Daiva Ulbinaitė ir Dalia Grybauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė informavo, kad prisijungia prie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės komandos. Jos teigimu, konservatoriams priklausančios ministrės patarėjos pareigas ji pradės eiti nuo ateinančios savaitės.
„Daryk pats arba padėk darantiems – taip man visada atrodė teisinga. Todėl nuo kitos savaitės, ekstremalios situacijos laikotarpiu, talkinsiu Vidaus reikalų ministerijai ieškant efektyviausių komunikacinių sprendimų tvarkantis su nelegalios migracijos krize bei kitais nacionaliniam ir viešajam saugumui kylančiais iššūkiais“, – feisbuke penktadienį rašė D. Ulbinaitė.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį išvykus į Briuselyje vykstančią Europos Vadovų Tarybą (EVT), jo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad tarybos metu tikimasi pasiekti kelis tikslus, tarp kurių – galiausiai susitarti dėl ES sankcijų baltarusiams, atsakingiems už smurtą šalyje.
A.Skaisgirytė taip pat pažymėjo, kad Lietuva nebuvo informuota, kokie mūsų šalies piliečiai buvo įtraukti į Baltarusijos atsakomąjį sankcionuojamų asmenų sąrašą.
„Lietuva siūlo kelis konkrečius punktus – pirma, kviečiame, kad įvyktų prezidento rinkimai skaidriai, demokratiškai, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams. (…) Reikalaujame, kad būtų nutrauktas smurtas prieš taikius gyventojus – reikalavimas išlieka. Trečia, tikimės, kad Europos vadovams pavyks sutarti dėl to, kad turi būti įvestos sankcijos Baltarusijos pareigūnams, kurie arba klastojo rinkimus, arba naudojo smurtą prieš savo gyventojus“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė A. Skaisgirytė.
Pasak šalies vadovo vyriausiosios patarėjos, sprendimas, ar viešinti sankcionuojamų asmenų sąrašą, yra kiekvienos valstybės pasirinkimas.
„Deja, negavome laiško ir sąrašo, kas iš Lietuvos pusės yra įtrauktas į šituos sankcionuojamų asmenų sąrašus. Baltarusija laikosi tokios politikos, kad neinformuoja sankcionuojamų asmenų apie tai, kad jie įtraukti į sąrašą. Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, demonstruoja atvirumą – mūsų sąrašai yra viešai prieinami ir paskelbti“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, tikimasi, kad Europos vadovams pavyks susitarti dėl sankcionuojamų asmenų sąrašo patvirtinimo.
„Kalbame apie 40 Baltarusijos pareigūnų, kurie būtų įtraukti“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė apie simetriškas sankcijas Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Tai atsakas į sankcijas,
kurias šios valstybės įvedė Minskui, naujienų agentūrai BelTA sakė ministerijos atstovas Anatolijus Glazas. Į kiekvieną sąrašą įtraukiama po maždaug 100 pareigūnų, kuriems nuo šiol draudžiama įvažiuoti į Baltarusiją.
Rugpjūčio 31 dieną Baltijos šalys įvedė sankcijų 30-čiai Baltarusijos pareigūnų. Penkerių metų trukmės įvažiavimo draudimas buvo įvestas ginčijamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, vidaus reikalų ir teisingumo ministrams, generaliniam prokurorui, prezidento administracijos atstovams, Centrinei rinkimų komisijai ir nacionalinio saugumo agentūroms.
Lenkijos prezidentas A. Duda savo patarėja paskyrė dukterį. EPA-ELTA nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo dukterį Kingą paskyrė savo patarėja. 25-erių teisininkė už darbą visuomeniniais pagrindais algos negauna, tviteryje pareiškė prezidentas.
Remiantis prezidentūros interneto svetaine, Kinga Duda jau nuo rugpjūčio patarinėja savo tėvui. Tačiau oficialiai apie jos priėmimą į darbą nebuvo pranešta.
Nors tai visuomeninis darbas, šis paskyrimas sulaukė Lenkijos politikos komentatorių kritikos. Jie kalbėjo apie nepotizmą ir „Lenkijos Ivanką Trump“ – tai užuomina į JAV prezidento Donaldo Trumpo dukterį, kuri nuo 2017 metų yra savo tėvo patarėja.
Iki šiol Kinga Duda politiniame gyvenime aktyviai nesireiškė: pastarąjį kartą ji pasirodė visuomenei liepos gale, antrojo rinkimų rato, kurį nežymia persvara laimėjo jos tėvas, dienos vakarą. Tada ji kalbėjo, kad niekas nenusipelno tapti neapykantos objektu, „nepriklausomai nuo to, kuo mes tikime, kokia mūsų odos spalva, kokios mūsų pažiūros (…) ir ką mes mylime“.
Ši žinutė buvo kontrastas homofobiškiems tonams, kuriuos per rinkimų kampaniją rinkosi A. Duda.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad ketvirtadienį vykusiame šalies vadovo Gitano Nausėdos pokalbyje su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka išgirstas patikinimas, jog netoli pasienio su Lietuva statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) yra laukiama užsienio eksperų.
„Prezidentas Lukašenka atsakė, kad Baltarusija būtų pasirengusi priimti branduolinės energetikos ir ES ekspertus, kad jie vertintų pasirengimą saugos požiūriu. Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad streso testų rekomendacijos turėtų būti įvykdytos dar iki elektrinės paleidimo. Prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakartojo, kad visi ekspertai yra laukiami“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, Baltarusijos vadovas G. Nausėdai taip pat atsakė, ko tikisi iš Rytų partnerystės.
„Pokalbyje su A. Lukašenka prezidentas jam tiesiai uždavė klausimą „Ko jūs tikitės iš Rytų partnerystės?“. (…) Prezidentas A. Lukašenka atsakė, kad juos domina ir ES kryptis, ir Rytų kryptis. Iš ES jie mato galimybę daugiau prekių, tranzito turėti. Tai buvo tas variantas, kai yra partneriški santykiai, nebūtinai gilesnė integracija“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
