pataisos

Aktualijos

Senas motociklas. Slaptai.lt foto

Seimo narys konservatorius  Mindaugas Skritulskas parlamentarų grupės vardu Seimui ketina pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams.
 
Projektą parengę parlamentarai mano, kad galiojanti įstatymo nuostata yra neproporcinga daugiau nei 30 tūkstančių vairuotojų atžvilgiu.
 
„Nors motociklo vairuotojams važiuoti leidžiama tokiu pat maksimaliu greičiu kaip ir lengvojo automobilio, tačiau viršijus greitį daugiau kaip 30 km/h jiems atimama teisė vairuoti mažiausiai 4 mėnesiams, tuo metu lengvojo automobilio vairuotojams viršijus leistiną maksimalų greitį daugiau kaip 50 km/h, t. y. sukeliant žymiai didesnį pavojų, atimama teisė vairuoti tik 1 mėnesį“, – sako projekto iniciatoriai.
 
Greičio skydelis. Slaptai.lt nuotr.

Jų nuomone, nėra logikos, kai motociklų vairuotojams taikoma tokia pati atsakomybė už maksimalaus greičio viršijamą, kaip ir pradedantiesiems vairuotojams ar, pavyzdžiui, tiems, kurie veža daugiau kaip 9 keleivius, t. y. tiems, kuriems taikomi kiti leistino maksimalaus greičio ribojimai.
 
Projektą parengę Seimo nariai pažymi, kad už šį nusižengimą motociklų vairuotojai mažiausiai 4 mėnesiams praranda teisę vairuoti visas transporto priemones, kas tam tikrai daliai vairuotojų gali sukelti problemų dirbti ir gauti pajamas.
 
Šiukšlės ir prabangus motociklas. Slaptai.lt nuotr.

„Galiojančios sankcijos nėra subalansuotos pagal pažeidimo pavojingumą ir galinčios kilti žalos dydį“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
 
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad motociklų vairuotojams privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, jei greitis viršytas daugiau kaip 30 km/h, tačiau ne daugiau kaip 40 km/h; nuo šešių mėnesių iki vienų metų – jei greitis viršytas daugiau kaip 40 km/h, bet ne daugiau kaip 50 km/h; nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių – kai greitis viršytas daugiau kaip 50 km/h.
 
Projektą teikia Seimo nariai Mindaugas Skritulskas, Mykolas Majauskas, Andrius Kupčinskas, Audrius Petrošius, Simonas Gentvilas, Laurynas Kasčiūnas, Algirdas Stončaitis, Jonas Pinskus.                                                                  
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.10.14; 07:30
Politinės intrigos

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimui teikia įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią politiniams paskyrimams į diplomatinę tarnybą be konkurso ir kitų statutiniams diplomatams įstatyme numatytų reikalavimų.
 
„Ilgus metus gyvavusi vadinamoji „įdiplomatinimo“ tradicija yra ydinga ir privalo būti panaikinta. Tai tiesiog įteisintos politikų privilegijos, kurios teisėtai piktina visuomenę“,– sakė ministras G. Landsbergis.
 
Pasak ministro, dabartinis įstatymas pažeidžia teisėtus statutinių diplomatų lūkesčius į karjerą, yra sukuriamas diskriminacinis teisinis reguliavimas, kurio pasekmės – mažėjantis diplomatinės tarnybos skaidrumas ir prestižas.
 
Teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
 
Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.
 
„Dėl kitų politinio „įdiplomatinimo“ atvejų bei sisteminių diplomatinės tarnybos problemų sprendimo bus diskutuojama ir platesniame kontekste, rengiant būtinus įstatymo pokyčius, apimančius visą diplomatinės tarnybos sistemą“, – sakė ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.22; 03:00
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui svarstyti Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.
 
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Žvalgybos įstatymo pataisos numato žvalgybos institucijoms suteikti teisę taikyti tokias priemones, kaip prevencinis pokalbis, teisė patikrinti asmens dokumentus ir teisė atlikti administracinį sulaikymą. Šios priemonės jau yra taikomos kitų tarnybų veikloje.
 
Nauja Žvalgybos įstatymo redakcija taip pat numato drausti vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus. Siekiama ištaisyti ir išryškėjusius dabartinio žvalgybos tarnybų personalo administravimo trūkumus.
 
