Lietuvos totorių šventėje. Totorių gražuolės nacionaliniais drabužiais. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos totorių bendruomenę penktadienį švenčiančią Ramadano pabaigos šventę – Id al Fitrą.
Šalies vadovas savo sveikinime pabrėžė, kad Lietuvos totoriai – viena seniausių tautinių bendruomenių Lietuvoje, uoliai puoselėjanti savo tradicijas ir identitetą, nurodoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
„Švęsdami Ramadano pabaigą, prisiminkite tikrąją šios progos dvasią, neškime taikos, meilės ir užuojautos žinią. Eid Mubarak! “, – rašoma Prezidento sveikinime. Taip rengdavosi totorių kariai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas linkėjo Lietuvos totorių bendruomenei susitelkimo ir bendrystės.
ELTA primena, kad penktadienį milijonams musulmonų baigiasi ramadanas. Saudo Arabija, kurioje yra dvi švenčiausios islamo vietos – Meka ir Medina, šį penktadienį paskelbė Id al Fitro šventės, reiškiančios pasninko mėnesio pabaigą, pradžia.
Ramadanas penktadienį baigiasi ir daugelyje kitų šalių, pavyzdžiui Jemene, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Sirijoje.
Pasaulio musulmonai švenčia Id al Fitrą. Vaizdas Indonezijoje. EPA-ELTA nuotr.
Ramadano pabaiga priklauso nuo jauno mėnulio pasirodymo. Todėl, pavyzdžiui, Irane ir Omane Id al Fitro šventė bus pradėta švęsti šeštadienį. Vadinamosios cukraus šventės proga pirmiausiai vaikai sulaukia dovanų ir saldumynų.
Per pasninko mėnesį, kuris šiais metais prasidėjo kovą, pamaldūs musulmonai nuo saulės patekėjimo iki laidos atsisako maisto, gėrimų, rūkalų ir lytinių santykių.
Pasninkas yra tarp penkių pagrindinių musulmonų pareigų.
Mečetė. Gazachas. Azerbaidžanas. Slaptai.lt foto
Rijadas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). Milijonams musulmonų baigiasi ramadanas. Saudo Arabija, kurioje yra dvi švenčiausios islamo vietos – Meka ir Medina, šį penktadienį paskelbė Id al Fitro šventės, reiškiančios pasninko mėnesio pabaigą, pradžia. Ramadanas penktadienį baigiasi ir daugelyje kitų šalių, pavyzdžiui Jemene, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Sirijoje. Mečetė Gazache. Azerbaidžanas. Slaptai.lt nuotr.
Ramadano pabaiga priklauso nuo jauno mėnulio pasirodymo. Todėl, pavyzdžiui, Irane ir Omane Id al Fitro šventė bus pradėta švęsti šeštadienį. Vadinamosios cukraus šventės proga pirmiausiai vaikai sulaukia dovanų ir saldumynų.
Per pasninko mėnesį, kuris šiais metais prasidėjo kovą, pamaldūs musulmonai nuo saulės patekėjimo iki laidos atsisako maisto, gėrimų, rūkalų ir lytinių santykių. Pasninkas yra tarp penkių pagrindinių musulmonų pareigų.
Skaičiuojama, kad pasaulyje yra 1,9 mlrd. musulmonų. Dauguma jų gyvena Indonezijoje, Indijoje, Pakistane ir Bangladeše.
Pasaulio musulmonai švenčia Id al Fitrą. Vaizdas Gazoje. EPA-ELTA nuotr.
Kairas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Dauguma musulmonų visame pasaulyje pirmadienį švenčia Id al Fitro šventę – pirmąją po to, kai daugelis šalių panaikino prieš dvejus metus įvestus kovos su koronavirusu apribojimus.
Id al Fitras pažymi šventojo islamo pasninko mėnesio Ramadano pabaigą.
Saudo Arabija, švenčiausių islamo vietų tėvynė, paskelbė, kad pirmadienį prasideda tris dienas truksianti Id al Fitro šventė – viena švenčiausių islamo kalendoriaus datų.
Tą patį padarė ir daugelis kitų šalių. Kai kurios kitos, pavyzdžiui, Afganistanas, šventė sekmadienį.
Islamo mėnesių pradžia ir pabaiga nustatoma pagal tai, kada pasirodo jaunatis.
