pašto ženklas

Aktualijos

Pašto ženklas – monsinjorui K. Vasiliauskui. Lietuvos pašto nuotr.

Lietuvos paštas penktadienį išleidžia dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklą tema „Monsinjoro K. Vasiliausko 100-osios gimimo metinės“. Pašto ženklo nominalas – 0,75 euro, tiražas – 40 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas.
 
Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.
 
Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas yra vienas žymiausių kunigų Lietuvos istorijoje. Jis gimė 1922 m. balandžio 9 d. Kateliškių kaime. Jau nuo pat mažų dienų bažnyčia, ypač iš gimtojo miestelio matoma Vabalninko bažnyčia, berniukui buvo ramybės ir džiaugsmo oazė. Manoma, kad būtent apsilankymai šioje bažnyčioje ir paskatino svajonę tapti kunigu. 1941-aisiais K. Vasiliauskas įstojo į Kauno kunigų seminariją, o po ketverių metų rugpjūčio 15 d. pirmąsias mišias jis laikė būtent Vabalninko bažnyčioje.
 
Deja, po trejų pirmųjų kunigystės metų K. Vasiliauskas buvo areštuotas ir ištremtas į Sibirą. Čia praleido beveik dešimtmetį – kasė anglį Intos ir Vorkutos kasyklose. Neprarasti vilties ir gyvenimo džiaugsmo tremtyje jam padėjo knygos bei poezija. Jis mokėjo mintinai visus Vytauto Mačernio, daugelį Bernardo Brazdžionio, kitų žymiausių lietuvių poetų eilėraščių, grįžus iš tremties su ne vienu poetu kunigą siejo artima draugystė. Pats monsinjoras yra pasakęs, kad knygos buvo jo didžiausias turtas.
 
Iš tremties K. Vasiliauskas buvo išleistas 1959 m., tačiau be teisės gyventi Lietuvoje. Apsistojęs Latvijoje dirbo kroviku, vėliau – elektriku, buhalteriu. Tik dar po dešimtmečio grįžo į Lietuvą ir po dvidešimties metų pertraukos tęsė kunigystę. Šiuo laikotarpiu atsiskleidė monsinjoro asmenybės grožis ir šviesa, paprastumas, kurį puikiai iliustruoja jo citata „Jaučiuosi pats laimingiausias, kai sugebu padėti žmogui jo ašarą nušluostyti, nuo jo krūtinės akmenį nuristi“. 1989-aisiais monsinjoras buvo paskirtas Vilniaus arkikatedros klebonu, po dešimtmečio, pablogėjus sveikatai, jis paskirtas emeritu į Šv. Mikalojaus bažnyčią. 2001 m. rugsėjį jis simboliškai paskutinį kartą aplankė Vabalninką, o po mėnesio atsisveikino su šiuo pasauliu.
 
Per gyvenimą monsinjoras K. Vasiliauskas pelnė ne vieną garbingą įvertinimą, tarp kurių – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas, Vilniaus garbės piliečio titulas ir kiti. 2022-uosius Lietuvos Seimas paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.08; 07:17
Aktualijos

Pirmą kartą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos paštai išleidžia bendrą pašto ženklą. Pašto nuotr.

Lietuvos paštas išleido pašto ženklą „Chotino mūšiui – 400 metų”. Dailininko Jaroslawo Ochendzano kurtame pašto ženkle vaizduojamas J. Brandto tapyto paveikslo „Mūšis prie Chotino” fragmentas. Pašto ženklo nominalas – 1,29 Eur, tiražas 10 tūkst. vnt.
 
Kartu su pašto ženklu išleistas ir pirmos dienos vokas, kurio proginis antspaudavimas rugsėjo 2 d. vyksta Vilniaus pašte, įsikūrusiame Totorių gatvėje.
 
Chotino mūšis itin svarbus įvykis ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Ukrainos istorijoje, todėl šis pašto ženklas – pirmasis bendras Lietuvos pašto ir Lenkijos bei Ukrainos paštų projektas. Tą pačią dieną pašto ženklas su tokia pačia iliustracija išleistas ir Lenkijoje bei Ukrainoje.
 
400-osioms Chotino mūšio metinėms įamžinti pašto ženkle vaizduojamas 1867 m. J. Brandto tapyto paveikslo „Mūšis prie Chotino” fragmentas. Chotino mūšis – Abiejų Tautų Respublikos karo su Turkija mūšis, įvykęs 1621 m. prie Dniestro, Ukrainoje, ties Turkijos pasienio tvirtove Chotinu. Istorikų vertinimu Chotino mūšyje sprendėsi Vidurio Europos likimas. 70 tūkstančių Lenkijos ir Lietuvos valstybės karių, iš kurių pusę – apie 35 tūkstančius sudarė Zaporožės kazokai, sėkmingai atrėmė 220 tūkstančių Osmanų imperijos kariuomenės puolimą.
 
Paveikslo fragmente užfiksuota akimirka, kaip ant balto žirgo joja Lietuvos-Lenkijos karo vadas, žymus Lietuvos valstybės veikėjas Jonas Karolis Chodkevičius. Būtent jo mūšyje vadovaujama jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė keliskart gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą ir taip šlovingai sustabdė Vidurio Europai grasinusią Osmanų imperijos jėgą.
 
Jonas Karolis Chodkevičius – ne tik vienas žymiausių 17 a. pradžios Europos karvedžių, bet ir garsus Lietuvos valstybės veikėjas – Žemaitijos seniūnas, LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada, Šklovo, Myšo ir Bychavo grafas, LDK valstybės karo, švietimo ir kultūros veikėjas. Šiemet taip pat minimos ir jo 400-osios mirties metinės.
 
