntimas prie sienos šiuo metu nebūtų dar papildomas provokacinis veiksnys, turint galvoje, kad artėja „Zapad“ pratybos. „Mūsų nedraugai ieško bet kokio preteksto situaciją dar komplikuoti“, – sakė G. Nausėda lankydamasis generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje.
Šiandien Prezidentas jau nebuvo toks kategoriškas. Kartu su premjere Ingrida Šimonytė ir politinių partijų lyderiais Prezidentūroje sėdęs prie vieno stalo aptarti neteisėtų migrantų krizės valdymo, jis vėl prabilo apie nepaprastąją padėtį. Matyt, rekordinis per užvakarykščią parą nelegaliai kirtusių valstybinę sieną pabėgėlių skaičius (171) suneramino daug ką.
„Žinoma, negalėjau apeiti ir nepaprastosios padėties klausimo, gyvai teiravausi visų politinių partijų lyderių, kokia jų pozicija. Na, ir daugiau mažiau konsensusas yra toks – mes esame atviri visiems klausimams ir šitą klausimą taip pat galime spręsti artimoje ateityje.“, – Prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda.
Jis, taip pat, pažymėjo, kad „sienos kontrolės problemą reikia spręsti, kuri nebuvo spręsta ilgą laiką. Tai reikia daryti greitai, sakė G. Nausėda. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad netradicinei problemai spręsti reikia netradicinių priemonių, tai reikia daryti skubiai ir efektyviai.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė po susitikimo, taip pat, teigė, jog susitikime nebuvo nesutarimo dėl to, kad fizinė sienos apsauga turi būti iš esmės sustiprinta. „Ir Vyriausybė turi planą, kaip ketintų tai daryti. Manau, kad tas planas bus pristatytas artimiausiu metu. Esu suplanavusi tai aptarti ir su Seimo frakcijų vadovais, nes tai reikalaus tam tikro įsipareigojimo dėl šių priemonių finansavimo“, – žadėjo ministrė pirmininkė.
Vakar LRT „Dienos temoje“ apie sienos saugumą kalbėjo ir už vidaus politiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Ylva Johansson
„Svarbiausia dabar – apsaugoti fizinę sieną, būtent išorinę Europos Sąjungos sieną, kuri yra Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Lietuva sulaukė paramos iš „Frontex“, iš kitų valstybių narių ir labai svarbu yra apsaugoti išorines Europos Sąjungos sienas, kad neteisėti migrantai negalėtų kirsti šios sienos.
Baltarusijos sieną kirtę migrantai. VSAT nuotr.
Suprantu, patikima sienos apsauga būtina apsisaugant nuo kontrabandos, ginkluotų provokatorių ir panašių grėsmių.
Bet pagal tarptautines sutartis Lietuva neturi teisės neįsileisti pabėgėlių, prašančių politinio prieglobsčio, jei jie yra anapus fizinės sienos, bet jau Lietuvos teritorijoje.
Laimei, pasaulyje galioja force majeure (nenugalimos jėgos) teisės principas, reiškiantis, kad negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Šis principas dažnai taikomas sutartyse, nurodant, kad esant išskirtinėms ir nei vienos iš sutarties šalių nekontroliuojamoms sąlygoms (pavyzdžiui, įvykus stichinei nelaimei, kilus karui, įvykus perversmui, patyrus nusikaltimo žalą ar pan.) sutarties įsipareigojimai gali būti nevykdomi ir abi ar viena iš šalių atleidžiama nuo atsakomybės. Principas taikomas tiek atskirų šalių civilinėje, tiek ir tarp valstybių galiojančioje tarptautinėje teisėje.
Nelegalūs migrantai. LRT.lt portale
Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kurioje tai, kas vyksta, įvardino hibridine agresija, neabejotinai priskiriama prie nusikaltimų, nuo kurių Lietuva patiria žalą. Tai – akivaizdi force majeure.
Man regis, Europos vadovų tarybai, Europos Komisijai ir Europarlamentui reikia tiesiog nusiųsti motyvuotą įspėjimą, kad mes dėl nenumatytos force majeure nuo tokios tai datos laikinai nevykdysime savo įsipareigojimų užsieniečiams, neteisėtai perėjusiems valstybinę sieną ir prašantiems politinio prieglobsčio. Juos tiesiog fiziškai neįsileisime į savo valstybės teritoriją. Būtent taip, kaip sienos paskirtį įsivaizduoja eurokomisarė Ylva Johansson, tokią, kad „neteisėti migrantai negalėtų kirsti šios sienos“.
Mano nuomone, jau pats įspėjimas savaime atgrąsintų „pabėgėlius“, savo noru ar apgaulės būdu dalyvaujančius Putino ir Lukašenkos mums sukurtoje force majeure, nuo noro bandyti patekti į Lietuvą.
Manau, kad šalies vadovas, atkreipęs dėmesį į tai, kad netradicinei problemai spręsti reikia netradicinių priemonių, ir pasisakęs už nepaprastosios padėties klausimo svarstymą artimiausiu metu, mąsto teisinga kryptimi, kaip ir Premjerė bei dauguma politinių lyderių, susirinkusių prie vieno stalo.