Kriminalinės žvalgybos ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama inkorporuoti Žvalgybos įstatymo pataisas į teisinę sistemą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.21; 07:00
Aktualijos

Po praėjusią savaitę padarytos pertraukos į Seimą grįžta Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sumažinti patekimo į parlamentą kartelę.
 
Praėjusią savaitę Seimas pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Naglio Puteikio, taip pat šios frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio siūlymui iki 3 proc. ir 5 proc. sumažinti ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente.
 
Tačiau įstatymo pataisų priėmimo procedūra toliau nepajudėjo, nes, konservatoriams paprašius, paskelbta pertrauka iki kito posėdžio.
 
Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis buvo siūloma nustatyti, kad politinių partijų kandidatai patektų į Seimą, jei partija rinkimuose perkoptų 4 proc. ribą, o jungtinių kandidatų sąrašas – pasiekęs 6 proc. ribą.
Seimui pritarus žemesnei kartelei, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestavo, kad racionalus pasiūlymas suvienodinti savivaldos ir nacionalinių rinkimų barjerus politinėms partijoms ir jungtiniams kandidatų sąrašams „valdančiųjų pastangomis paverstas absurdu, turėsiančiu sunkiai prognozuojamų pasekmių“.
 
Seimas ketvirtadienį sugrįš prie Seimo rinkimų įstatymo pataisų priėmimo. Tik tada paaiškės galutinis tautos atstovų sprendimas.
 
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 11:00
Žvalgyba

Seime po svarstymo pritarta įstatymo pataisų projektui, kuriuo būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis, detalizuojantis teisines prezidento galimybes suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistiems asmenims.
 
Šias pataisas po svarstymo palaikė 73 parlamentarai, 17 Seimo narių susilaikė. Tam, kad teikiamos pataisos įsigaliotų, reikalingas dar vienas balsavimas Seime.
 
Pataisų iniciatorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas tvirtina, kad pataisų reglamentavimas ne tik suteiks skaidrumo ir viešumo, bet ir detalizuos galimybę teisiniu keliu sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą.
 
Taip pat dar vienas iš projekto tikslų – šnipų apsikeitimo su kita valstybe galimybės sudarymas.
 
Visgi ne visi Seimo nariai su tokia iniciatyva sutinka. Pasak konservatoriaus Arvydo Anušausko, tokios įstatymo pataisos perteklinės ir gali pakenkti Lietuvos žvalgybai. A. Anušausko teigimu, nė viena pasaulio valstybė nepripažįsta, kad užsienyje sulaikytas jos pilietis iš tikrųjų dirbo žvalgyboje.
 
Teikiamo projekto siūlymu, nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu prezidentas patenkina jo malonės prašymą.
 
Taip pat siūloma nustatyti, kad malonė galėtų būti taikoma asmenims, nuteistiems už Baudžiamojo kodekso 119 straipsnyje įtvirtintos veikos padarymą, siekiant, susitarus su atitinkama užsienio valstybe, sugrąžinti į Lietuvos Respubliką toje užsienio valstybėje esantį (-ius) Lietuvos Respublikos pilietį (-ius), prieš kurį (-iuos) dėl to, kad jis (jie) veikė Lietuvos valstybės interesais, siekdamas (-i) prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo, toje užsienio valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.23; 00:01
knystautas_00
Aktualijos

Seimo turtingieji – ir ne tik – tvirtai užsimojo sunaikinti ir Lietuvos gražiausias vietas, ir tarnybą, kuri jas saugoja.

Suprantama – kam reikalinga priežiūros tarnyba, kai saugomų teritorijų nebeliks. Tik keli rezervatai (ir tai – klausimas). Projekte, apibūdinant draustinius, aplamai išbrauktas žodis „vertybė“.

Mažų mažiausiai drakoniškame teisės akte, kurį dar teks slaptai ir skubos tvarka priimti, laidojama Lietuvos gamta. Ką gi, dėkui aktyvistams ir iniciatoriams, ypač socialdemokratui p. B.Bradauskui ir liberalei p. D.Kuodytei. Pastaroji, esą, atstovauja „paprastus“ žmones. Tuos kraupiai kenčiančius nuo gamtos apsaugos. Ji gavo per 200 laiškų nuo šių nelaimėlių, ir yra priversta reaguoti.

Continue reading „Sudie, Lietuvos gamta?” →