Prie Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatskleidžia, ar dėl Baltarusijoje dislokuotų „Wagner“ samdinių keliamos grėsmės Lietuva ketintų sekti Lenkijos pavyzdžiui ir svarstyti galimybę užminuoti pasienį.
 
„Šiuo atveju Lenkijos politikai reaguoja, komunikuoja. Bet aš turiu pripažinti, tariausi ir su kariuomene – mes apie savo priemones dabar nekomunikuosime. Jeigu ir kažką ir darome, o darome, mes kitai pusei nepakišinėsime informacijos, ką mes iš tikrųjų esame padarę. Nes, manau, kad visa informacinė erdvė yra labai stipriai atsekama“, – antradienį LRT televizijai sakė A. Anušauskas.
 
„Tai šioje vietoje veiksmai daromi, tačiau komunikacijos klausimas, aš manau, kad kiekvienos šalies pasirinkimas“, – taip pat akcentavo jis. Visgi ministras tikina nemanąs, kad sprendimas imtis papildomų apsaugos priemonių pasienyje pakenktų Lietuvos saugumui. „Tikrai nesakyčiau, kad gali pakenkti, juo labiau kad į grėsmes ir informaciją apie grėsmes turime reaguoti adekvačiai“, – pabrėžė jis.
 
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikia labai gerai suprasti, jog užminavus pasienį jo apsaugai ir priežiūrai turi būti skiriamas didelis dėmesys. „Pasakysiu taip, kaip sako kariškiai, kai aš jiems užduodu panašų klausimą. Kiekviena inžinerinė užtvara, taip pat ir minų laukas, turi būti prižiūrimas ir ginamas. Tai yra jau kaip fronto linija, ne kitaip“, – sakė ministras. „Tiesiog, jeigu bus kitas politinis sprendimas, kad mes turime paviešinti kaip atgrasymo priemonę, tai matyt, kažką skelbsime“, – taip pat pažymėjo jis.
 
Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
 
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija treniruojasi Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
 
Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.08.02; 00:30

Antradienį Latvijos vyriausybė pritarė vidaus reikalų ministrės Marijos Golubevos pasiūlymui skelbti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl nelegalių migrantų antplūdžio. Šis režimas galios iki lapkričio 10 d.
 
„Vyriausybės sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį Latvijos pasienyje priimtas. Sienos apsauga bus nedelsiant sustiprinta“, – pranešė tviteryje VRM vadovė.
 
Kaip informuoja Latvijos žiniasklaida, nepaprastoji padėtis galios Ludzos, Kraslavos, Augšdaugavos regionuose ir antrame pagal dydį šalies mieste Daugpilyje. Valstybinei pasienio apsaugos tarnybai leidžiama naudoti fizinę jėgą ir specialiąsias priemones, kad būtų nedelsiant grąžinti į Baltarusiją asmenys, neteisėtai kirtę Latvijos sieną.
 
Vyriausybės nutarime taip pat numatoma, jog nacionalinės ginkluotosios pajėgos ir valstybinė policija turi padėti pasieniečiams užtikrinti Latvijos ir Baltarusijos sienos kontrolę, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam jos kirtimui.
 
Po Lietuvos su nelegalia migracija iš Baltarusijos teritorijos problema susidūrė Latvija – vien tik per penkias pastarąsias dienas jos pareigūnai sulaikė 283 pažeidėjus, o iš viso nuo metų pradžios – 343.
 
Kovos su nelegalia migracija tikslais Latvija prieš kelerius metus pareiškė ketinanti sutvarkyti 173 kilometrų sieną su Baltarusija, taip pat pastatyti 135 kilometrų ilgio tvorą. Projekto kaina buvo vertinama 27,6 mln. eurų, o darbus buvo planuojama užbaigti 2020 metais, bet jo realizavimas įstrigo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.11; 00:05

Pasienyje su Baltarusija sulaikytas dar 131 migrantas. VSAT nuotr.

Nuo pirmadienio ryto iki antradienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą.
 
Pastarąją parą daugiausia jų įkliuvo Varėnos rajone, praneša pasieniečiai. VSAT duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 363 neteisėti migrantai. Be Irako piliečių, tarp sulaikytųjų daug migrantų iš Kongo, Kamerūno ir Gvinėjos.
 
Iš 131 migranto 68 sulaikė Varėnos rajone sieną su Baltarusija saugantys Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai.
 
Po 22 užsieniečius sulaikė Druskininkų savivaldybėje ir Ignalinos rajone sieną saugantys Druskininkų ir Puškų užkardų pareigūnai. Dar migrantų sulaikyta Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose.
 