2021-uosius, metus Lietuvos Respublika paskelbė Jono Karolio Chodkevičiaus metais.
 
Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20-25 pašto ženklus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.02; 10:39
Aktualijos

Lietuvių archeologė Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė. Lietuvos pašto nuotr.

Šiais metais net keliose šalyse bus minimas garsios lietuvių archeologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės šimtmetis (gimė 1921 m. sausio 23 d.). Šia proga Lietuvos paštas tema „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ penktadienį išleidžia Eglės Kulbytės kurtą pašto ženklą. Jo nominalas – 0,49 euro, tiražas – 100 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte.
 
Pašto ženklą kūrusi E. Kulbytė, kaip pažymima Lietuvos pašto pranešime, iliustracija norėjo ne tik paminėti 100-ąsias garsiosios archeologės gimimo metines, tačiau atspindėti ir jos išskirtinę asmenybę, paskatinti pasidomėti jos nuveiktais darbais, kurie svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. B. M. Alseikaitės-Gimbutienės gyvenimo istorija išties įdomi.
 
B. M. Alseikaitė-Gimbutienė gimė ir augo Vilniuje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo humanitarinius mokslus, o universitetui persikėlus į Vilnių ir įsteigus Archeologijos katedrą, perėjo į archeologiją. Per kelerius studijų metus moteris parašė ne vieną mokslinį darbą, apsigynė ir filosofijos mokslų daktarės laipsnį, tačiau Antrasis pasaulinis karas privertė jos visą šeimą pasitraukti į Vokietiją, kol galiausiai visam laikui ji persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Pradžioje išbandžiusi įvairius darbus, galiausiai be atlyginimo pradėjo dirbti Harvardo universiteto muziejuje. Ryžtinga ir kruopšti darbuotoja buvo pastebėta – gavo Nacionalinio mokslo fondo paramą parašyti knygai „Rytų Europos proistorė“. Tada ir prasidėjo jos didžiausi atradimai archeologijoje.
 
B. M. Alseikaitę-Gimbutienę labiausiai išgarsino tuo metu naujas požiūris į archeologiją – tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o ji pradėjo aiškinti jų prasmę. Ji laikoma archeomitologijos – archeologijos krypties, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą, pradininke. Ji padėjo pagrindus ir naujai Europos priešistorės sampratai, kad neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialios vertybės.
 
Dėl savo darbų B. M. Alseikaitė-Gimbutienė laikoma viena garsiausių archeologių pasaulyje. Ji yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993 m. jai buvo paskirta Enisfildo-Vulfo premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.
 
Lietuvos Seimas 2021-uosius metus yra paskelbęs B. M. Alseikaitės-Gimbutienės metais. Šiais metais netruks garsiai archeologei dedikuotų renginių: planuojamos kelios parodos, mokinių piešinių konkursas, seminarų ciklas ir konferencija bei kitos iniciatyvos.
 
Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 07:03
Aktualijos

Augusto ir Barboros meilė įamžinta pašto ženkle. Lietuvos pašto nuotrauka

Šiais metais minimos 500-osios Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo metinės. Ta proga Lietuvos paštas šeštadienį išleidžia pašto ženklą.
 
Neatsitiktinai jame Žygimantas Augustas vaizduojamas kartu su jo gyvenimą pakeitusia mylimąja Barbora Radvilaite – jų meilės istorija garsi iki šių dienų.
 
Įkvėpti šios istorijos, savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami parašyti laišką savo mylimiesiems, skelbia Lietuvos paštas.
 
Pašto ženklą kūrė lenkų dailininkas Božydaras Grozdewas. Pašto ženklo nominalas – 0,81 euro, tiražas – 30 tūkst. vienetų. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas.
 
Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte šeštadienį.
 
Šis pašto ženklas – tai antras bendras Lietuvos pašto projektas su Lenkijos paštu. Su tokia pačia iliustracija, tą pačią dieną bus išleistas ir pašto ženklas Lenkijoje.
 
Pašto ženklui pasirinktas motyvas iš Jano Mateikos (1838-1893) paveikslo ,,Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilų dvare Vilniuje“, esančio Nacionaliniame Varšuvos muziejuje. Paveiksle jaučiama liūdesio nuotaika, pranašaujanti tragiškus įvykius ateityje.
 
Neabejotinai, su šiais įvykiais susijęs blogas ženklas – kometa ir griežtos karalienės Bonos portretinis vaizdas. Pasak legendos, ji nunuodijo Barborą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 13:30
Politinės intrigos

Pašto ženklo kaip mokėjimo priemonės už pašto paslaugas ir filatelistų domėjimosi objekto vaidmuo yra ženkliai didesnis, nes jis drauge yra puiki valstybės pristatymo pasauliui priemonė, mažasis ambasadorius net tose valstybėse, kur Lietuvos ambasadų ar konsulatų nėra.

Lietuvos pašto istorija siekia 16 a. vidurį. Reguliariai keistis informacija su užsienio šalimis pradėta 1562 m., įsteigus pašto liniją Vilnius-Krokuva-Viena-Venecija. Iš Lietuvos korespondencija per Vieną patekdavo į daugelį Vakarų Europos miestų. 1671 metais LDK miestai ir miesteliai apmokestinti pašto mokesčiu.

Keleiviai iki I-ojo pasaulinio karo taip pat naudojosi pašto transportu, išskyrus tuos maršrutus, kur buvo geležinkeliai. Karo metais visi paštai buvo uždaryti. Tik nuo 1916 m. sausio 15 d. Lietuvos gyventojams buvo leista naudotis vokišku paštu, bet laiškus rašyti buvo galima tik vokiečių kalba.

Continue reading „Kūrybinis skurdas Lietuvos pašte” →