Pastaruosius dvejus metus musulmonai šventė, laikydamiesi komendanto valandos ir socialinės distancijos priemonių, įvestų kovojant su koronaviruso pandemija. Pasaulio musulmonai švenčia Id al Fitrą. Vaizdas Indonezijoje. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį Saudo Arabijos šventojo miesto Mekos Didžiojoje mečetėje buvo matyti tūkstančiai maldininkų, kurie anksti ryte atliko specialias Id maldas. Panašios scenos buvo matomos ir kitų šalių, tokių kaip Egiptas, Marokas ir Jordanija, mečetėse ir aplink jas.
Id al Fitras paprastai pažymimas susibūrimais, naujais drabužiais ir sausainiais su datulėmis ar riešutais.
Tačiau džiaugsmą mažina kylančios maisto ir degalų kainos.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis valiutos fondas pareiškė, kad karas Ukrainoje daro didelį poveikį Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionui (MENA), nes dėl didesnių maisto kainų ir galimo tiekimo trūkumo kyla problemų dėl pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, kviečių, įperkamumo ir prieinamumo.
TVF prognozuoja, kad šiais metais infliacija MENA regione išliks didelė ir sieks 13,9 procentų.
Prasideda musulmonų pasninko mėnuo ramadanas. EPA-ELTA nuotr.
Rijadas, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). Pasaulio musulmonai pradeda ramadaną. Šeštadienis yra pirmoji pasninko mėnesio diena, pranešė valstybinė Saudo Arabijos naujienų agentūra SPA, remdamasi atitinkamo teismo patvirtinimu. Karalystėje yra abi švenčiausios islamo vietos: Meka ir Medina. Ramadano pradžia priklauso nuo jauno mėnulio pasirodymo ir todėl atskirose šalyse gali šiek tiek skirtis.
Ramadano pasninkas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Per ramadaną musulmonai nuo saulės patekėjimo iki laidos negali valgyti, gerti, rūkyti ir mylėtis.
Kryžių kalnas netoli Šiaulių. Foto autorius – Vytautas Visockas
Sekmadienį prasidėjo Kristaus gimimo šventės laukimo metas – Adventas.
Iki Kalėdų esame kviečiami susilaikyti nuo to, kas nebūtina, atsigręžti į stokojančius, kenčiančius žmones.
Pirmuoju Advento sekmadieniu taip pat pradedami nauji liturginiai metai. Bažnyčia primena, jog jos bendruomenės nariai turi susilaikyti nuo triukšmingų pasilinksminimų. Reiktų nepamiršti ir pasninkauti.
Pirmąjį Advento sekmadienį bažnyčiose šventinami kalėdaičiai, kurių tikintieji gali įsigyti zakristijose prieš ir po Šv. Mišių.
Advento trukmė nevienoda. Pasiruošimo Kalėdų šventėms laikas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir tęsiasi nuo 22 iki 27 dienų.
Laukiant švenčių pradedami pinti Advento vainikai. Ši tradicija iš pradžių turėjo religinę funkciją: pranešti, ypač vaikams, kad artėja Kalėdos, paskatinti visus bendrai maldai.
Šiais laikais Advento vainikai puošia ne tik tikinčiųjų namus, bet ir bažnyčias, parduotuves, aikštes.
Keturios vainiko žvakės simbolizuoja keturias Advento savaites.
ELTA primena, kad pirmą Advento vainiką įžiebė Hamburgo našlaičiai XIX a. – mieste, kur tuomet buvo daug vaikų, augančių be tėvų.
Neturėdami namų, jie elgetaudavo ir miegodavo gatvėse, o nepriteklių prispausti neretai tapdavo nusikaltėliais ir patekdavo į kalėjimą. Eglutė pusnyse. Vytauto Visocko nuotr.
Tokiais vaikais pradėjo rūpintis jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas (1808-1881). Per Adventą jis su globotiniais rinkdavosi pasimelsti, o vieną kartą sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas vaikas uždegs po spalvotą žvakutę.
Atėjus Kalėdoms ant medinio rato degė dvidešimt keturios žvakutės.
Vaikams tai patiko, todėl nuo 1851 metų jie patys pradėjo vainiką puošti eglės šakomis – gyvybės simboliu. Bėgant metams liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius.