Druskininkų pasieniečiai pirmadienį gavo progą šiek tiek atsikvėpti, nors, pirminiais duomenimis, per penkias pastarąsias dienas jų sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius – 438 – yra didžiausias tarp visų VSAT užkardų.
 
Pirmadienį iki tol sulaikyti užsieniečiai iš Druskininkų buvo išvežti į Alytaus rajono savivaldybės suteiktas patalpas.
 
Taip pat neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje bei Pasieniečių mokykloje Medininkuose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
 
Antradienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti VSAT užkardose esantys užsieniečiai.
 
Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
 
Vyriausybė penktadienio posėdyje dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
 
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 363 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra septyniolika kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 599. Taip pat sulaikyti 192 Kongo, 109 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 57 Irako bei kitų šalių piliečiai.
 
Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
 
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
 
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
 
Be to, pasieniečiams į pagalba atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.06; 11:00

Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dieveniškių̨ kilpoje su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais pirmadienį apsilankęs komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš visko sprendžiant galima daryti išvadą, jog Lietuvą Baltarusijos režimas tikslingai pasirinko taikiniu.
 
Pasak jo, būtent Baltarusijos pasienyje su Lietuva fiksuojami didžiausi nelegalios migracijos srautai. Analogiškų bandymų nelegaliai kirsti valstybių sieną, akcentuoja NSGK pirmininkas, nėra Baltarusijos pasienyje su Latvija ar Lenkija.
 
„Išvadą, kad Lietuva pasirinkta kaip Baltarusijos režimo taikinys, sutvirtina tai, kad Latvijos nelegalios migracijos grafoje yra nulis, o į Lenkiją beldžiasi daug mažiau migrantų nei į Lietuvą“, – feisbuke pirmadienį rašė L. Kasčiūnas.
 
„Nelegalių migratų srautai koreliuoja su keturiais kas savaitiniais komercinių oro linijų reisais iš Bagdado ir Stabulo į Minską. Galima modeliuoti, kad blogiausias migrantų iš Irako bei Sirijos skaičius per savaitę gali siekti 200-300 asmenų“, – akcentavo NSGK pirmininkas.  
 
Konservatoriaus teigimu, nors nelegalių migrantų srautai analogų neturintys, situacija visgi yra  kontroliuojama. Kartu, pažymi politikas, nepaisant migrantų retorikos, akivaizdu, kad didžioji dalis jų sieną kirsti bando dėl ekonominių, o ne dėl politinių priežasčių.
 
„Migrantai yra išmokę magišką žodį „Asylum!“ (politinis prieglobstis), po kurio pagal tarptautinius įsipareigojimus net ir sulaikius nelegalius migrantus Lietuva turi pradėti politinio prieglobsčio prašymo pagrįstumo nagrinėjimo procedūrą, kai iš tiesų absoliuti dauguma jų yra tiesiog ekonominiai migrantai“, – teigė jis,  
 
„Turime būti pasirengę vykdyti į kilmės šalis grąžinamų asmenų deportaciją (ar jų konvojavimą), nes viena efektyviausių kovos su nelegalia migracija priemonių yra sėkmingas ir efektyvus asmenų grąžinimas į kilmės šalį“, – socialinio tinklo paskyroje rašė L. Kasčiūnas.
 
Penktadienį komentuodamos situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Baltarusija prieš Lietuvą vykdo hibridinį spaudimą ir karą.
 
„Pastaruoju metu Baltarusijos režimas gerokai padidino hibridinį spaudimą Lietuvai ir vienas iš to požiūrių yra padidėjusi nelegali migracija“, – penktadienio vakarą po prezidento susitikimo su ministre A. Bilotaite ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu sakė A. Skaisgirytė.
 
„Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas ir nelegalios migracijos srautai yra viena iš priemonių. Praėjusią parą mes sulaikėme 52 nelegalius migrantus, o per paskutinius 5 mėnesius fiksuojame didžiulį nelegalių migrantų skaičių“, – šalies vadovo patarėjai antrino A. Bilotaitė.
 
Po A. Lukašenkos grasinimų pranešta apie per sieną su Baltarusija plūstančius nelegalius migrantus
 
Priverstiniam „Ryanair“ lėktuvo nutupdymui sukėlus tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pastarąją savaitę pareiškė, kad Minskas, iki šiol stabdęs „narkotikus ir migrantus“ pasienyje, to nebedarys.
 
„Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – Baltarusijos parlamente sakė jis.
 
Pastarąją savaitę vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad, lyginant su 2020 metais, jau kuris laikas fiksuojamas stipriai išaugęs nelegalių migrantų srautai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.08; 05:50